Janari
Janari (jap. 家鳴, Yanari, pažodžiui „namų girgždesys“) terminas Tekančios Saulės šalies folklore ir legendose buvo skirtas apibūdinti paranormaliam reiškiniui, kurio metu, dėl nežinomų priežasčių, staiga imdavo drebėti ir girgždėti vieno ar kito namo konstrukcija arba juose buvę baldai ar kiti daiktai. To meto žmonės manė, jog šį fenomeną sukeldavo išdykę demonai, kurie Japonijoje yra geriau žinomi oni (jap. 鬼 , Oni) vardu. Šiais laikais janari terminas japonų kalboje yra skirtas apibūdinti įvairiems namo medžiagų sukeliamiems girgždesiams, kurie atsiranda dėl įvairių temperatūros ir drėgmės pokyčių. Kilmė Edo istoriniu laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) pasakojimai apie poltergeisto fenomeną arba keistus garsus namuose keliančius demonus buvo itin populiarūs to meto visuomenės tarpe. Namai, kuriuose egzistavo šis fenomenas traukė žmonių būrius, kurie patys norėjo asmeniškai patirti šiuos tariamus antgamtinius reiškinius. Rašytiniuose šaltiniuose janari fenomenas buvo pirmą kartą aprašytas ir vizualizuotas 1776 metais, žymaus ukijo-e (jap. 浮世絵, Ukiyo-e) meistro Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien)...
Daugiau
Kosodate jūrei
Kosodate jūrei (子育て幽霊, kosodate yūrei, liet. „vaikus auginantis vaiduoklis“) – vaiduoklių tipas japonų mitologijoje. Kosodate jūrei yra vadinami vaiduokliai moterų, kurios mirė gimdydamos arba netrukus po kūdikio gimimo. Teigiama, kad jos negali palikti gyvųjų pasaulio dėl stipraus prisirišimo prie savo kūdikio bei jaučiamų motiniškų pareigų. Kosodate jūrei pasirodo dėl vieno vienintelio dalyko – pamatyti, kad jų kūdikis yra saugus ir sveikas, bei įsitikinti, kad jam nieko netrūksta. Jos tą bando padaryti pirkdamos saldainius ar kitus mažus niekniekius, tačiau neturėdamos pinigų bando susimokėti bet kuo, ką randa, kartais netgi lapais. Šie vaiduokliai taip pat ieško žmonių, kuriuos būtų galima nukreipti į tą vietą, kur yra jų vaikai – jeigu kūdikis randamas ir juo tinkamai pasirūpinama, kosodate jūrei gali keliauti į mirusiųjų pasaulį ir pagaliau ilsėtis, tačiau iki kol taip atsitinka, ji pasmerkta pasirodyti kasnakt, kad surastų kas galėtų išgelbėti jos...
Daugiau
Nedža
Nedža (哪吒 nézhā) – apsaugos dievybė Kinijos liaudies religijoje. Dievybės oficialus daoistinis vardas yra „Centrinio altoriaus maršalas“ (中壇元帥 Zhōng tán yuán shuài). Taip pat vadinamas „Trečiuoju lotoso princu“ (蓮花三太子Liánhuā sān tàizǐ). Kinų padavimuose tai buvo trečiasis karalaitis, baisus nutrūktgalvis, kuriam nebuvo nieko šventa. Kitos sakmės tvirtina jį buvus tam tikra dievybe, Nefritinio imperatoriaus (玉皇 Yù Huáng) atsiųsta iš dangaus tramdyti piktųjų dvasių įžūliai savivaliaujančių žemiškąjam pasaulyje. Toji dievybė esą įsikūnijusi į Li Dzingo (李靖 Lǐ Jìng), Džou dinastijos (周朝 Zhōu cháo, XIII a. pr. Kr.) laikų narsuolio karvedžio, trečiąjį sūnų. Kilmė ir išvaizda. Pasak profesoriaus Meir Shahar (2008), Nedža dievybė yra kilusi iš indų mitologijos. Nedža dažniausiai vaizduojamas jauno amžiaus, skrendanti danguje ar jodinėjanti ant vėjo ir ugnies ratų. Kūną supa kosminis ratas, raudona damasko šilko juosta juosia pečius, ugnimi besispjaudantis ietis dešiniojoje rankoje. Kai kada būtybė vaizduojama turinti trijų...
Daugiau
Komainu
Komainu (jap. 狛犬 komainu,liet. – „korėjiečių šuo“) – į liūtą ar šunį panašių būtybių statulos, dažniausiai statomos po dvi prie įėjimų į įvairias japonų šintoizmo maldyklas arba laikomos vidinėse jų dalyse. Koma dalis šiame pavadinime simbolizuoja senovinę Korėjos karalystę – Gogurjo (kor. 고구려 Goguryeo) – tačiau daugelis japonų sako, jog tai tiesiog abstraktus žodis, reiškiantis „svetimas, atėjęs iš kitur“. Egzistuoja dveji šių statulų tipai: pirmasis vadinamas lankymo kelio komainu (jap. 参道狛犬 sandō komainu ). Tai prie įėjimų į maldyklas statomos statulos, atsiradusios Edo laikotarpyje. Antrasis komainu tipas vadinamas maldyklos viduje esantys komainu (jap. 陣内狛犬 – jinnai komainu). Jis daug senesnis ir randamas ne tik maldyklose, bet ir privačiuose namuose bei budistinėse šventovėse. Lankymo kelio komainu dažniausiai gamintos iš akmens, o maldyklos viduje esantys komainu – iš medienos ar metalo. Pagrindinė komainu paskirtis – vyti šalin piktasias dvasias. Statulos gali...
Daugiau
Magu
Magu (麻姑 Mágū) yra žinoma kaip ilgaamžiškumo deivė kinų mitologijoje. Terminas Magu pažodžiui gali būti verčiamas kaip „kanapių tarnaitė“ arba „kanapių mergelė“. Pagal daoizmo tradicijas ji buvo garbinama atliekant ritualus rūkant ir kitaip dvasiniams tikslams naudojant kanapių augalus. Magu yra laikoma nemirtingąja moterų saugotoja, pavasario dievybe ir siejama su atgimimu ir vaisingumu. Ji įkvėpia pasauliui gyvybę ir turi alchemikės žinių (Auset 2009, p. 49). Magu istorija rašytiniuose šaltiniuose Magu tradiciškai buvo vaizduojama kaip ilgaamžiškumo fėja, sėkmės deivė. Į šią deivę dažnai buvo kreipiamasi norit palinkėti ilgo gyvenimo vyresnio amžiaus moterims. Magu atsiradimo istorija ir biografiniai faktai priklausomai nuo šaltinių skiriasi. Tačiau visuose šaltiniuose yra sutariama, kad Magu buvo mirtingoji vėliau pašventinta kaip ilgaamžiškumo deivė (Beijing Foreign Language Press 2012, p. 237). Pirmoji Magu biografija aptinkama Dzinių (晉Jìn) dinastijos tekste pavadinimu „Nemirtingųjų biografijos“ (神仙傳 Shénxiān chuán) parašytą Ge Hongo. Tikima, kad Magu...
Daugiau
