Kim Dedžiungas
Kim Dedžiungas (kor. 김대중 Kim Dae-jung, 1925 m. gruodžio 3 d. (1924 m. sausio 6 d.) – 2009 m. liepos 18 d.) – politikas, 15-asis Pietų Korėjos prezidentas (1998–2003 m.) ir Nobelio taikos premijos laureatas (2000 m.) Ankstyvas gyvenimas ir studijos Kim Dedžiungas gimė 1924 m. sausio 6 d. ūkininkų šeimoje, mažame Havi (하의 Hawi) miestelyje, Sinano (신안 Sinan) apygardoje, Pietų Džiolos provincijoje (전라남도 Jeolla-namdo), esančioje Pietų Korėjos pietvakarinėje dalyje. Vėliau gimimo data buvo pakeista į 1925 m. gruodžio 3 d., siekiant išvengti šaukimo į Japonijos armiją, Antrojo Pasaulinio karo metu, kai Japonija buvo okupavusi Korėjos pusiasalį (1910-1945). Būdamas 7-8 metų, Kim Dedžiungas pademonstravo fenomenalius akademinius sugebėjimus, besimokydamas kinų klasikos. Tad jam baigus 4 klases, šeima persikėlė į Mokpo (목포 Mokpo) uostamiestį žemyninėje valstybės dalyje, kad Kim galėtų pratęsti mokslus aukštesniu lygiu. Ten jis mokėsi Bukgjo pradinėje mokykloje (북교초등학교Bukgyo chodeunghakgyo). 1943...
Daugiau
Kiškis (mitologija)
Kiškis, arba Mėnulio kiškis, Mėnulio triušis, pasak Rytų Azijos folkloro, gyvena mėnulyje. Manoma, kad ši Mėnulio kiškio mitologinė interpretacija atsirado dėl pareidolijos efekto, kai žmonės mato tamsias dėmes ant mėnulio ir jas suvokia kaip gyvūną su grūstuvu. Grūstuvo paskirtis skirtingai interpretuojama Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Kinijos folklore šis kiškis vaizduojamas kaip mėnulio deivės Čangės palydovas ir grūstuvą naudoja nemirtingumo gėrimui gaminti. Japonijos bei Korėjos folklore kiškis grūstuvu trina produktus savo ryžių paplotėliams gaminti. Kinijos folkloras Anksčiausi šaltiniai, kuriuose užfiksuotas Mėnulio kiškio interpretavimas, yra „Ču dainose“ (楚辭 Chu Ci). „Ču Dainos“ yra Hanų dinastijos poemos iš kariaujančių valstybių laikotarpio (475-221 pr. Kr.). Vienoje iš poemų pasakojama, kad mėnulyje šalia varlės yra kiškis, kuris visą laiką trina žoleles Nemirtingiesiems. Ši istorija yra patvirtinama ir vėlesniuose šaltiniuose tokiuose, kaip Taiping Julano enciklopedija, priklausanti Song dinastijai (960-1279 m.). Hanų dinastijos poetai kiškį, gyvenantį...
Daugiau
Dokkebi
Dokkebi (도깨비), kitaip vadinami miško dievais duduri (두두리) ar korėjietiškais goblinais – tai Korėjos folklore dažnai minimos dvasios, įprastai įvairiose pasakose vaizduojamos kaip goblinai. Tai – kultūros ikona, pasirodanti animacijoje, komiksuose, muilo operose ir filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose. Dažnai dokkebi vardas yra naudojamas ir parduotuvių lentynose, ant įvarių produktų pakuočių. Dokkebi turi atgrasią išvaizdą, tačiau dažniausiai jie atvaizduojami geraširdžiai ir turintys gerą humoro jausmą. Pasakose minima, jog jie gyvena kalnuose, o į visus mirtinguosius kreipiasi pagarbia forma „Mr. Kim“. Dokkebi vizualiai yra panašūs į japonų mitologinę būtybę Oni (Mikyung 2013). Dokkebi išvaizda ir gyvenimo būdas Šios būtybės yra ypatingos tuo, jog turi savitą gyvenimo stilių. Sakoma, jog jos valgo specialų želė konsistencijos patiekalą, pavadinimu memilmuk (메밀묵). Goblinai, kaip ir kitos Korėjos mitologinės būtybės, nemėgsta raudonųjų pupelių sriubos patdžiuk (kor. 팥죽 patjuk). Per žiemos lygiadienį, kai naktis ilgiausia, visų dvasių ir būtybių...
