Futakuči-onna
Futakuči-onna (二口女 Futakuchi-onna, liet. „Moteris su dviem burnom“) – viena iš populiariausių, geriausiai žinomų ir iš karto atpažįstamų jokajų (妖怪 yokai ). Japonijos mitologijoje ir folklore, Futakuči-onna priklauso toms pačioms istorijoms kaip ir Kučisake-onna bei Rokurokubi. Iš pradžių ši būtybė pasirodo kaip paprasta moteris, bet visgi ji turi antrą, puikiai suformuotą burną, kuri randasi kitoje galvos pusėje ir yra uždengta ilgų juodų plaukų, o svarbiausia tai, kad antroji burna turi savo pačios protą, todėl dažnai kažką kalba ir keikia. Yra daug skirtingų legendų, kurios pasakoja apie šių moterų atsiradimą. Pasak vienos legendos, šios moterys yra prakeiktos būtybės, kažkada buvusios motinos, kurios niekada nesirūpindavo savo įvaikiais, o kita legenda teigia, jog Futakuči-onna atsirado tuomet, kai moters vyras kirviu paliko atvira žaizdą jos galvoje iš nugaros pusės (Dorson, 1962). Legendos: Mažame Fukušimos kaimelyje vienui vienas gyveno šykštus šykštuolis, kuris net nenorėdavo pagalvoti apie tai, kad jam...
Daugiau
Kincugi
Kincugi (金継 kintsugi, jungimas auksu) arba kincukuroi (金繕い kintsukuroi, rekonstravimas auksu) – tai japoniško meno šaka, kai sudužusi keramika yra suklijuojama sumaišius aukso, sidabro ar net platinos dulkes su specifiniu laku (Jobson, 2014), kurio ištakos sieka neolitinę Kiniją. Mišiniu užliejami tarpeliai, įskilimai, taip sukuriant unikalų efektą (ši technika turi nemažai maki-e (蒔絵) bruožų). Kincugi technikos atsiradimas turėjo didelės įtakos ir filosofijai, kuri išryškino gaminio trūkumus, taip atskleisdama savitą grožio suvokimą. Rytų Azijoje naudojamo lako kilmė Rytų Azijoje naudojamas lakas yra gaminamas iš itin toksiško ir tame regione paplitusio lakingojo raugmedžio (lot. rhus verniciflua) sulos. Ši sula kasmet išgaunama įpjaunant mažus tarpus medyje. Surinkta sula tuomet lėtai kaitinama norint pašalinti bet kokius nešvarumus ir perteklinę drėgmę. Gaunamas lakas yra neįtikėtinai atsparus vandeniui, rūgščiai ir net kai kuriais atvejais – karščiui. Kuomet gaunamas reikiamas lako rezultatas, tuomet galima juo tepti tam tikrą paviršių....
Daugiau
Ainai
Ainai (蝦夷 ezo/アイヌ ainu) – tai viena iš nykstančių Azijos tautų, senieji Sachalino bei Kurilų ir Japonijos salų gyventojai. Ainų etninė grupė pasižymi savita ir į japonų mažai kuo panašia kalba bei kultūra. Kilmė Ainai savo kilmę pasakojančioje legendoje teigia, jog jie Japonijos salose gyveno šimtus tūkstančių metų anksčiau prieš atkeliaujant japonams. Šioje legendoje yra dalis tiesos, nes daugelis šiuolaikinių tyrimų nurodo, jog ainai Japonijos salose gyveno jau virvelinės keramikos arba Džiomono periodu (縄文時代 Jōmon jidai; 10 000–300 m. pr.m. e.) Vis tik tiksli ainų kilmė nėra aiški, nors manoma, jog jie kilę iš Centrinėje ir Rytų Azijoje gyvenusių senųjų šiaurės mongoloidų. Svarbu paminėti ir tai, kad jie savo išvaizda panašesni į Australijos ir Naujosios Gvinėjos aborigenus. Dėl to viena iš ainų kilmės hipotezių teigia, jog jie ir minėti aborigenai gali turėti tuos pačius protėvius (New World Encyclopedia). Gyvenama teritorija Senovėje...
