Amaterasu
Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies, pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami, kai jis upėje atliko švarinimosi ritualą. Idzanagis Amaterasu įteikė brangenybių vėrinį magatamą (勾玉) ir teisę valdyti Takamagaharą (高天原 Takamagahara) – dangų, visų kami (神, liet. „dievas, dievai“) buveinę. Nihono Šiokio knygoje teigiama, kad Idzanami buvo gyva, kai jie abu su Idzanagiu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę. Amaterasu ir Susanoo Susanoo – Amaterasu brolis, audros dievas. Jam buvo skirta valdyti jūras, tačiau...
Daugiau
Nekomata
Nekomata – antgamtinė japonų mitologinė būtybė, primenanti katę. Kartais ji painiojama su bakeneko (化け猫, „pasikeitusi katė“), tačiau nekomata išsiskiria dideliu kūnu ir viena ar dviem per vidurį perskeltomis uodegomis. Nekomata dažniausiai sutinkama miesteliuose ir kaimuose, neretai kalnuose. Tik seniausios ir didžiausios katės, turinčios ilgiausias uodegas (jos laikytos stiprybės ir išminties simboliu), turėjo galimybę pavirsti į nekomatą. Ši būtybė dažnai vaizduojama vaikštanti ant užpakalinių kojų ir kalbanti žmonių kalba; manoma, kad ji yra mėsėdė, dažnai minta žmonėmis. Nekomata yra pagiežinga ir arši, į žmones žvelgia su panieka, todėl gali sukelti gaisrų, pareikalaujančių daug gyvybių. Kartais nekomatai būdingos nekromantinės galios – kontroliuoja lavonus kaip marionetes, šantažuoja ir priverčia žmones vykdyti jos paliepimus. Etimologija ir užrašymas Žodis nekomata gali būti užrašomas trimis būdais, bet tarimas išlieka toks pats. Pats seniausias variantas 猫また susideda iš hieroglifo 猫 (neko, „katė“) ir kitos žodžio dalies,...
Daugiau
Dziuejuanas
Dziuejuanas, arba kakuenas (kin. 玃猿 jué yuán, jap. カク猿 kakuen), – tai Kinijos Sičuano, Junanio regionų ir Japonijos mitologinis padaras. Šie mitiniai gyvūnai taip pat vadinami dziue, kaku (玃 jué, kaku), dziuefu (玃父 jué fù), dzia (猳 jiā), dziaguo / kakoku (猳國 jiā guó, kakoku), mahua, baka (馬化 mǎhuà, baka). Dziuejuanai gana panašūs į beždžiones ir garsėjo tuo, kad grobdavo ir išniekindavo moteris. Įvairiuose šaltiniuose pateikiami aprašymaiKinijos rašytojo Li Šidženo medicininėje knygoje „Bencao Gagmu“ (本草綱目 Běncǎo gāngmù) dziuejuanai (šioje knygoje vadinama dziue, dziuefu) aprašomi kaip itin didelės beždžionės, turinčios tam tikras gyvenimo stadijas. Pvz.: mihou (獼猴 míhóu), kuri išgyvenusi 800 metų tampa juanu (猨 yuán), tada išgyvenusi dar 500 metų pasiekia dziue stadiją ir tada gali gyventi dar 1000 metų. Taip pat knygoje „Bencao Gangmu“ rašoma, kad šie mitiniai padarai paprastai pamatomi tik tada, kai būna subrendę, turi tamsiai mėlynos spalvos kailį, vaikšto taip pat kaip žmonės – stačiomis – ir dažnai pagrobia kokius nors žmonių...
Daugiau
Tanukis
Tanukis (狸 arba たぬき tanuki) – japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajams. Įvairiose Japonijos vietose randama pasakojimų apie tanukius. Bake-danuki (化け狸) – formą keičiantys tanukiai) pasakojimuose vaizduojami kaip keistos, paranormalios ir formą gebančios keisti būtybės. Tanukiai dažniausiai yra pagrindiniai veikėjai pasakojimuose, kurių veiksmas vyksta kaimo vietovėse. Keisdami savo išvaizdą tanukiai dažniausiai transformuojasi į vyriškos lyties būtybes. Istorija Mitologiniai tanukiai nėra vienalytės būtybės. Mitai apie tanukius tikriausiai išsivystė iš senovės Kinijos mitų apie lapes, kai jie pasiekė Japoniją. Apie tanukių išsivystymą iš mitinių lapių galima spręsti iš to, kaip jie aprašomi ankstyvuosiuose pasakojimuose, kokie panašumai vyrauja tarp galių, suteiktų lapėms ir tanukiams kinų mituose. Pačioje pradžioje tanukiai (kaip ir lapės Kinijos mitologijoje) buvo labiau kenkiančios būtybės, tačiau japonai lapėms suteikė šiek tiek dieviškumo – lapė tapo dievybės Inari simboliu. Tanukiams buvo suteikta daugiau humoristinių bruožų – nors pasakojimuose tanukiai dažnai pasirodo...