Daugiau
Guišinai
Guišinai (귀신 gwishin) – mirusiųjų vėlės Korėjoje, kurios atsisakė pasitraukti į pomirtinį pasaulį vien dėl to, jog turi tam tikrų neužbaigtų darbų čia, žemėje. Kaip teigia autorius Stevenas Redekeris, „Pietų Korėja taip pat kaip ir visos kitos šalys turi savitą dalį būtybių ir vaiduoklių, kurie yra išlikę nuo senų senovės“ (Redeker 2013). Taip ir guišinai yra vienos iš seniausių mitologinių būtybių Pietų Korėjoje. Šis terminas yra kilęs iš šamanistinių įsitikinimų, religijos, kuri vis dar labai populiari Korėjoje ir yra labiausiai susijusi su dvasiomis ir jų veikla mūsų pasaulyje. Labai daug šamanistinių apeigų yra skirta nuraminti šias vėles. Guišinai yra pilni pagiežos, pykčio bei keršto troškimo. Daugelyje istorijų pagrindinė guišinų motyvacija yra kerštas, tačiau pasitaiko ir kitokių siekių. Taip pat kaip ir vakaruose žinomi vaiduokliai, guišinai vaizduojami be kojų, sklandantys ore bei yra permatomi. Dažnai šios būtybės išsiskiria savo išvaizda...
Daugiau
Pricesė Bari
Princesė Bari (바리공주 Bari-gongju), dar žinoma kaip „Išmestoji princesė“, yra vienas svarbiausių ir populiariausių Korėjos šamanistinių mitų, kuriame pasakojama apie pirmąją mudang, arba šamanę. Princesė Bari vaizduojama kaip galinga dievybė, kuri padeda mirusiųjų dvasioms keliauti į pomirtinį gyvenimą. Mitinė giesmė, giedama laidotuvių metu arba per mirties metines, kai šamanas Princesę Bari pasikviečia kaip pagalbininkę, tradicinio gut ritualo metu, kad ši padėtų dvasiai pomirtinėje kelionėje. Korėjoje yra užrašyta daugiau nei 40 šio teksto versijų. Siužetas Mitas pasakoja, kad gyvenęs karalius, kuris turėjo 15 metų sūnų. Sūnui būnant vieninteliu įpėdiniu visoje karalystėje, karalius kreipėsi į šamanus su klausimu, kada sūnui vesti. Šamanai išpranašavo, kad karaliaus sūnui vedus kitais metais, gims 7 dukterys ir nei vieno sūnaus, bet jeigu jis vestų dar kitais metais, gimsią trys princai. „Jie išmetė ryžių ir perlų ant nefrito stalelio: Pirmasis ženklas pranašavo šamanų likimą, Antrasis ženklas pranašavo...
Daugiau
Džumongas
Džumongas (주몽 Jumong) yra legendinis Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės, kuri buvo įkurta 37 m. pr. Kr., įkūrėjas ir valdovas. Dar žinomas kaip karalius Dongmjongas (동명왕 Dongmyeong-wang) ar Šventasis karalius Dongmjongas (동명성왕 Dongmyeong-seongwang), kuriuo pasivadino, kai tapo karaliumi. Įrašai Mitologinių įrašų apie Džumongą galime rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta „Trijų Karalysčių kronika“ (Samguk Sagi) yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir pasakų kolekcija, kurią surinko vienuolis Irjonas. Pastarasis yra garsesnis tuo, kad jame daugiau folkloro ir mitologijos elementų, tarp jų ir mitai apie Danguną, Džumongą ir kitus sudievintus karalysčių valdovus. Be minėtų šaltinių, yra „Trijų Karalysčių Senovės istorija“ (Gusamguksa) ir „Gogurjo įrašai“ (Goguryeo bongi), kurie turtingi ir detalūs mitologiniais elementais, sujungiančiais daug įvairių pasakos versijų. Visi šie tekstai mažiau ar daugiau...
Daugiau
Gumiho
Gumiho (구미호) yra Korėjos mitologinė būtybė, kurios pavadinimas išvertus pažodžiui reiškia „devynuodegė lapė“. Gumiho yra dažna veikėja įvairiuose Korėjos mituose ir pasakose. Ji turi daug panašumų su Kinijos ir Japonijos mitologinėmis būtybėmis – Dziuveihu (Jiuweihu) ir Kitsune, tačiau Gumiho nuo jų skiriasi tuo, kad beveik visada vaizduojama neigiamai. Istorija ir Gumiho savybės Patys seniausi Gumihomitai randami Kinijoje, tad manoma, kad ši mitologinė būtybė, kaip ir daugelis kitų kultūrinių reiškinių, į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Gumiho paprastai yra lapė su devyniomis uodegomis, ji gali gyventi tūkstančius metų, taip patgali pasiversti žmogumi (dažniausiai mergina). Vis dėlto net ir pasivertusi žmogumi, Gumiho vis dar turi lapės savybių: „… Korėjoje Gumihovaizduojama kaip lapė, kuri yra tokia galinga, kad gali laisvai gyventi tarp žmonių (nors ji dažnai išsiduoda, nes nesugeba paslėpti savo uodegos)“ (Wallen 2006, p. 69). Mituose pasakojama, kad Gumiho siekia visam laikui pavirsti tikru žmogumi;...
