Niko šventyklos
Niko šventyklos (jap. 日光神社, Nikkōjinja) – tai religinės paskirties statiniai, 1999 m. įtraukti į UNESCO organizacijos pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 1999). Niko yra japonams šventa vieta, žinoma dėl savo architektūrinių ir dekoratyvinių šedevrų. Šventyklos buvo pastatytos Tokugava Šiogūnų (jap. 徳川将軍, Tokugawa shōgun) valdymo laikotarpiu, kuris tęsėsi daugiau kaip 250 metų iki Meidži restauracijos laikotarpio pradžios XIX a. antroje pusėje. Iš viso Niko mieste yra trys šventyklos: Futarasano šventykla (jap. 二荒山神社, Futarasan Jinja), Tošiogu šventykla (jap. 東照宮, Tōshōgū), Rinodži šventykla (jap.輪王寺, Rinnōji) (Japan-guide.com). Futarasano šventykla Futarasano šventykla yra centrinėje Niko miesto dalyje. Ši šventykla buvo įkurta 782 m., o jos įkūrėju yra laikomas budistų vienuolis Šiodo Šionenas (jap. 勝道上人, Shōdō Shōnin). Futarasano šventykla dedikuota trims kalnų dievybėms: Nantai kalno (jap. 男体山, Nantai-san), Nioho kalno (jap. 女峰山, Nyohōsan) ir Taro kalno (jap. 太郎山, Tarōyama). Futarasanas – dar vienas Nantai kalno pavadinimas. Futarasano šventykla išlaiko senovės šintoizmo (jap. 神道, Shintō, liet. „dvasių...
Daugiau
Heiano laikotarpio kultūra
Heiano kultūriniu laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai, liet. „visuotinė taika“) yra vadinamas vienas iš Japonijos istorinių periodų, kuris truko nuo 794 iki 1185 metų. Kadangi pasibaigus Naros istoriniam laikotarpiui šalies sostinė buvo perkelta į Heiano miestą (dabartinį Kiotą), šiam naujam laikotarpiui ir buvo suteiktas Heiano pavadinimas. Heiano laikotarpiu Japonija nutraukė glaudžius diplomatinius ryšius su Kinija (Takayama, 1995). Šiuo periodu japonai atsigręžė į senuosius laikus, siekdami kurti naują ir unikalią šalies kultūrą. Nors Japonijoje ir buvo pradėtas formuoti savitas žmonių identitetas bei vertybės, Kinijos kultūros pavyzdys išliko svarbiu aspektu valstybės viduje. Heiano laikotarpis buvo unikalus ne tik dėl Fudživarų paskelbtos valstybinės santvarkos, bet ir dėl savo kultūrinio išskirtinumo. Kultūriniai Heiano periodo aspektai yra siejami su rafinuotu imperatoriškųjų rūmų gyvenimu. Dvaro aristokratai ir kilmingieji vertino kultūriškai išprususius žmones, tai yra tuos, kurie suprato pagrindinius estetikos principus, tuos, kurie sugebėdavo išreikšti save per skirtingas...
Daugiau
Idzumo maldykla
Idzumo maldykla (jap. 出雲大社, Izumo-taisha) yra viena iš lankomiausių ir svarbiausių Japonijos šintoistų maldyklų. Šventvietė yra Idzumo mieste (jap. 出雲, Izumo) Šimanės (jap. 島根, Shimane) pusiasalio vakarinėje dalyje. Nors tikslūs maldyklos įsteigimo metai nėra žinomi, tačiau dažnai teigiama, jog tai yra pati seniausia iki mūsų dienų išlikusi šintoistų šventvietė. Tikima, jog maldykloje egzistuoja mistinė energija, kuri gali išgydyti ten apsilankiusius žmones, suteikti jiems jėgų bei sėkmės (Japan Guide, 2018). Istorija Nihon Šioki (jap. 日本書紀, Nihon Shoki, liet. „seniausios Japonijos kronikos“) bei Kodžiki (jap. 古事記 Kojiki, liet. „Japonijos seniausias istorinis šaltinis“) yra teigiama, jog Idzumo maldyklą pastatė saulės ir visatos deivė Amaterasu (jap. 天照, Amaterasu, liet. „apšviečianti dangų“). Jos atsiradimas buvo sandorio tarp Okuninušio (jap. 大国主, Ōkuninushi, liet. „Didysis šalies valdovas“) ir Amaterasu rezultatas: Okuninušis atidavė savo valdas Amaterasu anūkui, o ši atsidėkodama Okuninušiui padovanojo Idzumo šventyklą (Zhong, 2016). Nuo XII a....
Daugiau
Japonijos komunistų partija
Japonijos komunistų partija (JKP) (jap. 日本共産党, Nihon Kyōsan-tō) – yra viena seniausių Japonijos politinių jėgų, kuri per visą savo gyvavimo laikotarpį nebuvo šalies valdančiojoje daugumoje. Ideologiniu požiūriu ši partija randasi politinio spektro kairėje. Ji vadovaujasi demokratijos, socializmo ir pacifizmo principais. JKP pasisako prieš politinių partijų finansavimą, negauna valstybės subsidijų ir yra finansuojama tik savo rėmėjų pagalba. Dabartinis partijos pirmininkas yra Kadzuo Ši (jap. 志位和夫, Shii Kazuo) (World Heritage Encyclopedia, n.d.). Partijos istorija Japonijos komunistų partijos įkūrimą paskatino marksizmo idėjų įkvėpta 1917 metų revoliucija Rusijoje (geriau žinoma Didžiosios Spalio Revoliucijos vardu) bei po jos sekęs, Maskvos kontroliuojamas, komunistų internacionalo (Kominterno) įkūrimas. Marksizmo idėjomis susižavėjusiems to meto Japonijos studentams, intelektualams, rašytojams, menininkams Kominterno palaikymas tapo svarbia priežastimi, nulėmusia JKP įkūrimą (Berton, 2000). Oficialia partijos įkūrimo data yra laikoma 1922 m. liepos mėn. 15 d. XX a. pr. Japonijos imperija buvo valdoma imperatoriaus kartu su silpnu šalies...
Daugiau
Japonijos teatras „Bugaku“
Bugaku (jap. 舞楽, Bugaku) – yra japonų teatro žanras. Jis yra laikomas seniausia nepertraukiama muzikos ir šokių tradicija pasaulyje, kuri turi 1400 metų istoriją. Bugaku pasirodymų metu aktoriai dėvi kaukes, šoka ir dainuoja. Šis teatro žanras išsivystė iš tradicinių šokių formų, kurios VIII a., Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai), pasiekė Japoniją iš Kinijos, Korėjos, Indijos ir Pietryčių Azijos. Bugaku imperatoriaus rūmuose tapo svarbiausia atliekamojo meno rūšimi, kuri pakeitė šokius su kaukėmis, vadinamus Gigaku (jap. 伎楽, Gigaku). Ši meno forma yra neįprasta ir unikali Japonijos kultūriniame kontekste. Bugaku išlieka populiaria kultūros forma ir šiais moderniais laikais. Istorija VII a. diplomatiniams santykiams tarp Japonijos ir Kinijos pasiekus naujas aukštumas, Japonijos pasiuntiniai parsivežė Bugaku tradiciją į Japoniją. Princas Šiotoku (jap. 聖徳, Shōtoku), mylėjęs šokį, rėmė Bugaku, nepaisant to, jog šioje šokio formoje buvo menkai pabrėžiama religinė budizmo svarba. Iki XI a....
Daugiau
