Kintaro
Kintaro (金太郎 Kintarō, liet. „Auksinis berniukas“) – japonų folkloro didvyris. Nuo vaikystės apdovanotas antžmogiškomis jėgomis, užaugęs Kintaro tapo didvyriu samurajumi. Nors Kintaro, kaip samurajaus, istorija greičiausiai pagrįsta tikros asmenybės – garsaus kario Sakata no Kintokio gyvenimu, iš tiesų jis yra legendinis personažas. Kintaro vaizduojamas kaip raudonos odos spalvos berniukas, apsirengęs tik krūtinės apsaugą, (daiktas primenantis prijuostę, kurį senovės Japonijoje vaikai vilkėdavo vietoje rūbų), ant kurios būdavo užrašytas rašmuo 金 (kin), reiškiantis auksą, ir dažnai laikantis kirvį (masakari)), kuriuo kirsdavo medžius bei gindavo mišką nuo pabaisų. Kintaro atsiradimas Nors yra keletas mito versijų, pasakojančių apie Kintaro gimimą, pats populiariausias yra šis. Sakata buvo karys iš Kioto, įsimylėjęs nuostabią jauną ir kilmingą moterį ir ją vedęs. Tačiau netrukus jis įsivėlė į rūmų intrigas ir dėl piktų apkalbų, kurias paskleidė jo galios pavydintys rūmininkai, buvo išvarytas kartu su mylimąja. Sakoma, jog Sakata žuvo...
Daugiau
Dangaus mandatas
Dangaus mandatas (天命 Tianming) yra senovės Kinų civilizacijos filosofinis principas, kuris atsirado Džou dinastijoje (周朝 Zhou chao, 1046-256 m. pr. Kr.) Dangaus mandatas nurodo, ar Kinijos imperatorius yra pakankamai doras valdyti. Jei jis neištesi savo kaip imperatoriaus įsipareigojimų, jis praranda dangaus mandatą, o taip pat ir teisę būti imperatoriumi. Atsiradimo istorija Šangų dinastija (商朝 Shang chao, 1675-1046 m. pr. Kr.), įkurta karaliaus Tango (湯 Tang), laimėjus perversmą prieš Sia dinastiją (夏朝 Xia chao, 2070-1675 m. pr. Kr.). Imperatorius Tangas, atėjęs į valdžią, pakeitė žmonių valdymo principus. Vietoje to, kad valdytų žmones persekiojimais ir naudodamas priespaudą kaip tai darė Sia dinastijos paskutinysis imperatorius, Tangas pasitelkė užuojautą ir prielankumą. Dėl tokios valdymo formos sumažėjo konfliktų, žmonės gyveno laimingai ir šalis suklestėjo. Dešimtojo Šangų dinastijos imperatoriaus valdymo metais sąlygos pradėjo keistis, didėjo nesanaika tarp pačių Šangų dinastijos šeimos narių bei pradėjo kilti problemų socialiniuose sluoksniuose. Paskutiniaisiais...
Daugiau
Imperatorė Cisi
Imperatorė Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016). Jaunystė Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną. 1849 m. būdama keturiolikos tapo viena iš 60 nominančių tapti imperatoriškąja sugulove Uždraustajame mieste (紫禁城 Zijin Cheng). Po dviejų metų tuometinė našlė-imperatorė paskyrė Cisi būti viena iš imperatoriaus Sianfengo imperatoriškųjų sugulovių (Sit, 2001). Tuo metu Cisi užėmė neaukštas pareigas Uždraustajame mieste, jos gyvybė visiškai priklausė nuo imperatoriaus (Wu, 2015). Tai pasikeitė 1856 m. jai pagimdžius vienintelį...
Daugiau
Hačiko
Hačiko (ハチ公 Hachikō) – Akita Inu veislės šuo, gimęs 1923 m. lapkričio 10 d. Odatėje, Akitos prefektūroje, esančioje Tohoku regione, šiaurės Japonijoje (The Japan Times 2011). Hačiko žinomas dėl to, kad iki paskutinės gyvenimo dienos buvo ištikimas savo šeimininkui. Šuo nugaišo 1935 m. kovo 8 d., sulaukęs 11 metų. Šiandien šis šuo vienas iš labiausiai atpažįstamų Japonijos fenomenų. Pačių japonų vadinamas čiuken Hačiko (忠犬ハチ公 chūken Hachikō, liet. „ištikimasis šuo Hačiko“). Jis taip pat laikomas ištikimybės simboliu (Thangham 2007). Hačiko gyvenimas Hidesaburo Uenas (上野 英三郎 Ueno Hidesaburō), Tokijo imperatoriškojo universiteto (dabar – Tokijo universiteto) Žemės ūkio fakulteto profesorius, labai mėgo gyvūnus ir visada norėjo įsigyti šuniuką. Ši svajonė 1924 m. tapo realybe, kai vienas iš profesoriaus studentų, dirbusių Akitos prefektūros savivaldybėje, padovanojo jam Akita Inu veislės šuniuką. Hidesaburo Uenas pavadino šunelį Hačiko (Bouyet 2002, p. 5). Kol profesorius gyveno, kiekvieną dieną Hačiko, rodydamas meilę ir dėkingumą, lydėdavo šeimininką iki...
Daugiau
Kinų Naujųjų metų tradicijos
Kinų Naujieji metai, kitaip vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė tiek Kinijoje, tiek Taivane bei kitose sinosferinėse valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal mėnulio kalendorių festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktają dieną. Penkioliktoji, paskutinė kinų Naujųjų Metų diena, yra vadinama Žibintų švente (元宵節 Yuánxiāo jié). Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkinikai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų tinkamą žemę pavasario sėjai. Jie manė, jog pavasario pradžia yra ir naujų metų pradžia (Flanagan, 2004). Mitologinė versija siejama su pabaisa Nian (年獸 nián shòu). Senovės kinų legenda pasakoja, kad prieš daugybę amžių gyveno pabaisa, kuri vieną žiemos dieną užpuolė vietinius kaimo gyventojus. Žiemos metu Nian pabaisai būdavo sunku išsimaitinti, nes daugelis gyvūnų užmigdavo žiemos miegu ir pasislėpdavo urvuose. Tačiau pabaisa pradėjo...
Daugiau
