Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Sansa

Parašė Viktorija Dudinska - 2022-02-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Sansa (kor. 산사, 한국의 산지승원, Sansa, Hangug-ui sanjiseung-won) – tai septyni budistų kalnų vienuolynai-šventyklos, esantys Korėjos pusiasalio pietinėse provincijose bei 2018 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 2018). Šios septynios, į sąrašą įtrauktos, šventyklos yra: Tongdosa (kor. 통도사, Tongdosa), Busoksa (kor. 부석사, Buseoksa), Bongdžongsa (kor. 봉정사, Bongjeongsa), Bobdžusa (kor. 법주사, Beopjusa), Magoksa (kor. 마곡사, Magoksa), Sonamsa (kor. 선암사, Seonam-sa), Dehungsa (kor. 대흥사, Daeheungsa) (Koreansansa.net). Visos šios šventyklos buvo pastatytos tarp VII ir IX a. bei klestėjo Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos (918-1392 m.) laikotarpiu. Nors šie vienuolynai turi sąsajų su daugeliu skirtingų budistinių atšakų mokymais, tačiau, šias šventyklas sieja bendros, korėjietiškiems vienuolynams būdingos, erdvės bei jų išdėstymas. Šių pastatų erdves sudaro atviras kiemas, vadinamas madangu (kor. 마당, Madang) apsuptas keturių pagrindinių pastatų (Deungdžonas (kor. 대웅전, Daeungjeon, liet. „Budos salė“), paviljonas, paskaitų salė, vadinama bobdangu...

Daugiau

Hirojukis Savano

Parašė Lukas Stankevičius - 2021-12-28 - Japonija

Hirojukis Savano (jap. 澤野 弘之, Sawano Hiroyuki) tai japonų muzikantas ir kompozitorius, geriausiai žinomas dėl savo kompozicinių darbų naudojamų įvairiose TV dramose, animė ir filmuose. Savano gimė Tokijuje, 1980 m. rugsėjo 12 d. Ankstyvasis gyvenimas Nuo pradinių klasių Hirojukis Savano grojo pianinu, o būdamas 17-os metų mokėsi kompozicijos, aranžuotės, orkestravimo ir fortepijono grojimo pas Nobučiką Tsuboi (jap. 坪井信親, Tsuboi Nobuchika). Per interviu su gerai žinoma Amerikos įmone „Crunchyroll“, kuri užsiima animė bei dramų platinimu, leidimu, gamyba ir licencijavimu, Savano teigė, jog „kai buvau vaikas, mane sužavėjo Čage ir Aska (jap. チャゲ&飛鳥, Chage & Aska) muzika ir pradėjau siekti būti muzikantu. Vėliau mane patraukė Tetsuja Komuro (jap. 小室哲哉, Komuro Tetsuya) kaip menininkė, prodiuserė ir vaizdo muzikantė ir pradėjau siekti tapti kompozitoriumi. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, Riuičio Sakamoto (jap. 坂本龍一, Sakamoto Ryu’ichi) ir Džo Hisaišio (jap. 久石譲, Hisaishi Joe) muzikos dėka...

Daugiau

Džiubokko

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-12-11 - Japonija

Džiubokko (jap.  樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama  (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama),  niekuo nesiskiria nuo paprastų medžių. Tik gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti šio „medžio“ keistai atrodančias „šakas“ ar aplink jį po žeme tūnančius kalnus mirusiųjų griaučių. Tai iš tolo pastebi retas netoli šių būtybių užklydęs asmuo. Tačiau, priėjus arčiau, net jei pavyksta pastebėti šiuos bruožus, pabėgti jau yra per vėlu, kadangi džiubokko puola iš karto, vos tik patekus į jų pasiekiamumo zoną. Džiubokko aukas pagriebia...

Daugiau

Undinė (japonų mitologija)

Parašė Ursula Tumševičiūtė - 2021-12-08 - Japonija

Ningjo (jap. 人魚, Ningyo) japonų folklore yra undinė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai). Manona, jog žmogus suvalgęs gardų undinės kūną tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas.   Išvaizda  Vakaruose undinės yra vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją, jūreivius vilioja šokti į jūra ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinių stebėjimas yra užfiksuotas ankstyviausios rašytinės Japonijos istorijoje. Pirmieji užfiksuoti stebėjimai yra Japonijos kronikose (Nihon Shoki), vienoje iš seniausių klasikinės Japonijos istorijos knygų. Upėje sugautas padaras nebuvo nei žuvis, nei žmogus. Šie padarai yra panašūs į deformuotas žuvis su ilgais pirštais ir nagais, mažais dantim. Jų dydžiai yra labai skirtingi, vienos undinės yra tokio pat dydžio kaip žmogaus kūdikis, kitos savo dydžiu primena didžiuosius banginius.  Pasaka apie 800 metų vienuolę  Viena žymiausių istorijų apie Japonijos folkloro undines yra ,,Jao Bikuni” (jap. 八百比丘尼, Yao Bikuni), ,,800...

Daugiau

Didysis Ju

Parašė Orinta Janulionytė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200-2100 m. pr. m. e.) arba dar kitaip vadinamas Da Ju – tai Senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070-1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, kuris už savo nuopelnus buvo paverstas legendiniu. Net kritiško Konfucijaus buvo pripažintas ir priskirtas kaip sektinas valdovo pavyzdys. Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyvavęs anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ), seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta. Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e.-221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo legendinės mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.). Dauguma žinomų faktų apie jį buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir...

Daugiau