Daugiau
Kodama
Kodama – dievybė, gyvenanti medyje. Terminas kilęs iš japoniško žodžio kodama (木霊, こだま), kuris pažodžiui reiškia „aidą“ (tarptautinė enciklopedija Britannica). Kodamos yra žmogui paprastai nematomos būtybės, todėl tikima, kad būtent dėl šios savybės, imituodamos žmogaus balsą, dievybės šelmiškai žaidžia kurdamos „aidus“. Taip pat manoma, kad kodamos gyvena dideliuose ir itin senuose medžiuose, globoja miškan užsukusius „švarios sielos“ keliautojus. Jei tikima, kad medyje gyvena kodama, medis pažymimas šventa ryžių virve šimenava (標縄, Shimenava) (Joyce 2010). Istorija Kodamomis tikėta nuo pačių seniausių laikų, kai Japonija dar neturėjo rašytinės kalbos. Per daugelį amžių sukurti trys skirtingi užrašymo būdai, skirti kodamoms pavadinti. Pats seniausias − 古多万− yra dviprasmiškas, susidedantis iš trijų rašmenų: 古 (ko „senas“), 多(da „daugelis“), 万 (ma „10000“). Kadangi senovės japonai naudojo kinišką rašymo sistemą, žodžiams rašyti dažnai buvo pasirenkamas hieroglifo tarimo garsas, o ne reikšmė, tai paaiškina 古多万 naudojimą. Vėliau...
Daugiau
Šioraida
Šioraida (精霊田 Shoraida) – ryžių laukų vaiduokliai japonų mitologijoje. Tarp Gifu ir Nagano prefektūrų yra išsidėstęs Didžiųjų Hidos kalnų ruožas. Šiame ruože, ant Norikuros kalno viršūnės, yra Senčiogaharos (Senchogahara) pelkė. Vieną dieną alpinistas Uemakis Taro keliaudamas netoli Senčiogaharos aptiko grupę vyrų ir moterų – jų buvo apie dešimt – geriančių pelkės vandenį. Uemakis, pamatęs juos dėvint baltus katabiros (帷子 katabira) apdarus ir trikampio formos kepures, pagrįstai išsigando, mat tai vaiduoklių (幽霊 Yūrei) arba jokajų apdarai. Jis dar labiau išsigando, kai ši vaiduoklių grupelė pakėlė galvas ir pamatė Uemakį žiūrint – jų akys sužibo raudonai tarsi degtų ugnimi. Uemakis stipriai užmerkė akis ir ėmė kartoti Budos Amitabhos vardą. Dėl šio atsidavimo baisiosios dvasios tą pačią sekundę išnyko (Hyakumonogatari, 2013). Uemakis nusprendė, kad dvasios keliavo į šventojo Tatės (Tate) kalno Pragaro slėnį (地獄谷 Jigokudani) ir pakeliui sustojo, kad numalšintų troškulį. Kai jis grįžo iš kalnų, papasakojo žmonėms apie...
Daugiau
Ninigis
Ninigis – legendinis Japonijos imperatorių pirmtakas. Japonijos mitologijoje buvo daug dievų, kurių giminystės ryšiai puikiai aprašyti. Iki Amaterasu (aukščiausiosios dievybės) anūko jie valdė tik dangaus karalystę, tačiau po Amaterasu anūko nužengimo į žemę prasidėjo naujas valdymo etapas. Amaterasu ir Takaki no kami palikuoniui buvo liepta nužengti į Nendrių lygumų kraštą ir jį valdyti, tačiau kaip tik tuo metu, šis dievas susilaukė sūnaus – Dangiškojo Daigų Dangaus Gausos ir Žemės Gausos Dievo Jaunuolio (Ame nikishi kuninikishi amatsuhito hikoho no ninigi no mikoto). Jam buvo paliepta: „Šią Gausių nendrių lygumų ir Jaunų ryžių daigų šalį pavedame tvarkyti tau. Todėl, kaip liepta, turi nužengti iš padangių į žemę.“ Ninigis prieš nužengdamas į žemę gavo vedlį žemiškąjį dievą (Suradahikonokami), jaunuolį iš Surados. Kai vyriausieji dievai paskirstė pareigas, atsiuntė dar penkis giminės vadovus dievus: Dangiškąjį Mažojo Stogo Dievą (Ame no koyane no mikoto), Dovanas Nešantį Dievą (Futodama...
