Gongfu arbatos ceremonija
Gongfu (工夫) – tai klasikinės kinų arbatos ceremonija, kartais vadinama Kungfu (功夫) arbatos ceremonija. Gongfu reiškia „įgūdžiai iš praktikos“ arba „kantrios pastangos“. Dauguma jos papročių yra manoma liko iš paskutinių Mingų (明) dinastijos (1368-1644 m.) metų. Kinai žiūri į šią ceremoniją, priėmimo ir įteikimo arbatą, kaip meno formą, naudojant terminą „arbatos menas“ (艺术茶 yìshù chá) (Richardson 2014, p. 86). Kinijoje arbatos ceremonija yra būdas peržengti žemišką pasaulį, tiltas į kitą pasaulį, vienas – tobulumo, kitas – harmonijos. Ceremonija taipogi skirta pasidalinti laiką su draugais (Solala 2010, p. 135). Ceremonijos plitimas Vienuoliai buvo pirmieji, kurie organizavo arbatos gėrimo ceremoniją Kinijoje. Tai buvo paprastas ritualas, skirtas mokyti pagarbos gamtai, išreikšti nuolankumą ir pasiekti bendrą taikos jausmą. Kinijos arbatos ceremonija išplito dar tangų Tangų (唐) dinastijos laikais (618-907 m.). Tai pirmiausia pradėjo patikti elitui ir iki Mingų dinastijos arbatos gėrimas išplito žemyn per...
Daugiau
Jamantaka
Jamantaka – (skr. यमान्तक Yamantaka, liet. „Nugalėjęs mirties dievą Jamą“), arba Vadžrabhairava (liet. „Nušvitęs ir bauginantis“), japoniškai žinomas kaip Daiitoku (大威徳明王 Daiitoku Myoo), kiniškai – kaip Daveide (大威德金剛 Dà Wēidé Jīngāng) – viena žinomesnių deimantinio budizmo būtybių, atliekanti gynėjo funkciją. Vaizdavimas Tekstuose, apibūdinančiuose budistų praktikas, yra minimi 3 skirtingi Jamantakos pavidalai: Raktajamari – raudonas, Krišnajamari – juodas, o žinomiausias pavidalas „Jamantaka Vadžrabhairava“ (Baisusis Vadžra) – tamsiai mėlynas, turintis 9 galvas, 34 rankas ir 16 kojų. Devynios Jamantaka galvos – atitinka devynis budistų kanono padalinius; trisdešimt keturios rankos kartu su kūnu, kalba ir protu atitinka 34 aspektus kelionėje į Nušvitimą; du ragai simbolizuoja dvi tiesas: santykinę bei absoliučią, o 16 kojų – tai šešiolika tuštumos aspektų. Jamantakos galvą puošia penkių kaukolių diadema. Kiekviena kaukolė atitinka išgijimą nuo penkių proto nuodų: neišmanymo, prisirišimų, pykčio, pavydo, išdidumo ir godumo (Tantros darbai). Dešinės...
Daugiau
Nianas
Nianas (年 nián; liet. metai) – svarbiausia Kinų Naujųjų metų mitinė būtybė, kuri pagal legendą kas dvylika mėnesių naujųjų metų išvakarėse pasirodydavo miesteliuose ar kaimuose ir niokodavo pastatus bei žudydavo žmones. Nianas vaizduojamas su buliaus kūnu ir liūto galva, o kitur jis yra liūto, jaučio ir vienaragio mišinys. Istorija Pavasario šventės arba kitaip Kinų Naujųjų metų atsiradimas yra siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų (商朝 Shāng cháo) dinastija. Šventė atsirado Šangų dinastijos laikotarpyje (1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr.) iš žmonių aukų dievams ir jų protėviams pereinamuoju laikotarpiu iš senųjų metų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Senasis kinų žodis „Nian „reiškė prinokusius grūdus. Šis žodis žinomas daugiau kaip 3000 metų, nes buvo rasti pirmieji užrašai ant orakulo kaulų. Kinų Naujametis festivalis yra reikšmingiausia šventė Kinijos žmonėms visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų protėvių...
