Makoto Šinkai
Makoto Šinkai (jap. 新海誠, Shinkai Makoto), tikrasis vardas: Makoto Niicu (jap. 新津 誠, Niitsu Makoto) – tai žymus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs Tekančios Saulės šalies animatorius, filmų kūrėjas bei japoniškų komiksų (jap. 漫画, Manga) dailininkas. Jis yra geriausiai žinomas dėl japoniškų animacinių filmų (jap. アニメ, Anime) „Tavo vardas“ (jap. 君の名は, Kimi no Na Wa) (2016 m.) bei „Orų mergaitė“ (jap. 天気の子, Tenki no Ko) (2019 m.), tačiau ne mažiau svarbūs yra ir tokie autoriaus darbai kaip „5 Centimetrai per sekundę“ (jap. 秒速5センチメートル, Byōsoku Go Senchimētoru) (2007 m.), „Vaikai, kurie vijosi žvaigždes“ (jap. 星を追う子ども, Hoshi wo Ou Kodomo) (2011 m.) ir „Žodžių sodas“ (jap. 言の葉の庭, Kotonoha no Niwa) (2013 m.). 2016 m. JAV žurnalas „Variety“ pripažino Makoto Šinkai kaip vieną iš dešimties geriausių metų animatorių (Shepherd, 2017; Variety, 2016). Ankstyvasis gyvenimas Makoto Niicu gimė Japonijos Nagano prefektūroje (jap. 長野県, Nagano-ken)...
Daugiau
Kadzuo Išiguro
Kadzuo Išiguro (jap. 石黒 一雄, Ishiguro Kazuo) – tai žymus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs, japonų kilmės, britų novelistas ir scenaristas. K. Išiguro yra laikomas vienu iš ryškiausių šiuolaikinio anglakalbio pasaulio grožinės literatūros atstovų. Jis buvo nominuotas keturioms Bukerio premijoms (viena iš svarbiausių anglakalbio pasaulio šalių literatūrinių premijų), kurią 1989 m. laimėjo už novelę „Dienos likučiai“. 2005 m. žurnalas „TIME“ paskelbė K. Išiguro novelę „Niekada nepaleisk manęs“ geriausiu metų romanu bei įtraukė jį į 100-ą geriausių, 1923–2005 m. laikotarpiu, anglų kalba išleistų, romanų sąrašą. 2017 metais, rašytojas buvo apdovanotas Nobelio Literatūros prizu už „didžiulės emocinės jėgos kupinas noveles, atskleidusias bedugnę po mūsų iliuziniu ryšio su pasauliu pojūčiu“ (The Nobel Prize, 2020). Ankstyvasis gyvenimas K. Išiguro gimė 1954 m. lapkričio 8 dieną, Japonijos Nagasakio mieste (jap. 長崎市, Nagasaki-shi), okeanografo Šidzuo Išiguro (jap. 石黒鎮雄, Ishiguro Shizuo) ir jo žmonos Šidzuko (jap. 静子,...
Daugiau
Ohaguro
Ohaguro (jap. お歯黒 arba 鉄漿, Ohaguro) terminas apibūdina tradicinį Tekančios Saulės šalies makiažo metodą, skirtą nudažyti dantis specialiais, juodos spalvos dažais, vadinamais Kanemidzu (jap. 鉄漿水, Kanemizu). Šis paprotys buvo praktikuojamas ne tik Japonijoje, bet ir kitose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija, Vietnamas, Laosas ir Tailandas. Paprotys buvo ir yra paplitęs tarp aukščiau paminėtuose regionuose gyvenančių etninių mažumų, tokių kaip Miao (kin. 苗, Miáo), Jao (kin. 瑶, Yáo) Lahų (kin. 拉祜, Lāhù), Nung (viet. 𠊛儂, Người Nùng), Hani (kin. 哈尼, Hāní), Lisu (kin. 傈僳, Lìsù) ir kitų etninių tautų žmonių. Iki XIX a. pab. juodi dantys Japonijos visuomenėje buvo laikomi grožio ir patrauklumo simboliu. Vis dėlto, ši dantų juodinimo tradicija be grožio turėjo ir kitų, labiau praktiškų paskirčių. Ohaguro termino raidos apžvalga Iš pradžių Ohaguro terminas buvo naudojamas iškirtinai aristokratiškoje aplinkoje. Imperatoriškajame dvare (jap. 御所, Gosho) šis...
Daugiau
Madam Dženg
Madam Dženg (kin. 鄭氏, Zhèng shì) (tikrasis vardas: Ši Jang (kin. 石陽, Shí yáng) (1775-1844 m.), kuri taip pat yra žinoma Dženg I Sao (kin. 鄭一嫂, Zhèngyīsǎo) vardu – tai žymi Kinijos piratė, kuri XIX a. pr., valdant Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīngcháo)(1636–1912 m.) imperatoriui Džiačing (kin. 嘉庆帝, Jiāqìng dì), terorizavo Kinijos jūras ir pakrantes. Ji vadovavo daugiau nei 1800 džonkų (kin. 戎克船, Róng kè chuán) (tradiciniai kinų burlaiviai) flotilei, kurią sudarė apytiksliai 60 000–80 000 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų piratų įgula. Madam Dženg flotilė kovojo su didžiosiomis to meto regiono politinėmis galiomis – Čingų valdžia, Rytų Indijos prekybos kompanija bei Portugalijos imperija. Madam Dženg ir jos piratų įgulos žygdarbiai ir gyvenimo būdas yra aprašyti ir atpasakoti ne vienoje knygoje, novelėje, video žaidime ar filme. Remdamiesi jos kaip piratės įtaka ir pasiekimais, daugelis pripažįsta Madam Dženg kaip sėkmingiausią piratę per...
Daugiau
Han upė
Han upė (kor. 한강, Han-gang) – tai ketvirta ilgiausia Korėjos pusiasalio ir viena iš svarbiausių Pietų Korėjos upių, kuri teka per Seulo (kor. 서울, Soul) miestą bei įteka į Geltonąją jūrą (kor. 황해, Hwanghae). Han upė bei ją supančios apylinkės yra reikšmingų Korėjos istorijos įvykių liudininkės. Trijų karalysčių, dar vadinamu Samguk laikotarpiu (kor. 삼국시대, Samguk sidae), upė atliko svarbią prekybos kelio į Kiniją funkciją, todėl to meto karalystės neretai kovodavo dėl jos ir ją supančių žemių kontrolės. Vis dėlto, šiais laikais minėtas vandens kelias nebėra aktyviai naudojamas laivybai, nes Han upės žiotys ribojasi su Šiaurės ir Pietų Korėjos siena, į kurią yra draudžiama patekti civiliams. Ši upė yra pagrindiniu geriamojo vandens šaltiniu 12 milijonų Pietų Korėjos gyventojų. 2000 metų liepos mėn. Pietų Korėjoje dislokuotos JAV karinės pajėgos sukėlė šalyje masinius protestus po to, kai pripažino kaltę dėl į Han...
Daugiau
