Sodžiu
Sodžiu (kor. 소주, soju) – tradicinis Pietų Korėjos alkoholinis gėrimas, gaminamas iš ryžių, miežių bei saldžiųjų bulvių. Šis bespalvis, 14-24% alkoholinis gėrimas yra lengvo, gaivaus ir sodraus skonio. P. Korėjoje Sodžiu yra itin populiarus, jis neretai vadinamas šalies nacionaliniu gėrimu (Suh, 2004). Jis yra dažnai naudojamas įvairiems kokteiliams gaminti, iš kurių garsiausias yra somekas (kor. 소맥, somaek). Sodžiu yra išpilstomas į išskirtines žalio stiklo pakuotes, kurias galima išvysti daugelyje P. Korėjos, Kinijos ir Japonijos parduotuvių. Istorija Sodžiu gėrimo kilmės vieta yra siejama su Arabijos pusiasaliu. Jo gyventojai gamino gėrimą, kuris buvo vadinamas araku (arab. Araq, liet. „degtinė“). Į Korėjos pusiasalį, Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos valdymo laikotarpiu (XIII a. pr.), šį gėrimą iš Arabijos atgabeno mongolų užkariautojai. Istorijos šaltiniai teigia, jog Čingischanas parsivežė araką į Mongoliją, o vėliau jo anūkas Chubilajus, pirmasis Juan (kin. 元朝, Yuán Cháo) dinastijos imperatorius, išplatino šį gėrimą Korėjos pusiasalyje (The Korea Foundation, 2013). Tradiciškai, sodžiu gėrimas buvo gaminamas...
Daugiau
Suvono Hvasiongo tvirtovė
Suvono Hvasiongo tvirtovė (kor. 수원 화성, rom. Suwon Hwaseong), yra Čiosono dinastijos laikotarpiu (kor. 조선, rom. Chosun) (XIV a. – XIX a.), iš akmens bei plytų, sumūryta gynybinė tvirtovė, esanti pačiame Suvono miesto centre, Kiongido provincijoje (kor. 경기도, rom. Gyeonggi-do), Pietų Korėjoje. Ji buvo pastatyta valdant karaliui Džiongdžio (kor. 정조, rom. Jeongjo) (1752 m. spalio 28 d. – 1800 m. rugpjūčio 18 d.). Tvirtovė buvo skirta ne tik gynybinių funkcijų atlikimui, bet ir tarnavo kaip karaliaus Džiongdžio tėvo, Princo Sado, palaikų saugojimo vieta. Tvirtovės sienų struktūra, kuri yra 5.74 km ilgio bei užima 130 hektarų plotą , seka pagal nelygią Suvono miesto centro topografiją. Pagrindinė Suvono upė, Suvončionas (kor. 수원천, rom. Suwoncheon) teka per patį tvirtovės centrą. Tvirtovės istorija Hvasiongo tvirtovės statybos darbai truko du su puse metų ir buvo atlikti 1794 -1796 metų laikotarpiu. Jos architektu buvo Džiongas Jakyongas (kor. 전약용, rom. Jeong Yak-yong), kuris...
Daugiau
Bak Džionghui
Bak Džionghui (kor. 박정희, Bak Jeonghui) (1917 m. lapkričio 14 d. – 1979 m. spalio 26 d.) – generolas, valstybinio perversmo lyderis, trečiasis Korėjos Respublikos prezidentas. Bak Džionghui valdymas prasidėjo 1961 m., šalyje įvykdžius valstybinį perversmą. Oficialiai prezidento pareigas jis ėjo penkias kadencijas, nuo 1963 m. iki savo mirties 1979 m. spalio 26 d. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo diktatorišku rėžimu bei sparčiu Pietų Korėjos ekonomikos augimu, kuris padėjo šaliai išsivaduoti iš skurdo ir tapti viena iš Azijos rinkos lyderių. Ankstyvasis gyvenimas Bak Džionghui gimė 1917 m. lapkričio 14 d. Gumio (kor. 구미, Gumi) mieste Šiaurės Gjongsango (kor. 경상북도, Gyeongsangbukdo) provincijoje, esančioje rytinėje Pietų Korėjos dalyje. Bak buvo jauniausias vaikas šeimoje, turėjo dvi seseris ir penkis brolius. Dėl parodytų puikių akademinių žinių Bak buvo paskatintas mokytis prestižinėje mokytojus rengiančioje mokykloje Degu (kor. 대구, Daegu) mieste. Šioje mokykloje mokėsi už jį turtingesnių šeimų vaikai, todėl iš skurdžios...
