Tamamo-no Mae
Tamamo-no Mae (jap. 玉藻前, 玉藻の前, 玉藻御前 Tamamo – no Mae, liet. „Ponia Máuras“) – kelių skirtingų moteriškų asmenybių, kurios laikomos devynuodegės lapės (jap. 九尾の狐 Kyūbi no Kitsune) įsikūnijimais japonų mitologijoje. Ji yra viena iš stipriausių jokajų (jap. 妖怪 yōkai). Tamamo-no Mae gyveno Heiano laikotarpiu. Jos planas nužudyti imperatorių nepasisekė, tačiau jos veiksmai įtakojo vieną svarbiausių pilietinių karų Japonijos istorijoje. Dėl šios priežasties Tamamo-no Mae laikoma viena iš trijų baisiausių Japonijos jokajų. Sprendžiant iš daugybės šaltinių, Tamamo-no Mae buvo labai populiari Japonijos istorijoje. Jos atsiradimas vaizduojamas įvairiuose literatūros kūriniuose, kabukyje (jap. 歌舞伎 kabuki), No teatre (能), bunraku (文楽) ir kituose menuose. Kinijoje Tamamo-no Mae, anot legendos, gimė prieš 3500 metų Kinijoje. Apie jos ankstyvąjį amžių nėra duomenų, tačiau vėliau ji tapo galinga burtininke, baltaveide auksinio kailio Devynuodege lape. Ji buvo manipuliacijos ekspertė: naudodavosi savo kerais ir žavesiu, siekdama pakeisti savo padėtį visuomenėje...
Daugiau
Dadzi
Dadzi (妲己Dájǐ) – paskutinio Šangų dinastijos karaliaus Džou mylimiausia sugulovė. Dadzi yra neigiamai pagarsėjusi Devynuodegės lapės (狐狸精 huli jing) dvasia, įsikūnijusi mergelės Su Dadzi kūne. Devynuodegė lapė taip pat turi ir savo atitikmenų Japonijoje ir Korėjoje – kicune bei gumiho. Dadzi moters personažas išgarsėjo ir paplito dėka vieno svarbiausių kinų vėlyvojo laikotarpio romanų „Dievų sukūrimas“ (封神演義 Fēngshén yǎnyì). Dadzi mitas Šangų dinastijos karalius Džou, už nepagarbą ir ištvirkavimus buvo nubaustas deivės Niuvos (女媧 Nǚwā). Deivė išsiuntė tūkstančio metų lapės dvasią sunaikinti Šangų dinastiją ir taip pamokyti nusidėjusį valdovą. Karalius Džou užkariavęs Jaosu (有蘇 Yaosu) valstiją, gavo Su Dadzi kaip karo laimikį, kartu su arkliais, avimis ir kitais galvijais. Su Dadzi buvo Su Hu dukra kilusi iš kilmingos šeimos, nepaprasto grožio ir tyrumo mergina. Tačiau prieš jai tampant karaliaus Džou sugulove, lapės dvasia nužudo Su Dadzi iščiulpdama jos sielą ir...
Daugiau
Janari
Janari (jap. 家鳴, Yanari, pažodžiui „namų girgždesys“) terminas Tekančios Saulės šalies folklore ir legendose buvo skirtas apibūdinti paranormaliam reiškiniui, kurio metu, dėl nežinomų priežasčių, staiga imdavo drebėti ir girgždėti vieno ar kito namo konstrukcija arba juose buvę baldai ar kiti daiktai. To meto žmonės manė, jog šį fenomeną sukeldavo išdykę demonai, kurie Japonijoje yra geriau žinomi oni (jap. 鬼 , Oni) vardu. Šiais laikais janari terminas japonų kalboje yra skirtas apibūdinti įvairiems namo medžiagų sukeliamiems girgždesiams, kurie atsiranda dėl įvairių temperatūros ir drėgmės pokyčių. Kilmė Edo istoriniu laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) pasakojimai apie poltergeisto fenomeną arba keistus garsus namuose keliančius demonus buvo itin populiarūs to meto visuomenės tarpe. Namai, kuriuose egzistavo šis fenomenas traukė žmonių būrius, kurie patys norėjo asmeniškai patirti šiuos tariamus antgamtinius reiškinius. Rašytiniuose šaltiniuose janari fenomenas buvo pirmą kartą aprašytas ir vizualizuotas 1776 metais, žymaus ukijo-e (jap. 浮世絵, Ukiyo-e) meistro Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien)...
Daugiau
Kosodate jūrei
Kosodate jūrei (子育て幽霊, kosodate yūrei, liet. „vaikus auginantis vaiduoklis“) – vaiduoklių tipas japonų mitologijoje. Kosodate jūrei yra vadinami vaiduokliai moterų, kurios mirė gimdydamos arba netrukus po kūdikio gimimo. Teigiama, kad jos negali palikti gyvųjų pasaulio dėl stipraus prisirišimo prie savo kūdikio bei jaučiamų motiniškų pareigų. Kosodate jūrei pasirodo dėl vieno vienintelio dalyko – pamatyti, kad jų kūdikis yra saugus ir sveikas, bei įsitikinti, kad jam nieko netrūksta. Jos tą bando padaryti pirkdamos saldainius ar kitus mažus niekniekius, tačiau neturėdamos pinigų bando susimokėti bet kuo, ką randa, kartais netgi lapais. Šie vaiduokliai taip pat ieško žmonių, kuriuos būtų galima nukreipti į tą vietą, kur yra jų vaikai – jeigu kūdikis randamas ir juo tinkamai pasirūpinama, kosodate jūrei gali keliauti į mirusiųjų pasaulį ir pagaliau ilsėtis, tačiau iki kol taip atsitinka, ji pasmerkta pasirodyti kasnakt, kad surastų kas galėtų išgelbėti jos...
Daugiau
Nedža
Nedža (哪吒 nézhā) – apsaugos dievybė Kinijos liaudies religijoje. Dievybės oficialus daoistinis vardas yra „Centrinio altoriaus maršalas“ (中壇元帥 Zhōng tán yuán shuài). Taip pat vadinamas „Trečiuoju lotoso princu“ (蓮花三太子Liánhuā sān tàizǐ). Kinų padavimuose tai buvo trečiasis karalaitis, baisus nutrūktgalvis, kuriam nebuvo nieko šventa. Kitos sakmės tvirtina jį buvus tam tikra dievybe, Nefritinio imperatoriaus (玉皇 Yù Huáng) atsiųsta iš dangaus tramdyti piktųjų dvasių įžūliai savivaliaujančių žemiškąjam pasaulyje. Toji dievybė esą įsikūnijusi į Li Dzingo (李靖 Lǐ Jìng), Džou dinastijos (周朝 Zhōu cháo, XIII a. pr. Kr.) laikų narsuolio karvedžio, trečiąjį sūnų. Kilmė ir išvaizda. Pasak profesoriaus Meir Shahar (2008), Nedža dievybė yra kilusi iš indų mitologijos. Nedža dažniausiai vaizduojamas jauno amžiaus, skrendanti danguje ar jodinėjanti ant vėjo ir ugnies ratų. Kūną supa kosminis ratas, raudona damasko šilko juosta juosia pečius, ugnimi besispjaudantis ietis dešiniojoje rankoje. Kai kada būtybė vaizduojama turinti trijų...
Daugiau
