Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Šiunobonas

Parašė Ugnė Guigaitė - 2021-11-26 - Japonija

Šiunobonas (朱の盆 arba 首番, shunobon) – japonų mitologijos pabaisa, kuri savo baisia išvaizda gąsdina žmones. Ši būtybė dažniausiai vaizduojama žmogiškos išvaizdos su didžiule galva ir raudona kūno spalva. Sakoma, kad sutikus šią būtybę, pabaisa pavogs žmogaus sielą. Kilmė Ši būtybė vaizduojama 1742 m.  Edo laikotarpio vaiduoklių istorijų rinkinyje „Senoji arbatos istorija“ (老媼茶話, Rōōsawa)  bei 1677 m. „Šimtas įvairių šalių istorijų“ (諸国百物語, Shokoku hyaku monogatari), kuriame pabaisa minima originaliai kaip „šiunobanas“ (Legendary monsters and gods of the world, 2021). Nors iš pradžių pabaisos buvo vadinamos „šiunobanais“, japonų tradicinės mitologijos ekspertas ir mangų kūrėjas Midzuki Šigeru pavaizdavo juos savo 1985 m. išleistame darbe „GeGeGe no Kitarō“ (ゲゲゲの鬼太郎), kur šie buvo pervadinti „šiunobono“ vardu. Dėl pripažintos M. Šigeru kūrybos populiarumo „šiunobonas“ išplito ir tapo dažnai vartojamas terminas apibūdinti šias šiurpias mitologijos pabaisas. Šiunobono pavadinimas buvo suteiktas dėl jų didelės ir plačios galvos...

Daugiau

Džuničiras Tanizakis

Parašė Eglė Geislerytė - 2021-10-27 - Japonija

Džuničiras Tanizakis (谷崎 潤一郎, Tanizaki Jun’ichirō) gimė 1886 m. liepos 24 d., mirė 1965 m. liepos 30 d. Buvo žymus šiuolaikinės japonų literatūros rašytojas. Tanizakis daugelyje savo romanų, apsakymų nagrinėjo tokias temas kaip japonų tradicijų laikymasis ir vyrų susižavėjimas dominuojančiomis moterimis. Taip pat jis dažnai rašė apie maniakišką meilę, destruktyvias seksualumo jėgas ir dvejopą moters, kaip deivės ir demono prigimtį. Nuo savo debiuto 1910 m. iki mirties Tanizakis neprarado populiarumo. Biografija Tanizakis gimė Nihonbašio rajone (日本橋, Nihonbashi), Tokijo centre, čia jis ir praleido savo vaikystę.  Tanizakis turėjo tris jaunesnius brolius ir tris jaunesnes seses. 1989 m. jo tėvo spaustuvė buvo parduota dėl verslo nuosmukio, tačiau po metų jo tėvas pradėjo užsiimti ryžių prekyba. 1892 m. Džuničiro Tanizakis pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Šioje mokykloje mokytoja pripažino jo talentą ir padėjo jam tyrinėti Japonijos ir Kinijos klasikas, suteikė žinių apie tradicijas ir...

Daugiau

Akira Kurosava

Parašė Dainius Dinda - 2021-10-15 - Japonija

Akira Kurosava (jap. 黒澤 明, Kurosawa Akira) – japonų kino režisierius, scenaristas ir filmų prodiuseris. Jis gimė 1910 m. kovo 23 d. Tokijuje ir mirė 1998 m. rugsėjo 6 d. Kamakuroje (鎌倉市, Kamakura-shi). Kurosava yra laikomas vienu įtakingiausių kino režisierių visame pasaulyje. Per 57-erius savo darbo metus kino industrijoje jis sukūrė bemaž tris dešimtis filmų. Tokie jo filmai kaip „Gyventi“ (1952 m.), „Septyni samurajai“ (1954 m.), „Asmens sargybinis“ (1961 m.), „Kario šešėlis“ (1980 m.), „Ranas“ (1985 m.) sulaukė daugybės apdovanojimų bei tarptautinio pripažinimo. Biografija Akira Kurosava gimė Tokijuje, augo pasiturinčioje šeimoje, jo tėvas, Isamu Kurosava (1864–1948 m.), priklausė įtakingai samurajų (jap. 侍, samurai) šeimai, o motina, Šima Kurosava (1870–1952 m.), buvo iš Osakos kilusio pirklio dukra (Galbraith 2002). Nepaisant visuomenės nuotaikų tuometinėje Japonijoje, Kurosavos tėvas palankiai žiūrėjo į vakarų kultūrą ir teigė, jog teatras ir kinematografija turi didelį poveikį...