Daugiau
Vedybos Pietų Korėjoje
Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Pasak Suh Cheong-Soo (2004) sudarytos enciklopedijos ,,An encyclopedia of Korean culture“, ceremonijos, kurių metu šeimyninei sąjungai būdavo sujungiami du žmonės, vadintos Honljė (kor. 혼례). Jos Korėjoje vykdavo jau senovėje, tačiau pati vedybų ceremonija buvo susisteminta ir formalizuota Gorjo (kor. 고려) dinastijos valdymo (918–1392 m.) pabaigoje. Vestuvės tapo įtvirtintos teisiniu pagrindu Čioson (kor. 조선) dinastijos valdymo laikotarpiu (1392–1897 m.). Per daugelį metų Korėjoje susiformavo unikalios vedybų tradicijos ir papročiai, kurios pasauliniame kultūriniame kontekste pavertė santuokos ceremoniją Korėjoje išskirtine švente. Tradicinės korėjietiškos vedybos Vedybų ceremonija Tradicinės korėjietiškos vedybos susideda iš trijų dalių: uihon (kor. 의혼), derjė (kor. 대례), hurjė (kor. 후례). Pirmoji dalis uihon prasideda dar prieš vedybų dieną. Šio proceso metu tarp būsimų sutuoktinių šeimų vyksta bendravimas laiškais, aptariant vestuvių ceremonijos detales. Kitas etapas derjė vyksta vedybų dieną ir apima visą oficialią vestuvių ceremonijos...
Daugiau
Mjongdongas
Mjongdongas (kor. 명동, Myeongdong) yra prekybos ir pramogų rajonas centriniame Seule, Pietų Korėjoje. Šis rajonas jau kurį laiką garsėja kaip viena populiariausių apsipirkimo vietų ir apskritai yra laikomas vienu iš labiausiai lankomų taškų visoje Pietų Korėjoje. Mjongdongo plėtra vyko daugelį dešimtmečių, jame gausu vietinių ir tarptautinių prekių ženklų, čia žmonės gali turiningai praleisti laiką ir artimiau susipažinti su Korėjos kultūra. Istorija Mjongdongo istorija prasidėjo dar Džiosonio dinastijos laikotarpiu (kor. 조선, Joseon) (1392 – 1910 m.), kuomet jis buvo laikomas labiausiai apgyvendintu rajonu Seule. Jis dar buvo vadintas kitu vardu – Mjongrjebangu (kor. 명례, Myeongryebang). Pasak Jiny Jung (2016), prasidėjus Japonijos okupacijos Korėjoje laikotarpiui (1910 – 1945 m.) ši vieta buvo pervadinta į Mjongčidžiongą (kor. 명치, Myeongchijeong) ir transformuota į komercinį rajoną, kuriame pagrindine veikla tapo prekyba ir amatai. Oficialiai Mjongdongo rajonu vietovė imta vadinti po šalies nepriklausomybės atgavimo 1946 metais. Pasibaigus Korėjos karui (1950...
Daugiau
Pirmoji metų pilnatis
Pirmoji metų pilnatis (kor. 정월 대보름, jeongwol daeborum) yra oficiali, nacionalinė šventė Korėjoje, kurios metu korėjiečių tauta atlieka gero derliaus ir ilgalaikės laimės ritualus (Korea4Expats.com, 2011). Tikima, jog šios šventės metu mėnulio šviesa apsaugo žmones nuo tamsos, ligų ir nesėkmių. Sakoma, jog pirmasis žmogus pamatęs šios mėnulio pilnaties šviesą bus lydimas sėkmės visus ateinančius metus. Šventės data nėra pastovi ir kinta kiekvienais metais, nes yra nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Istorija Pirmosios pilnaties šventės kilmė buvo pirmą kartą aprašyta trijų karalysčių laikotarpio atsiminimų knygoje (kor. 삼국유사, samgukyuksa). Šiuo istoriniu periodu Šila (kor. 신라) buvo viena iš šių trijų karalysčių. Istorija byloja, kad Šilos karalių Juri (kor. 유리) nuo mirties išgelbėjo varna. Būtent pirmosios metų pilnaties naktį, karaliui Juri puotaujant savo sode, netikėtai atskridusi varna ant jo kelių numetė laišką. Ant laiško voko buvo parašyta „Jei perskaitysi laišką, mirs du, jei...
