Gogurio civilizacijos kultūros aspektai
Gogurio (kor. 고구려, Goguryeo), dar vadinama Kogūrijos, karalystė egzistavo nuo 37 m. pr. Kr. iki 668 m. šiaurinėje ir centrinėje Korėjos pusiasalio bei centrinėje Mandžiūrijos teritorijoje. Kartu su Pekčės (kor. 백제, Baekje) ir Šilos (kor. 신라, Silla) karalystėmis Gogurio karalystė buvo viena iš trijų Korėjos karalysčių. Dabartinis Korėjos pavadinimas kilęs iš Gogurio valstybės trumpinio Gorio (Korio) (kor. 고려, Goryeo). Remiantis „Trijų karalysčių metraščiu“ (kor. 삼국사기, Samguk sagi), Gogurio karalystę įkūrė Džumongas (kor. 주몽, Jumong), dar vadinamas Šventuoju Rytų karaliumi (kor. 동명성왕, Dongmyeong-seongwang). Socialinė hierarchija Kaip ir kitas karalystes, Gogurio valdė monarchas kartu su aristokratais, jie užėmė aukštesnius administracijos postus. Gogurio karalystės visuomenės struktūra buvo panaši į Šilos karalystės šventą „kaulų – rango“ (kor. 골품제도, Golpumjedo) sistemą. Ši sistema buvo naudojama siekiant nurodyti žmogaus politinį ir socialinį statusą. Asmenys buvo skirstomi į socialines grupes pagal tai, kokioje šeimoje gimė. Žmogaus...
Daugiau
Japoniška kaligrafija
Japoniška kaligrafija, dar kitaip vadinama šiodo (書道, shodō), yra gražaus rašto menas. Kaligrafija, kaip ir visos japonų meno rūšys, remiasi tais pačiais estetiniais principais, skirtais pajusti žmogaus ir gamtos harmoniją. Terminas šiodo susideda iš dviejų kandži (jap. 漢字, kanji) hieroglifų 書 (rašyti) ir 道 (kelias), jie pažodžiui verčiami „rašymo kelias“. Kaligrafija japonų kultūroje užima svarbią vietą, ją praktikuoja įvairaus amžiaus žmonės, kaligrafijos pradmenų mokoma mokyklose (Adrijauskas, 2001). Istorija Kaligrafija atsirado Kinijoje maždaug prieš 2000 metų. Japonija tuo metu dar neturėjo savo rašytinės kalbos, todėl japonai pritaikė simbolius iš kinų kalbos. Kinijos kandži simboliai buvo naudojami oficialiuose dokumentuose ir budistiniuose tekstuose. Nuo V iki VII a., nepaisant didelės kinų įtakos, japonų rašto sistema laipsniškai kito. Ypač reikšmingas laikotarpis Japonijos raštui – Heiano laikotarpis (jap. 平安時代, Heian Jidai) VIII–XII a. Būtent šiuo laikotarpiu pradeda formuotis kanos rašto sistema. Jos atsiradimą paskatino...
Daugiau
Sasang tradicinė medicina
Sasang tradicinė medicina (kor. 사상의학, sasang-uihak) – tai korėjiečių medicina, klasifikuojanti žmones į keturis kūno tipus – didesnįjį In (kor. 태음인, taeum-in), didesnįjį Jang (kor. 태양인, taeyang-in), mažesnįjį In (kor. 소음인, soeum-in), mažesnįjį Jang (kor. 소양인, soyang-in). Žmonių skirstymas į tipus naudojamas kaip būdas gydyti holistiniu metodu, žolelėmis ir akupunktūra (Lee et al, 2014). Pasak šį gydymo būdą XIX a. įtvirtinusį Lee Jema (kor. 이제마), tos pačios ligos gydymo metodai turi būti pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai. Sasang medicina turi panašumų su tradicine kinų medicina, tačiau apibrėžiama kaip atskira medicinos sistema, nes diegia naujoves tam tikrų Rytų Azijos filosofinių aspektų atžvilgiu. Istorija Sasang medicina pagal kūno tipus buvo išvystyta Korėjoje XIX a. pab. Jai įtakos turėjo Rytų filosofija, konfucianizmo tradicijos ir In Jang – priešingi, tačiau vienas kitą papildantys – principai. Jos įkūrėju laikomas Lee Jema (1837-1900). Viso jo gyvenimo...
Daugiau-130x130.jpg)
Imperatorė Mjongsong
Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851–1895) – dar vadinama karaliene Min (kor. 여왕 민, Yowang Min), yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus ir pirmojo Korėjos imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제, Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min Korėjoje tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu. Galiausiai jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos įtakos kitiems. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis vardas yra Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiungo Mino (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008). Min buvo vienintelė Min Či-Roko (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių neteko tėvus, vėliau ją priglaudė giminės Seule (kor. 서울, Seoul). Iš našlaitės tapo karaliene dėl uošvio politinių tikslų. Naujoji...
Daugiau
Samulnori
Samulnori (kor. 사물놀이; Samul nori arba samullori) – tai tradicinis korėjiečių mušamųjų instrumentų muzikos žanras, atsiradęs po 1978 metais susikūrusios mušamųjų ansamblio grupės SamulNori pasirodymų Pietų Korėjoje (Howard, 2015). Korėjietiškas žodis „Samul“ (kor. 사물; Samul) reiškia „4 dalykai“, o žodžio „nori“ (kor. 놀이; Nori) reikšmė yra „groti“. Žodžio ,,samul“ reikšmė taip pat yra kildinama iš budistinių apeigų metu naudotų 4 pagrindinių muzikos instrumentų: žuvies formos perkusinio instrumento, kurio pavadinimas ,,mogas“ (kor. 목어; Mogeo), budistų varpo – ,,bomdžiongo“ (kor. 범종; Beomjong), dharmos būgno – ,,bopko“ (kor. 법고; Beopgo) ir debesies formos bronzinio instrumento ,,unpano“ (kor. 운판; Unpan) (Kim, n.d.). Samulnori muzikos žanras ypatingas ir tuo, jog jo pirmtaku laikomas vienas seniausių Korėjos ,,žemdirbių muzika“ vadinamas sceninis menas pungmulis (kor. 풍물; Pungmul), dar kitaip žinomas kaip nongakas (kor. 농악; Nongak). Jis atliekamas per įvairius bendruomeninius renginius: religines apeigas (piktųjų dvasių išvarymus;...
Daugiau