Daugiau

Jukičis Fukudzava

Parašė Mintautas Ulinskas - 2021-10-15 - Japonija

Jukičis Fukudzava (jap. 諭吉福澤, Yukichi Fukuzawa) (1835 m. sausio 10 d. – 1901 m. vasario 3 d.) – autorius, rašytojas, mokytojas, vertėjas, žurnalistas, Keijo universiteto (jap. 慶應, Keio) įkūrėjas. Jis buvo vienas iš didžiausią įtaką dariusių žmonių Meidži restauracijos (jap. 明治維新, Meiji ishin) periode 1868 m. po to, kai buvo nuverstas Tokugavos šiogūnatas (jap. 徳川幕府, Tokugawa bakufu). Tuo laikotarpiu Fukudzava tapo judėjimo lyderiu siekiančiu pristatyti ir įvesti vakarietiškas idėjas Japonijoje, nes manė, kad šios vakarietiškos idėjos yra būtinos Japonijai, kad ji galėtų tobulėti ir tapti moderni valstybė (Nirala, Pletcher, Sinha, Tikkaken, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Fukudzava Jukičis gimė 1835 m., Kiūšiū (jap. 九州, Kyushu) salos šiaurėje. Jis buvo jaunesnysis sūnus nuskurdusio samurajaus (jap. 武士, bushi; 侍, samurai) šeimoje. Jaunystėje Fukudzava įgijo konfucionizmo idėjomis pagrįstą išsilavinimą Nakane (jap. 中野市, Nakano-shi), bet kadangi ten nebuvo daug galimybių tobulėti, Fukudzava 1854 m. nukeliavo į Nagasaki (jap. 長崎市,...

Daugiau

Japoniška kaligrafija

Parašė Ema Kazlauskaitė - 2021-10-15 - Japonija

Japoniška kaligrafija, dar kitaip vadinama šiodo (書道, shodō), yra gražaus rašto menas. Kaligrafija kaip ir visos japonų meno rūšys remiasi tais pačiais estetiniais principais, skirtais pajusti žmogaus ir gamtos harmoniją. Terminas šiodo susideda iš dviejų kandži (jap. 漢字, kanji) hieroglifų 書 (rašyti) ir 道 (kelias), kurie pažodžiui  verčiami į „rašymo kelią“. Kaligrafija japonų kultūroje užima svarbią vietą, ją praktikuoja įvairaus amžiaus žmonės, kaligrafijos pradmenų mokoma mokyklose (Adrijauskas, 2001). Istorija Kaligrafija atsirado Kinijoje maždaug prieš 2000 metų. Japonija tuo metu dar neturėjo savo rašytinės kalbos, todėl japonai pradėjo pritaikyti simbolius iš kinų kalbos. Kinijos kandži simboliai buvo naudojami oficialiuose dokumentuose ir budistiniuose tekstuose.  Nuo V iki VII a. nepaisant didelės kinų įtakos, japonų rašto sistema laipsniškai kito. Ypač reikšmingas laikotarpis Japonijos raštui – Heiano laikotarpis (jap. 平安時代, Heian Jidai) VIII-XII a.. Būtent šiuo laikotarpiu pradeda formuotis kana rašto sistema. Jos...

Daugiau

Tojotomis Hidejošis

Parašė Agnė Morkūnaitė - 2021-10-15 - Japonija

Tojotomis Hidejošis (豐臣 秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537 m. vasario 2 d. – 1598 m. kovo 26 d.) Sengoku (戦国 sengoku – kariaujančios šalys) periode gyvenęs vienas iš Japonijos susivienijimo vadovų. Japonijos suvienijimo pradininko Odos Nobunagos (織田信長) sekėjas, po jo mirties perėmęs savo mokytojo viziją suvienyti Japoniją, šią viziją įvykdęs tapo pirmuoju visos Japonijos valdovu. (Jensen 2000, p. 34) Hidejošis kaip karvedys Tojotomis Hidejošis gimė skurdžioje valstiečių šeimoje, Nakamura kaime, kuris buvo Ovario (尾張国, Owari) provincijoje. Būdamas dar visai jaunas Hidejošis buvo išsiųstas mokytis į šventyklą, kurią vėliau iškeitė į nuotykių paieškas. Tokiu būdu jo ir Odos Nobunagos keliai susikerta, jaunasis Hidejošis pradeda tarnauti pas jį. Oda Nobunaga buvo to meto didis žemvaldys ir karo vadas. Hidejošis sugebėjo sužavėti ir gauti Nobunagos pasitikėjimą, todėl greitai kilo ranguose ir greitai tapo generolu. Dėl labai lieknos Hidejošio išvaizdos Nobunaga Hidejošį kartais juokaudamas vadindavo „Saru“,...