Daugiau
Vabi Sabi
Vabi sabi ( 侘び寂び wabi sabi, liet. ,,kuklus paprastumas“) – viena iš Japonijos estetikos filosofijų. Paprastai paaiškinti vabi sabi žodžių reikšmę yra sudėtinga. Vabi kilo iš veiksmažodžio vabu reiškiančio nykti ir būdvardžio vabiši, kuris buvo naudojamas apibūdinti vienatvę ir menkystę. Sabi pirmą kartą panaudotas poeto Fudživaros No Tošinari sunaikinimo jausmui perteikti. Haiku poetas Macuo Bašio panaudojo sabi išreikšdamas laikinumo jausmą (Juniper 2003, p. 49). Japonijoje šios sąvokos labai glaudžiai susijusios viena su kita ir tariant viena turima omenyje ir kitą. Siaurąja prasme tai grožio suvokimas, o plačiąja – gyvenimo būdas (Weidner 2008, p. 24). Atsiradimo istorija Vabi sabi atsirado kaip pasipriešinimo judėjimas prieš visuotinai priimtas taisykles,tačiau filosofijos ištakos nėra aiškios iki šiol. Pirmosios idėjos atsirado XI ir XII a. tapyboje. Vabi sabi taip pat didelę įtaką padarė Dzen Budizmas. Kinijos Dzen budizmas buvo suvokiamas kaip filosofijos kryptis, kuriai būdingos kitokios pasaulėžiūros...
Daugiau
Katana
Katana (刀 katana, japoniškas vienašmenis lenktas kardas) yra vienas iš japoniškų kardų tipų. Japoniški kardai pradėjo formuotis X-XI a., kai Japonija atsiskyrė nuo Kinijos ir karių klasė užėmė valdančiąją padėtį. Kardai, priklausomai nuo ilgio, nešiojimo būdo ir makščių tipo buvo skirstomi į katana, tači (太刀 tachi), učigatana (打刀 uchigatana), vakidzaši (脇差し wakizashi pažodžiui reiškiantis „kardą, ištraukiamą šonu“) ir tanto (短刀 tanto, pažodžiui reiškiantis ,,trumpi ašmenys“) (Japonija 2011). Kilmė Labiausiai naudojamas samurajų kardas buvo katana. Nuo kitų kardų katana skiriasi savo išvaizda: lenktas, plonas, vienašmenis kardas su pakankamai ilga rankena, kurią galima suimti abejomis rankomis. Katana buvo naudojama feodalinės Japonijos laikais, jis buvo garsus aštrumo, lengvumo ir kirtimo galimybėmis. Katanos valdymas rėmėsi ne jėga kaip daugelis vakarietiškų kardų, bet greičiu ir tikslumu. Taip pat jis buvo vienas iš nedaugelio kardų, kuris leido atremti priešininko ataką ir kartu pulti. Katanos lenkta forma leidžia kariui vienu judesiu...
Daugiau
Japonijos policija
Japonijos policija – pagrindinė šalies administracinė institucija, užtikrinanti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Trumpa istorija 1974 m. pradėjo veikti Tokijo Metropoliteno policijos departamentas (警視庁 Keishichō), pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Tai buvo pirma moderni policijos institucija Japonijoje, įkurta Europoje policijos sistemą studijavusio vyriausiojo komendanto Tošijošio Kavadžio (川路 利良 Kawaji Toshiyoshi). Sistema buvo griežtai centralizuota, įvesta europietiško stiliaus uniforma, pareigūnai apginkluoti europietiškais ginklais. Po antrojo pasaulinio karo vykstant Japonijos demokratizacijai, įkuriama Visuomenės saugumo komisija. Susiformuoja sistema, sudaryta iš nacionalinės ir municipalinės policijos, siekianti užtikrinti policijos pajėgų demokratinį valdymą ir decentralizaciją. Tuo metu galiojęs Policijos įstatymas turėjo trūkumų (pavyzdžiui, daugybė municipalinių policijos pajėgų egzistavo lygiagrečiai su nacionaline kaimo bendruomenių policija, todėl dėl geografinio policijos pajėgų segmentavimo ir neaiškaus pareigų tarp vyriausybės ir policijos pasidalinimo, nukentėdavo policijos darbo efektyvumas), kuriuos pašalinus 1954 metais įsigalioja pataisytas Policijos įstatymas ir įkuriama Nacionalinė Policijos Agentūra (toliau NPA) (警察庁 Keisatsuchō). Taip...