Daugiau
Madzu
Madzu (妈祖 Māzǔ) yra Kinijos globos deivė, kuri saugo žvejus ir jūreivius. Madzu yra labiausiai garbinama jūros dievybė. Jos dievinimas labiausiai paplitęs Kinijos pakrančių regionuose: Džedziango (Zhejiang), Fudziano (Fujian), Guangdongo (Guangdong) ir Hainano (Hainan) provincijose. Taip pat Madzu garbina Taivane bei Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Kelias šios dievybės šventoves galima rasti Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogus Teigiama, jog kaip ir visos kinų dievybės, Madzu iš tikrųjų buvo žmogus. Ji gimė 960 m., Šiaurinėje Songų (宋朝 Sòng Cháo) dinastijos dalyje, Šianlianggange (Xianlianggang). Kai Madzu gimė, ji neverkė, todėl jos tėtis Lin Juanas (林愿 Lin Yuan) ir mama Vang (王氏 Wang) ją pavadino Lin Mo (林默). Šis vardas reiškia „tylus medis“. Lin Mo, arba Madzu, turėjo gydymo galių, taip pat galėjo numatyti orą ir ateitį bei mokėjo labai gerai plaukti. Madzu buvo žinoma kaip jūreivių gelbėtoja ir buvo gerbiama visuomenėje....
Daugiau
Čilinas
Čilinas (麒麟 qílín) – mitinė būtybė, paplitusi Kinijoje ir kituose Rytų Azijos regionuose, dar vadinama kinišku vienaragiu. Čilinas simbolizuoja ilgaamžiškumą ir klestėjimą. Kinai mano, kad čilinas pasirodo prieš išminčiaus ar valdovo gimimą arba mirtį. Tai geras ženklas, jis, manoma, reiškia gerovę ir ramybę. Anot legendų, čilinas pasirodė prieš Konfucijaus gimimą ir mirtį. Legendos sako, kad kiniškas vienaragis yra vienas iš 9 drakono sūnų, kuris padeda atskirti gėrį nuo blogio. Taip pat čilinas įtrauktas į 4 kilnių gyvūnų sąrašą kartu su kinišku drakonu, vėžliu, feniksu (Cultural China 2014). Išvaizda Čilinas gali būti labai įvairiai apibūdinamas. Sakoma, kad, skirtingai nei drakonas, čilinas pasirodo su dievais ir yra padaras, sukurtas iš ugnies. Jis priklauso dangaus būtybėms, bet neturi sparnų, kad galėtų skraidyti. Čilinas turi drakono galvą, keletą ragų, arklio kūną, nusėtą žaliais ir mėlynais žvynais, elnio kanopas ir lokio uodegą. Kai kuriais aspektais kiniškas vienaragis...
Daugiau
Geltonasis imperatorius
Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas. Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno. Huangdi galia Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų...
Daugiau
Trys tyrieji
Trys tyrieji (三清 Sānqīng), dar vadinami, trijų dao (道 Dào) skaistybių valdovais, vyriausiųjų dao dievų trejybe, valdančia ir prižiūrinčia žmoniją. Iš esmės ji kilusi suasmeninus tris pagrindinius, anot dao, pradus: kvėpavimą, gyvybinę agną ir dvasią. Kaip tik jų pirmiausia dera šauktis susidūrus su gyvenimo sunkumais. Filosofinis šių dievybių pagrindas remiasi Daodedzingo (道德经 Dàodéjīng) tekstu, kuris sako: „Dao sukūrė Viena (太極 tàiji), Vienas sukūrė Du (t. y. In ir Jang), Du sukūrė Tris, Trys sukūrė begalybę būtybių“. Trys tyrieji ilgainiui ėmė būti tapatinami su trinare pasaulio samprata ir ėmė simbolizuoti atskiras laiko, pasaulio, alchemijos ir medicinos sritis. Šios dievybės buvo tapatinamos su atskirais dangaus sluoksniais, kurie tapo dievybių sinonimais. Juanši Tiandzunas Pirmosios, nefritinės, dao skaistybės (Jui Cin) įsikūnijimas esąs Juanši Tiandzunas (元始天尊 Yuánshǐ Tīanzūn), pirmykštis dangaus valdovas, pirmykščio būvio ir visokių pradžių viršininkas, pirmučiausia tvarkąs dangaus dievų reikalus bei pirmąjį pasaulio tvėrimo tarpsnį. Tai jis sukūręs dangų ir žemę bei...