Daugiau

Hiosube

Parašė Neringa Povilavičiūtė - 2021-06-26 - Japonija

Hiosube (jap. 兵主部, Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪, Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州, Kyūshū) salos dalyje. Hiosube yra laikomi kito garsaus Japonijos jokajaus – kappa (jap. 河童, Kappa) giminaičiais. Išvaizda Hiosube yra apibūdinama kaip žema (~1 metro ūgio), į žmogų panaši būtybė. Teigiama, kad jos kojos yra sulinkę, nagai – ilgi ir aštrūs, galva – praplikusi, o akys – paraudusios. Taip pat sakoma, kad hiosube visada plačiai šypsosi, o jos burnoje galima pamatyti daug smulkių, bet aštrių dantų. Hiosube oda yra padengta gaurais, kuriuose kaupiasi dulkės, purvas ir riebalai. Šie jokajai ne tik smarkiai šeriasi, bet ir skleidžia žmogaus nosiai nemalonų kvapą. Jokajus tyrinėjantys specialistai teigia, kad hiosube savo išvaizda primena Pietryčių Azijos...

Daugiau

Omu Šinrikio

Parašė Kamilė Ročaitė - 2021-06-18 - Japonija

Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija. Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken). Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios. 2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus. Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d. Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu...

Daugiau

Jasuke

Parašė Martynas Patackas - 2021-06-11 - Japonija

Jasuke (jap. 弥助, Yasuke) kaip manoma buvo iš dabartinio Mozambiko kilęs juodaodis vyras, kuris Tekančios Saulės šalies Sengoku (jap. 戦国時代, Sengoku jidai) (1467–1615 m.) arba Kariaujančių valstybių laikotarpiu, kaip vasalas arba kašin (jap. 家臣, Kashin), tarnavo žymiajam Japonijos daimio (jap. 大名, Daimyō), vardu Oda Nobunaga (jap. 織田信長, Oda Nobunaga)(1534–1582 m.). Jasuke į Japoniją atvyko 1579 m. būdamas italų jėzuito misionieriaus Alessandro Valignano (kin 范禮安, Fàn Lǐ’ān) (1539–1606 m.), kuris buvo paskirtas prižiūrėti misionierių darbus Indijos regione, tarnu. Istorikai mano, kad Jasuke buvo vienas iš pirmųjų juodaodžių, kuris su portugalais atvyko į Tekančią Saulės šalį Nanban prekybos (jap. 南蛮貿易, Nanban bōeki) (1543–1614 m.) laikotarpiu. Teigiama, kad Jasuke buvo pirmuoju afrikiečiu, kurį savo gyvenime pamatė Oda Nobunaga. Jis taip pat dalyvavo 1582 m. Honno-dži incidente (jap. 本能寺の変, Honnō-ji no Hen), kurio metu Akeči Micuhide (jap. 明智光秀, Akechi Mitsuhide) (1528–1582 m.) privertė...

Daugiau

Hitobašira

Parašė Diana Janulevičiūtė - 2021-06-04 - Japonija

Hitobašira (jap. 人柱, Hitobashira) terminas, kuris Kinijoje dar yra žinomas kaip Da šeng džiuang (kin. 打生樁, Dǎ shēng zhuāng) apibūdina kultūrinę žmonių aukojimo praktiką egzistavusią Rytų ir Pietryčių Azijos regione. Šio aukojimo ritualo atlikimo metu gyvi žmonės būdavo priešlaikiniu būdu palaidojami tose vietose, kuriose turėdavo iškilti ypatingos svarbos architektūrinės konstrukcijos. To meto žmonės tikėjo, kad palaidoto žmogaus siela sustiprina pastatą, apsaugo jį nuo nelaimių. Hitobašira praktika taip pat buvo paplitusi Tekančios Saulės šalyje: čia gyvi žmonės neretai buvo palaidojami po arba įrėminami į stambias architektūrines konstrukcijas, tokias kaip užtvankos, tiltai ir pilys. Šis ritualas atliko maldos dievams funkciją: ja buvo siekiama apsaugoti stambias architektūrines konstrukcijas nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, tokių kaip potvyniai, žemės drebėjimai ar priešų atakos. Hitobašira terminas taip pat gali apibūdinti darbininkus, kurie dirbdami nežmoniškomis sąlygomis, buvo palaidoti gyvi (Meyer, n.d). Termino reikšmė Hitobašira terminas...

Daugiau