Jao (tauta)
Jao (瑶族 Yáozú) arba mienai – etninė grupė Kinijos Liaudies Respublikoje, gyvenanti pietinėje ir pietvakarinėje Kinijos dalyje, kalnuotuose vietovėse Hunano (Hunan), Junano (Yunnan), Guangdongo (Guangdong), Guidžou (Guizhou) ir Gusangsi (Guangxi) provincijose. Taip pat dalis jao tautos gyvena Vietname. Demografiniai duomenys Šiuo metu jao tautybės žmonių Kinijoje yra apie 2,758.90 mln. Dabartiniai gimstamumo rodikliai – 13.45/1000 gyventojų per metus, mirtingumas – 6.22/1000 gyventojų per metus. Jao tautos natūralus gyventojų prieaugis yra 7.23‰. Jao vyrų vidutinė gyveno trukmė siekia iki 68.79 metų, moterų- 72.98. Vietname jų gyvena apie 470,000 (Guo 2013, p. 8-12). Tautos susiformavimo istorija Jao tautos protėviai savo karalystę įkūrė Jangdzės upės žemupyje, kai valdė Šangų (商 Shāng) ir Džou (周朝 Zhōu Cháo) dinastijos. Sui (隋朝 Suí Cháo) dinastijos laikotarpiu (581–618) jao atsiskyrė nuo miao (苗 Miáo) tautos. Vakarų bei Kinijos mokslininkai yra įsitikinę, kad jao kaip atskira etninė grupė...
Daugiau
Senelė Samšin
Senelė Samšin (삼신할머니 Samshin Halmoni) – gyvybės ir vaisingumo deivė, gimdymo metu prižiūrinti moteris, globojanti naujagimius, gimdyves ir akušeres. Korėjos mitologijoje ji yra viena iš galingiausių dievų, todėl senelės vardas jai suteiktas kaip pagarbos titulas. Šamanų mitas Vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių, kurie korėjietiškame šamanizme laikomi šventais ir jiems skiriami ritualai, yra vaiko gimimas ir jo tolimesnis auginimas. Gyvybės veržlumas ir gimimo stebuklas išaukštinamas viename iš mitinių pasakojimų apie gyvybės ir vaisingumo deivės Senelės Samšin atsiradimą, kuris apdainuojamas šamanų apeigoje gut (굿 gut). Gut ritualuose ši istorija pasakojama meldžiant vaisingumo, saugaus gimdymo ir prašant užauginti sveiką vaikelį. Mitas siejamas su derlingumo dievo Džesoko (제석 Jaesok) gimimu, tačiau rytinės pusiasalio pakrantės šamanų giesmėje jis pagerbia Senelės Samšin atsiradimą (Kister 1997). Šamanų dainuojamojoje ritualinėje lopšinėje pagerbiamas Samšin dvasios atsiradimo stebuklas: „Liūlia, liūlia, čiūčia liūlia mažylę. Nukritai iš dangaus, iššokai iš žemės“...
Daugiau
Čiondživango kronikos
Čiondživango kronikos (kor. 천지왕 본풀이 Čiondživang Bonpuri) yra Korėjos sukūrimo mitas, kuris tradiciškai yra pasakojamas šamanų, mažoje Dedžiu saloje. Tai yra vienas geriausiai žinomų sukūrimo mitų visoje Korėjos šalyje, kurio detalės dažnai randamos ir kitose legendose apie Korėjos atsiradimą. Dievybės Čiondživango vardas reiškia „Dangaus ir žemės karalius“ ir nežiūrint į tai, kad jo vardas yra mito pavadinime, pats Čiondživangas yra antraeilis personažas. Mito pagrindiniai herojai yra jo du sūnūs, Didžioji Žvaigždė ir Mažoji Žvaigždė. Mitas prasideda kaip ir daugelis kitų atsiradimo mitų, nuo pasaulio sukūrimo. Iš pat pradžių nebuvo nei žemės, nei dangaus, tik vientisa tuštuma. Tačiau vieną dieną tuštumoje atsirado tarpas ir viskas, kas buvo šviesiau nei tarpas, pakilo į viršų ir tapo dangumi. Viskas, kas buvo tamsiau nei tarpas, nukrito į apačią ir tapo žeme. Iš dangaus nukrito šviesiai mėlynas lašas rasos, o iš žemės pakilo tamsus...
Daugiau
Jamata-no Oročis
Jamata-no Oročis (jap. 八岐の大蛇, yamata-no orochi, liet. „Aštuongalvė gyvatė“) – mitinė gyvatė japonų mitologijoje su aštuoniomis galvomis ir uodegomis, kurios kūnas „siekia aštuonis slėnius ir aštuonias kalvas“ (Chamberlain ir Hall 1886, p. 20). Ją nugalėjo dievas (jap. 神, kami) Susanoo. Jamata-no Oročis pasirodo anksčiausiuose Japonijos rašytiniuose šaliniuose – Kodžikyje (jap. 古事記 Kojiki) ir Nihongi (jap. 日本紀 Nihongi). Mitas Ištremtas iš dangaus audros dievas Susanoo nusileido į žemę, ant Torikamos kalno, šalia Hi upės, Idzumo provincijoje. Ten Susanoo sutiko dievų porą – Ašinadzučį ir Tenadzučę, kurie verkė. Paklausta kodėl jie verkia, pora atsakė, kad jie turėjo aštuonias dukteris, tačiau kasmet aštuongalvė, aštuoniauodegė gyvatė vadinama Jamata-no Oročis reikalaudavo paaukoti vieną iš dukterų. Dabar beliko vienintelė dukra – princesė Kušinada, ir netrukus Oročis pareikalaus savo aukos. Susanoo paaiškino, kad jis yra vyresnysis saulės dievės Amaterasu (jap. 天照 Amaterasu) brolis ir jis sutiko nugalėti gyvatę mainais už...
Daugiau
Jasudžiro Ozu
Jasudžiro Ozu (小津 安二郎 Ozu Yasujirō, 1903 m. gruodžio 12 d. – 1963 m. gruodžio 12 d.), buvo žymus japonų kino režisierius, dabar priskiriamas prie geriausių kino klasikos atstovų. Per 35 metų laikotarpį, Ozu sukūrė penkiasdešimt keturis filmus, iš kurių išliko tik trisdešimt keturi. Biografija Ankstyvasis gyvenimas (1903-22 m.) Jasudžiro Ozu gimė 1903-ųjų gruodžio 12 d. Tokijuje, Japonijoje. Jis buvo antras sūnus iš penkių brolių ir seserų. Jo tėvas buvo trąšų pardavėjas. 1913-ųjų metų kovą, kai Ozu sukako 10 metų, jis su savo broliais ir seserimis buvo išsiųstas gyventi pas savo tėvą Macusakos mieste, kur jis gyveno iki 1924-ųjų metų. 1916-ųjų kovą, būdamas 13 metų, Ozu įstojo mokytis į dabartinę Udžijamados (Ujiyamada) vidurinę mokyklą. Jis gyveno bendrabutyje ir dažnai praleisdavo pamokas, kad galėtų pasižiūrėti filmus. Pamatęs filmą „Civilizacija“ (Civilization), jis nusprendė, kad nori būti kino režisierius. 1921-ųjų kovą, Ozu pabaigė...
Daugiau