Daugiau
Kiškis (mitologija)
Kiškis, arba Mėnulio kiškis, Mėnulio triušis, pasak Rytų Azijos folkloro, gyvena mėnulyje. Manoma, kad ši Mėnulio kiškio mitologinė interpretacija atsirado dėl pareidolijos efekto, kai žmonės mato tamsias dėmes ant mėnulio ir jas suvokia kaip gyvūną su grūstuvu. Grūstuvo paskirtis skirtingai interpretuojama Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Kinijos folklore šis kiškis vaizduojamas kaip mėnulio deivės Čangės palydovas ir grūstuvą naudoja nemirtingumo gėrimui gaminti. Japonijos bei Korėjos folklore kiškis grūstuvu trina produktus savo ryžių paplotėliams gaminti. Kinijos folkloras Anksčiausi šaltiniai, kuriuose užfiksuotas Mėnulio kiškio interpretavimas, yra „Ču dainose“ (楚辭 Chu Ci). „Ču Dainos“ yra Hanų dinastijos poemos iš kariaujančių valstybių laikotarpio (475-221 pr. Kr.). Vienoje iš poemų pasakojama, kad mėnulyje šalia varlės yra kiškis, kuris visą laiką trina žoleles Nemirtingiesiems. Ši istorija yra patvirtinama ir vėlesniuose šaltiniuose tokiuose, kaip Taiping Julano enciklopedija, priklausanti Song dinastijai (960-1279 m.). Hanų dinastijos poetai kiškį, gyvenantį...
Daugiau
Aštuoni nemirtingieji
Aštuoni nemirtingieji (八仙 Bāxiān), pagal daoizmo mokymą, yra grupė žmonių, kurie gyveno mirtingųjų gyvenimą žemėje (kai kuriais atvejais tai buvo tikros istorinės asmenybės), ir vėliau pasiekė nemirtingumą skirtingais būdais. Dabar jie leidžia amžinybę kartu. Liaudies pasakojimuose nemirtingieji vaizduojami kaip grupė keliaujančių žmonių, kurie patiria įvairius stebuklingus nuotykius (In Bloomsbury Dictionary of myth 1996). Taip pat legenda sako, jog Aštuoni nemirtingieji gyvena Penglajaus kalnuose (蓬莱山 Pénglái shān) (mistiniai kalnai kinų mituose). Kiekvienas nemirtingasis turi talismaną, kuris gali būti panaudotas kaip ginklas prieš blogį, ar kaip įrankis išgelbėti žmogui. Ypač populiari ir žinoma istorija apie Aštuonis nemirtinguosius yra pasakojimas, kaip jie keliavo į povandeninę jūrų karalystę, kurioje gyveno jūros karalius drakonas. Nemirtingieji įmetė savo talismanus į vandenį, kurie pavirto į povandenines valtis. Aštuonis nemirtinguosius kelionėje užpuolė jūrų drakonas su sūnumis, tačiau jie magijos pagalba nuvijo juos ir pasiekė savo tikslą. „Pasakojama, jog...
Daugiau
Dzigongas
Dzigongas (济公 Ji Gong) – Kinijos bei Taivano mitologinė būtybė, turto dievas, kurio žemiškasis vardas buvo Li Šiujuanas (Li Xiuyuan, 1133-1209). Istorija Li Šiujuanas gimė Jongningo (Yongning) kaime, Tiantai apskrityje, Džedziango (Zhejiang) provincijoje. Jo tėvas buvo Li Maočunas (Li Maochun) ir motina, kuri turėjo Vang (Wang) pavardę. Li Maočunas buvo beveik 40-ties metų ir vis dar neturėjo vaikų. Po trijų dienų badavimo, jis liepė savo žmonai Jongningo (Yong Ning) šventykloje melstis už sūnaus atėjimą į jų šeimą. Šis poelgis sulaukė ženklo, o tai reiškė, kad arhatas (skr: अर्हत् arhat; arahant, liet. „vienas gerbiamų Dievų“, dar sulyginamas kaip „idealus asmuo“, kuris pasiekė nirvaną) nusileido į žemę. Antrąją naktį iš antrojo mėnulio mėnesio 1130 m., gimė kūdikis, berniukas. Šis stebuklas ir buvo Dzigongas. Po dviejų dienų, abatas Šin Kongas išvyko aplankyti kūdikio su dovanomis ir pasveikinti jį. Kai abatas sužinojo istoriją, iš kur...
Daugiau
