Jonduinghuo žibintų festivalis
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) – didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, kuri yra skirta švęsti Budos gimtadienį. Šis festivalis įvyksta pagal mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta vieną balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną. 2020 m. Jonduinghuo buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO Intangible Cultural Heritage 2020). Pavadinimo reikšmė Festivalis yra žinomas kaip Jonduinghuo, bet dažnai yra išverčiamas kaip lotoso žibintų festivalis arba žibintų uždegimo festivalis (pavadinime: kor. 연, yeon – lotosas, kor. 등, deung – žibintas). Lotosas budizme siejamas su tyrumu, ištikimybe ir yra laikomas šventu. Ši gėlė yra nušvitimo simbolis tiem, kurie meditavo arba medituos pagal budizmo dėsnius, bei jais pasikliaus ir bus jų sekėjais. Lotosas yra saulė – aktyviausias dievų elementas (Ward 1952, p. 135). Todėl šventė pavadinta būtent lotoso žibintų festivaliu....
Daugiau
Pietų Korėjos Hahoe kaimo UNESCO paveldas
Hahoe etnografinis kaimas (kor. 안동하회마을 Andong Hahoe Ma-eul) – tai tradicinis Korėjos kaimas, įsikūręs Andonge, Gyeongsangbuk-do provincijoje, Pietų Korėjoje. Jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2010 m. (UNESCO, 2010). Šis kaimas, garsėjantis gerai išsaugotais tradiciniais namais ir konfucianizmo kultūra, yra puikus Džosono (kor. 조선 Choson) dinastijos (1392–1897) yangbano (kor. 양반 yangban) (kilmingos klasės) gyvenvietės pavyzdys. Pavadinimas „Hahoe“ reiškia „vingiuojanti upė“, nes kaimą supa Nakdongo upė (kor. 낙동강 Nakdonggan), kuri suteikia jam natūralią gynybinę poziciją. Ši geografija ne tik saugojo kaimą nuo priešų, bet ir prisidėjo prie harmoningos aplinkos kūrimo (UNESCO 2010). Istorinė reikšmė ir architektūra Hahoe liaudies kaimas buvo įkurtas XVI a. ir iki šiol yra gyvenamas Rju klano (kor. 류 Ryu). Riū šeima buvo viena iš kilmingiausių šeimų regione ir turėjo didelę įtaką vietos kultūrai ir mokslui, ypač konfucianizmo skleidimui (Kim 2021). Kaimo išdėstymas atspindi tradicinius...
Daugiau
Šiaurės Korėjos Rjugjongo viešbutis
Rjugjongo viešbutis (kor. 류경 호텔 Ryugyong) – Šiaurės Korėjos sostinėje, Pchenjane (kor. 平壤/평양 Pyongyang), nebaigtas statyti dangoraižis. Statinys dažnai vadinamas „tuščiu milžinu“ arba „vaiduoklių viešbučiu“ ir yra vienas iš labiausiai kontraversiškų statinių Šiaurės Korėjoje. 105 aukštų viešbutis šalies sostinėje rodo Šiaurės Korėjos norą tapti modernia valstybe, atskleidžia šalies socialinius ir ekonominius trūkumus. 1987 m. pradėtas statyti viešbutis iki šiol yra oficialiai nebaigtas ir nenaudojamas. Rjugjongo viešbučio statybos istorija Viešbutis buvo pradėtas statyti kaip projektas, skirtas pademonstruoti Šiaurės Korėjos galimybes kitoms pasaulio šalims. Pradėjus projektą 1987 m., jį užbaigti buvo planuota 1989 m., norint paminėti XIII Pchenjano Pasaulio jaunimo ir studentų festivalį (Stanton 2008). Viešbutis turėjo būti aukščiausias pastatas ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir visame pasaulyje. Statybų procesas pirmaisiais metais buvo sklandžiai ir sparčiai vykdomas, tačiau pradėjo stoti dėl ekonominių trikdžių, kurie kilo 1992 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo....
Daugiau
Džiosung sadžia
Džiosung sadžia (kor. 저승사자 jeoseung saja) – tai korėjiečių mitologinė būtybė, mirties personifikacija. Ji dar žinoma kaip giltinė, nors kai kuriais aspektais (tokiais kaip išvaizda, charakteriu, žmonių požiūriu į jas) labai skiriasi nuo vakarų šalių mitologijose egzistuojančių giltinių, bet atlieka tą pačią pareigą – palydi sielas į pomirtinį pasaulį. Jos vardas iš esmės reiškia ,,mirusiųjų pasaulio pasiuntinys“ – ,,džiosung“ (저승, jeoseung) reiškia pomirtinį pasaulį, o ,,sadžia“ (사자, saja) – pasiuntinį (Conliffe 2022). Korėja turi begalę tradicinių istorijų ir prietarų, ypatingai susijusių su paranormaliais reiškiniais tokiais kaip vaiduokliai (kor. 귀신 gwisin), goblinai (kor. 도깨비 dokkaebi), devyniauodegės lapės (kor. 구미호 gumiho) ir t.t. Kilmė Džiosung sadžia kilmė gali būti siejama su senovės šamanistiniais įsitikinimais Korėjoje. Tradiciniame korėjiečių šamanizme buvo tikima, jog mirusiųjų dvasioms reikia palydos tam, kad rastų kelią į pomirtinį pasaulį. Džiosung sadžios vaidmuo buvo vadovauti šioms dvasioms jų kelionėje ir...
Daugiau
Riūkiū etninė grupė
Riūkiečiai (jap. 琉球民族 Ryūkyū minzoku) – etninė Japonijos grupė, gyvenanti Riūkiū salyne (jap. 琉球列島 Ryūkyū-rettō), besidriekiančiame tarp Kiūšiū salos (jap. 九州 Kyūshū) (Japonija) ir Taivano. Didžiausia salyno sala – Okinava (jap. 沖縄島 Okinawa-jima), salynas priklauso Japonijos Okinavos (jap. 沖縄県 Okinawa-ken) ir Kagošimos (jap. 鹿児島県 Kagoshima-ken) prefektūroms. Salyne gyvena apie 1,5 milijono žmonių (Visuotinė Lietuvių Enciklopedija n.d.). Istorinis kontekstas Maždaug iki X a. salyno gyventojai vertėsi medžiokle ir gamtos gėrybių rinkimu (Accessible Travel Okinawa n.d.). Nuo X a. pradėjo formuotis atskiros, etniniais ir šeiminiais ryšiais paremtos, gentys, kurios XIV a. pradžioje skilo į tris karalystes: šiaurinę Hokudzano karalystę (kunigamio kalba 北山 Fukuuzan), centrinę Čiūdzano karalystę (jap. 中山 Chūzan) ir pietinę Nandzano karalystę (jap. 南山 Nanzan). Trijų karalysčių karai dėl dominavimo tęsėsi iki Čiūdzano karalystės laimėjimo 1429 m., po ko buvo įkurta Riūkiū karalystė (jap. 琉球国 Ryūkyū-koku) (Travel Japan n.d.; Schoonover...
Daugiau