Daugiau
Bakekudžira
Bakekudžira (化鯨 bakekujira) – japonų mitologijoje paplitęs, jūrose plaukiojantis ūsuotojo banginio skeletas. Jis yra vienas iš jokajų būtybių, kildinamas iš vakarinės Japonijos dalies. Manoma, kad skeletas siekia atkeršyti visiems, medžiojantiems banginius ar valgantiems jų mėsą. Pavadinimas 化鯨 sudarytas iš dviejų rašmenų: 化 (bake) – „pa(si)keisti“ ir 鯨 (kujira) – „banginis“. Šiuo atveju bake neverčiamas kaip „pasikeitimas“. Tikslesnis vertimas – „banginis vaiduoklis“. Visi bake- sutvėrimai, pvz., bakeneko, bakenezumi ir kt., siejami su transformacija, galimybe keisti išvaizdą. Legenda apie bakekudžirą Vieną lietingą naktį Šimanės prefektūroje, Okino salos krante, pasirodė didžiulis, baltas, nepažįstamas objektas. Tuo metu pajūryje buvęs žvejys jį pastebėjo ir, vedamas nenumaldomo smalsumo, įsėdo į savo irklinę valtį ir nuplaukė paskui. Iš padaro dydžio buvo galima spėti, kad tai banginis, tačiau žvejys nežinojo, kokios rūšies, nes niekada nebuvo regėjęs nieko panašaus. Valčiai priplaukus arčiau, žmogus pamatė tūkstančius žvilgančių nežinomos rūšies...
Daugiau
Susanoo
Susanoo (須佐之男 Susanowo-no-Mikoto) – šintoizmo religijoje vienas iš dievų, dar vadinamų „trys kilnieji vaikai“. Jis valdo audras bei jūras, dažnai minimas kaip griaustinio dievas. Šio dievo vyresnioji sesuo Amaterasu – Saulės deivė, o brolis Cukujomi – Mėnulio dievybė. Susanoo pagarsėjo taisyklių nesilaikymu ir destruktyviu elgesiu, todėl neretai vadinamas dievu išdaigininku. Be sąsajų su audromis Susanoo laikomas vėjo ir vandens dievu, o visai neseniai pradėtas sieti su meile bei santuoka. Kilmė ir trumpa istorija Sakoma, kad Susanoo gimė iš dievo Idzanagio, daugelio dievų tėvo, nosies, kai pastarasis, grįžęs iš požemio pasaulio Jomi (黄泉 Yomi), atliko apsivalymo ritualą (禊 misogi) Voto upėje. „Idzanagis tarė: „Tu valdysi vandenynus“, nors Susanoo valdo ir audras, kylančias iš vandenyno“ (Levin 2008, p. 40–42). Susanoo nepatiko toks sprendimas ir jis nepatenkintas pradėjo kelti sumaištį: jo rauda išdžiovino žemę, nužudė daugelį kalnų augalų (Susanoo naudojo jūrų bei...
Daugiau
Okiku
Okiku (お菊) yra viena iš įdomiausių jūrei – japoniškų vaiduoklių. Pasakojimas apie Okiku ir devynias lėkštes – vienas žymiausių Japonijos folklore. Jis turi daugybę skirtingų versijų, kurias jungia vaiduoklis, išlendantis iš šulinio, skaičiuojantis nuo vieno iki devynių ir, sušukęs „dešimt“, pratrūkstantis gailiai raudoti. Okiku legenda yra labai sena, todėl tikrosios ištakos nežinomos. Pirmąkart legenda paminėta japonų kabukio vaidinime „Bančio lėkščių rūmai“ (番町皿屋敷 Bancho Sarayashiki). Legendos versijos Pagrindinė legendos versija pasakoja, kad graži mergina Okiku tarnavo samurajaus Aojamos namuose. Samurajus norėjo, kad Okiku taptų slapta jo mylimąja, bet ji vis nesutikdavo. Iš pykčio Aojama paslėpė vieną iš dešimt brangių lėkščių ir dėl aplaidumo apkaltino Okiku. Ji vis skaičiavo, tačiau dešimtos lėkštės taip ir nerado. Aojamai darkart pasiūlius Okiku tapti jo meiluže ir jai vėl atsisakius, samurajus įmetė merginą į šulinį. Sakoma, kad Okiku tapo kerštinga dvasia onrio (怨霊 onryō), persekiojančia...
Daugiau
