Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

hide (Hideto Macumoto)

Parašė Neda Baravikovaitė - 2024-09-09 - Japonija

hide (Hideto Macumoto) hide (rašoma mažąja raide, tikrasis vardas Hideto Macumoto (jap. 松本 秀人, Matsumoto Hideto)) buvo vienas žymiausių bei įtakingiausių Japonijos roko muzikantų, grupės „X Japan“ narys, kuris taip pat laikomas visual kei (jap. ヴィジュアル系, vijuaru kei) subkultūros pradininku. Ankstyvasis gyvenimas hide gimė 1964 m. gruodžio 13 d. Jokosukoje (jap. 横須賀市, Yokosuka-shi), Kanagavos prefektūroje (jap. 神奈川県, Kanagawa-ken). Vaikystėje mokėsi anglų kalbos bei kendo (jap. 剣道, kendō), neilgam išvyko į JAV su apgyvendinimo vietinėje šeimoje (angl. homestay) programa. Su roko muzika pirmą kartą susipažino būdamas 15-os metų, išgirdęs amerikiečių grupę „KISS“. Nuo tol ėmė klausytis tokių atlikėjų kaip  „AC/DC“, „Iron Maiden“ ir kitų. Neužilgo iš močiutės gavo dovanų Gibson Les Paul gitarą – tokią pat, kaip hide gerbiamo „KISS“ nario Ace Frehley. Būdamas gimnazistas dažnai apsilankydavo Dobuitos gatvėje (jap. どぶ板通り, Dobuita dōri) ieškodamas narių savo būsimai metalo grupei. Netoli Jokosukos yra amerikiečių...

Daugiau

Minhva

Parašė Gabija Saniukaitė - 2023-04-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo stiliumi, buvo nežinomi arba dažnai keliaujantys. Nepaisant to, jog jie turėjo sugebėjimų tapyti, negalėjo mokytis profesionalaus meno dėl finansinio nepritekliaus ir socialinės padėties. Minhva buvo tapoma ne tik keliaujančių po kaimus dailininkų, bet ir karališkuose rūmuose dirbančių profesionalų (sud. Brown ir Hutton 2011). Nors minhva galėtų būti vadinama keistu, vaikišku ar primityviu menu dėl spalvų ryškumo, įvairumo ir kontrastingumo, karikatūriško stiliaus piešimo būdo, tačiau Didžiojo Džiosono dinastijos metais atliko svarbų vaidmenų. Paveikslai ne tik buvo naudojami kaip dekoracijos, bet jie įamžino paprastų žmonių norus, įsitikinimus ir moralines vertybes (Koehler et...

Daugiau

Vakašiu

Parašė Elzė Šatkutė - 2023-04-03 - Japonija

Vakašiu Terminas  „vakašiu“ (jap. 若衆 wakashū) yra kilęs Japonijos Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (1603-1868 m.) ir reiškia jaunus vyrus, kurie yra pasiekę lytinę brandą, bet nėra visiškai suaugę, todėl gali lytiškai santykiauti tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tradicinėje japonų visuomenėje vakašiu dažnai vadinami trečiąja lytimi (Isaka 2016). Vakašiu termino kilmė Vakašiu terminas gali būti atėjęs iš Edo laikotarpio, tačiau vakašiu ištakų galima rasti daug ankstesnėje Japonijos istorijoje. Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代 Heian-jidai) (794-1192 m.) Japonijos kultūros sektorius klestėjo; veikė daugybė teatrų, spektaklių ir kitų kultūrinės raiškos formų. Šiuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis labai mėgo vaidinti jauni berniukai. Ypač tam tikruose šokiuose, pavyzdžiui, Čigo-Ennen (jap. 稚児延年 chigo-ennen). Ilgainiui berniukai buvo atrenkami pagal išvaizdą, todėl prieš minią šokdavo tik patys „gražiausi“ berniukai. Ši praktika suformavo jaunų vyrų grožio standartus. Taigi terminas vakašiu nebuvo staigus geidulingų gyventojų išradimas, o veikiau...

Daugiau

Mirusiųjų santuoka Kinijoje

Parašė Iveta Šližytė - 2023-01-21 - Kinija ir Taivanas

Vaiduoklių santuoka (kin: 冥婚; pinyin: mínghūn) – kiniška laidojimo tradicija, kuri manoma, kad atsirado Čingų dinastijoje 1644–1912 m. Ši tradicija vadinama – mirusiųjų santuoka, kuomet vienas arba abu asmenys savo vestuvių dieną yra mirę. Jungtuvių ceremonijos siekis yra nuraminti mirusiojo vaiduoklį, jog jis galėtų atrasti ramybę ir neklaidžiotų gyvųjų pasaulyje. Tokio tipo sąjunga padėdavo nelaužyti Kinijos tradicijų, padedant nenutrūkti šeimos linijai. Tokio tipo sąjunga tarp mirusiojo ir gyvo žmogaus ar tarp dviejų mirusiųjų, dažniausiai būdavo sudaryta mirusiojo šeimos pastangomis, o pačios vestuvės turėjo labai didelę svarbą ne tik velionio šeimos nariams, bet ir pačiai nuotakai. To meto Kinijos gyventojai tikėjo legenda, jog jeigu jaunas ir netekėjęs žmogus miršta, jam vis vien reikės nukeliauti į mirusiųjų pasaulį su sutuoktiniu. Jeigu ši tradicija nebus įgyvendinta ir neįvyks vestuvės, tuomet mirusiojo vaiduoklis persekios gyvus šeimos narius ir vaidensis šeimos namuose, taip pat...

Daugiau

Fejerverkai Japonijoje

Parašė Živilė Skabickaitė - 2023-01-21 - Japonija

Fejerverkai – tai dekoratyvinės spalvotos ugnys, gaunamos specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus raketas ant įvairių formų karkasų pirotechninių užtaisų. Dažniausiai naudojami per įvairias šventes ar iškilmes, tačiau kartais ir kitomis progomis. Fejerverkų atsiradimo istorija Fejerverkai, ar tiksliau, parakas, manoma, kad buvo atrastas maždaug prieš du tūkstančius metų Kinijoje. Tikima, kad kinų virėjas atsitiktinai sumaišė tris įprastus virtuvės ingredientus: kalio salietrą (KNO3), sierą ir anglis (Russell, M. S. 2000, p. 2). Šis mišinys buvo pakaitintas virš ugnies, kol išgaravo vanduo ir tapo juodais nelygiais milteliais, jie sudegė su garsiu sprogimu. Šis atsitiktinis mišinys vėliau tapo žinomas kaip parakas. Kinai paraką pavadino ,,huo yao“, arba ,,Ugnies chemikalu“, ir plėtojo jį toliau. Po kurio laiko paraką pradėjo naudoti per vestuves ar religinius ritualus, kadangi buvo manyta, jog fejerverkų sprogimo garsas pakankamai garsus, kad nubaidytų piktąsias dvasias. Neišvengiama buvo ir tai,...

Daugiau