Daugiau
Mjongvol
Mjongvol (kor. 명월각시, Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (kor.궁산, Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdinys Nors iki mūsų dienų neišliko daug mergelės Mjongvol vizualinės reprezentacijos formų tokių kaip paveikslai ar iliustracijos, tačiau turimi reliktai iš praeities leidžia teigti, jog mergelė bei jos vyras buvo vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas buvo drakono formos. Nors vietoje rankų ši turėjo sparnus, tačiau jos veidas buvo išskirtinis dėl savo itin gražių moteriškų bruožų. Tiek Mjongvol, tiek jos vyras Gungsanas virš savo galvos...
Daugiau
Huang Ujangas
Huang Ujangas – namų, statybos bei šeimos dievas. Jis priklauso gašinams (kor. 가신, gashin) – dievams, egzistuojantiems korėjiečių šamanizmo tradicijoje. Tikima, jog gašinai saugo ir prižiūri tam tikras namų dalis. Istorijos bėgyje Huang Ujango koncepcija buvo sutapatinta su vyriausiojo namų sergėtojo Songdžiu (kor. 성주, Seongju) vaizdiniu. Huang Ujango kilmės mitas Huang Ujango mitas iki mūsų dienų išliko Songdžiupuri (kor. 성주풀이, seongju-puri) formoje, t.y. šamaniško mito arba epinės dainos formoje, kurioje buvo užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Išskiriamos dvi Songdžiupuri versijos. Pirmoji versija yra kilusi iš Ansimguko – teritorijos esančios dabartinėse Busano apylinkėse, antroji Huang Ujango versija yra kilusi iš šiaurinės Gjongi provincijos dalies. Ši epinė daina yra dalis šamaniško ritualo, kuris yra atliekamas švenčiant naujo namo statybų pabaigą arba žmonėms įsikuriant naujame būste (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2015, p. 183). Nors šio mito detalės skirtingose Songdžiupuri versijose yra nevienodos,...
Daugiau
Habekas
Korėjos mitologijoje Habeku (kor. 하백, Habaek) (dar žinomo Amnokgango vardu (kor. 압록강, Amnok-gang)) yra vadinamas vandens dievas, gyvenantis Jalu upėje (kin. 鸭绿江, Yālù Jiāng, kor. 압록강, Amnok-gang). Sakoma, jog ši vandens dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Kinų mitologijoje Hebo (kin. 河伯, Hebo) yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo Habekas bei Hebo gali būti sulyginti ir sutapatinti. Šią dievybę tyrinėjantys mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl šio vandens dievo kilmės, nes skirtingi mitologiniai šaltiniai pateikia ją nevienareikšmiškai. Mitai Habekas turėjo tris neįtikėtino grožio dukras: Juhua (kor. 유화, Yuhwa), Huonhua (kor. 훤화, Hweonhwa), ir Uihua (kor. 위화, Wuihwa). Vieną dieną, seseris pastebėjo saulės dievas Hemosu (kor. 해모수, Haemosu), kai šios apžiūrinėjo savo karalystės valdas. Dėl reto seserų grožio Hemosu negalėjo atitraukti nuo jų savo akių, todėl galiausiai sumanė vieną iš merginų padaryti savo žmona. Pastebėjusios Hemosu žvilgsnį, trys seserys staigiai nėrė į vandenį ir nuplaukė tolyn. Siekdamas pagrobti seseris, jis...
Daugiau
Džiačiongbi
Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) korėjiečių mitologijoje yra vadinama deivė, kuri yra laikoma šalies žemdirbystės pradininke bei gero derliaus užtikrintoja. Džiačiongbi yra viena iš labiausiai garbinamų dievybių, kuriai yra priskiriami narsos ir išminties atributai. Mitas apie šią deivę yra aprašytas Segjong-bonpuri (kor. 세경본풀이, Segyeong bonpuri) legendoje. Mitas Pasak legendos, būsimieji Džiačiongbi tėvai niekaip negalėjo susilaukti vaikų. Jie labai norėjo sūnaus, todėl deivės būsimasis tėvas vieną dieną nutarė paprašyti vienuolio patarimo ir pagalbos. Šis skyrė jam užduotį – paaukoti šventyklai ryžių maišą bei šimtą sidabrinių njangų (senoji Korėjos valiuta). Tėvas įvykdė vienuolio užduotį, tačiau nešdamas šią auką į šventyklą kelyje sutiko kitą vienuolį, kuris paragino jį šią auką atlikti kitoje šventykloje. Pirmosios šventyklos vienuolis sužinojęs apie tai, nubaudė tėvą: šeimai gimė ne sūnus, o mergaitė, kuriai ir buvo suteiktas Džiačiongbi vardas. Meilės istorija Legendoje taip pat yra aprašoma Džiačiongbi meilės istorija su dangaus karaliaus sūnumi Mun Dorjongu (kor....
Daugiau