Daugiau
Tatuiruotės Japonijoje
Tatuiruotė – šis žodis yra kilęs iš taitiečių žodžio tatu, kuris reiškia „kažką pažymėti“, tačiau japonai turi daug kitų pavadinimų išreikšti tatuiruotėms. Žmonės dažniausiai tatuiruojasi norėdami parodyti savo išdidumą, viltį, valią, o dar dažniau sielvartą ir amžiną meilę. Atsiradimas Japonijos salose rasta požymių, jog tatuiravimas buvo atliekamas jau Džiomono (縄文 jōmon) laikotarpiu (14 000-300 m. pr. Kr.). Vieninteliai įrodymai, kad buvo tatuiruojama, yra žmogaus formos statulėlės iš molio vadinamos dogu (土偶 dogū, dar vadinamos Džiomono laikotarpio molinės statulėlėmis), tačiau nėra garantuojama, kad panašūs žymėjimai buvo daromi ant gyvo žmogaus kūno. Jei ir buvo, nėra žinoma, ar tai buvo tapyba, ar tatuiravimas (Gamborg, 2012, p. 25). Iš Pilkapių (古墳 kofun) laikotarpio (III-VII a.) taip pat yra vietinių dokumentinių įrodymų, jog tatuiravimas buvo atliekamas Japonijos salose. Tai parodo dveji šaltiniai: Nihon Šioki (日本書紀, nihon shoki, liet. seniausios Japonijos kronikos) ir Kodžiki (古事記 kojiki, liet. Japonijos...
Daugiau
Japonijos Liberalų demokratų partija
Japonijos Liberalų demokratų partija (自由民主党 Jiyū-Minshutō) nuo 1955 m. iki mūsų laikų buvo pagrindinė partija, kuri valdė Japoniją su keliomis išimtimis nuo 1993 m. iki 1994 m. ir nuo 2009 m. iki 2012 m. Dabartinis Japonijos ministras pirmininkas – Šindzo Abė (安倍 晋三 Abe Shinzo) taip pat priklauso šiai partijai. Ši partija yra laikoma dešiniojo sparno politine partija (Liberal Democratic Party of Japan, n.d.). Liberalų demokratų partijos istorija 1955 m. Demokratinė partija ir liberalai susijungė į vieną partija ir sudarė Liberalų demokratų partiją (Reischauer 1995, p. 255). Per pirmuosius rinkimus į Žemuosius rūmus 1958 m. Liberalų demokratų partija laimėjo triuškinamai – 61,5% vietų, po to balsai ėmė pamažu tirpti ir 1976 m. tesudarė 42%. Dėl opozicijos Liberalų demokratų partija turi šiek tiek daugiau vietų nei balsų, be to prie jos po rinkimų prisijungia tie, kurie balotiravosi kaip nepriklausomi, todėl jai dažniausiai pavyksta išlaikyti...
Daugiau
Kavinių kultūra Japonijoje
Kavinių kultūra Japonijoje – vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pradėjęs sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kaip teigia Mike Oakland (2011). Tradicinės japonų kavinės yra vadinamos kissaten (喫茶店), pažodžiui verčiant iš japonų kalbos – „arbatos kambarys“. Juose prekiaujama kava, arbata, lengvais užkandžiais. Kadangi didžioji dalis jų buvo įkurtos praeitame amžiuje, interjeras dažnai būna nostalgiškas ir tuo pačiu jaukus. Tačiau Japonijos kavinių kultūra neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis. Egzistuoja labai gausus teminių kavinių pasirinkimas, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, mėgautis liokajų arba netikrų mamų kompanija. Šalyje taip pat puikiai klesti didžiausias pasaulyje kavinių tinklas “Starbucks” ir Azijoje garsus “Doutor coffee”. Pasak Oakland (2011), japonų kavos kultūra labai skiriasi nuo vakarų. Didžioji dalis kavinių yra pritaikytos greitam gyvenimo ritmui, kad klientas galėtų greitai nusipirkti kavos ir užkandžių pakeliui į savo darbą. Jei nėra laiko, galima įsigyti karštos arba šaltos kavos skardinėje iš...
Daugiau
Sakura
Sakura (桜) – japoniška vyšnia. Tai vienas iš svarbiausių Japonijos augalų. Sakoma, kad pirmoji sakura Japonijoje užauginta prieš 800 metų. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir ryžiams sodinti tinkamą laiką. Botaninės savybės Ši vyšnia priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis sakura vartojamas toms vyšnių rūšims, kurių grožimasi ne vaisiais, o žiedais. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginamos kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų visame pasaulyje yra išlikę apie 300 sakurų rūšių. Trimis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje. Pirmoji jų – Jošino sakura, dar vadinama Somei Jošino (染井吉野 Somei Yoshino) sakura, ji sodinama parkuose ir upių pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki septynių metrų aukščio. Subrandina didelius, rausvus žiedus. Kita rūšis yra kalnų sakura (山桜 yamazakura), ji auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20–25 metrų aukštį, žiedai būna rusvos, baltos spalvos. Trečioji – šidaredzakura...
Daugiau