Daugiau
Munšinas
Munšinas (문신 Munshin) yra korėjiečių šamanizme egzistuojantis durų dievas. Nors labiausiai yra garbinamas Pietų Korėjos Džedžu saloje, ten jis vadinamas Mundžionu (문전 Munjeon), tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį ir visoje šalyje. Munšinas gali būti kategorizuojamas kaip kosminė dievybė, vietinis dievas, namų saugotojas ar žmogus-dievas. Pirmą kartą Munšinas kaip dievybė buvo paminėtas Korėjos istorijos analuose Samguk Jusa (삼국유사 Samguk Yusa) kitu vardu – Čiojongas (처용 Cheoyong). Čiojongas buvo pietų jūros drakono sūnus, kuris buvo garbinamas kaip durų dievas. Tačiau yra daug spėliojimų kas iš tikrųjų buvo Čiojongas. Tai galėjo būti ir dievas-drakonas, ir šamanas, ir pasiturinčios šeimos sūnus. (Encyclopedia of Korean Folk Literature, 2014, p. 105-106). Mitas Namų saugotojų mitai Pietų Korėjoje vadinami gašinų (가신 gashin) mitais. Gašinai – daugybė dievybių, kurios, tikima, apsaugo įvairias namo dalis (pvz., įėjimą ar virtuvę). Gašinų garbinimas yra korėjiečių šamanizmo centras. Šie mitai pasakoja...
Daugiau
Dangunas
Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su Godžiosono įkūrimu. Danguno mito įrašai Mitą apie Danguną galima rasti keturiose pagrindinėse knygose. Viena iš jų parašyta Gorio (고려 Goryeo) laikotarpiu „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ (삼국유사 Samguk Yusa), joje pirmą kartą paminėtas Danguno mitas. Antroji istorinių įvykių publikacija yra „Imperatorių ir karalių dainos“ (제왕운기 Jewang Ungi), joje esantis mitas apie Danguną šiek tiek skiriasi nuo pirmosios. Trečioji knyga „Karaliaus Sedžiongo analų traktatas apie geografiją“ (세종실록치리지 Sejongsillokchiriji) buvo parašyta 1431 m. valdant karaliui Sedžiongui. Trečiajame leidinyje pateiktas Danguno mitas yra artimesnis antrajai knygai. Ketvirtoji knyga „Išsamus Rytų karalystės aprašymas“ (동국통감 Dongguk Tonggam) parašyta karaliaus...
Daugiau
Konfucianizmas Korėjoje
Konfucianizmas, kaip viena pagrindinių valstybės filosofijų Korėjoje, nuolat daro įtaką Korėjos visuomenės ir kultūros vystymuisi, šeimos santykiams bei visuomenės susisluoksniavimui. Konfucianizmo vertybės, tokios kaip pagarba vyresniajam, ištikimybė viršesniam, harmoningi santykiai bei vaikų pagarba tėvams yra pagrindinės vertybės, kurios ypatingai paveikė tarpasmeninius santykius bei darbo kultūrą (Sleziak 2013, p. 1-2). Istorija Konfucianizmas susiformavo kaip senovės Kinijos asmenybės Konfucijaus (originalus vardas Kong Čiu, 孔丘 Kǒng Qiū) (551-479 m. pr. Kr.) mokymų visuma. Jo mokymai kartais vadinami religiniais, o dažniausiai – nereligine filosofija. Geriausia juos būtų galima vadinti „šio pasaulio“ religija. Skirtingai nuo budizmo, kuris gali būti vadinamas „kito pasaulio“ – besidomintis kitu gyvenimu – konfucianizmui rūpi šis gyvenimas bei šis pasaulis. Konfucianizmas, kurį Konfucijus mokė bei tas, kuris buvo pritaikytas Korėjoje, buvo šiek tiek skirtingi. Laikotarpiu po Konfucijaus laikų, filosofija tapo sudėtingesnė, nors ji niekada per daug nenutolo nuo tikrųjų šaknų....
Daugiau
