_in_Burmese_art-130x130.jpg)
Naraka
Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo mitologijoje, taip pat ir kinų mitologijoje, ši sąvoka reiškia pragarą. Mintis, jog egzistuoja kažkoks pragaras, yra labai sena ir nusistovėjusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę ,,pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau, ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už savo netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų. Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad būtybės esančios ar ten patekusios dėl savo karmos. Karma visiems sugrįžta su laiku it koks bumerangas. Patekusieji į pragarą, ten gyvena ribotą laiko tarpą, kol karma pasiekia savo rezultatą. Tuomet jis ar ji vėl atgimsta viename iš aukštesnių pasaulių. Dėl tokių baisių pasekmių, žmonės stengiasi daryti tik gerus darbus, praktikuoja budizmą, taip norėdami išvengti...
Daugiau
Senutė Meng
Senutė Meng (kin. 孟婆, Mèng Pó) – tai užmaršties deivė kinų mitologijoje, patiekianti ypatingą sriubą ant Užmaršties tilto (kin. 奈何桥, Nàihé qiáo). Ši sriuba skirta ištrinti žmogaus atmintį, kad šis galėtų persikūnyti į kitą gyvenimą be jokios ankstesnio gyvenimo naštos. Ji gyvena Kinijos Mirusiųjų karalystėje (kin. 地狱, Diyu), 10-ajame teisme. 10 – asis teismas Pasak budizmo, žmonių dvasios, patekusios į Mirusiųjų karalystę, yra kankinamos šios vietos valdovo karaliaus Jamo (kin. 阎罗王, Yánluó-wáng) (plačiau, čia). Jis, kankindamas, veda dvasias pro teismus, nuo pirmo iki dešimto. 10-ajame jas pasitinka Senutė Meng. 10-asis teismas yra atsakingas už sielų paruošimą atgimimui (Roberts, 2004). Legendos Pasak vienos budistinės legendos, Senutė Meng gimė senų senovėje. Kuomet ji buvo gyva, jos didžiausias troškimas buvo mokyti žmones gėrio. Po kurio laiko, Meng išvyko į kalnus mokytis. Kadangi dar nebuvo galutinės pasaulio tvarkos, būdavo žmonių, kurie prisimindavo savo praeitį, kad...
Daugiau-130x130.png)
Curara-Onna
Curara-onna (jap. つらら女, liet. „varveklių moteris“) – viena iš Japonijos mitologinių būtybių jokajų (jap. 妖怪, yokai). Ši būtybė, priklausomai nuo to iš kokio regiono yra atsiradusi jos istorija ir to regiono dialekto, gali būti vadinama dar dvejais būdais. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken) ji yra vadinama Varveklių žmona (jap. シガマ女房, Shigama-nyobo), o Aomorio prefektūroje (jap. 青森県, Aomori-ken) – varveklių dukra (jap. カネコリ娘, Kanekori-musume) (Hyakumonogatari, 2013). Atsiradimo legenda Curara-onna dažniausiai yra labai graži moteris, kuri atsiranda žiemos metu iš vienišų vyrų vienatvės. Vyrui žvelgiant į sustingusį varveklį ir mąstant apie vienišumą ir liūdesį, iš to varveklio gali atsirasti curara-onna. Ši būtybė įgauna paprastos, bet labai gražios moters pavidalą ir nors yra atsiradusi iš šalčio, dažniausiai yra mylinti ir gera. Kadangi ši būtybė, taip pat kaip ir Juki-onna (jap. 雪女 Yuki-onna, liet. „sniego moteris“), yra sniego stichijos jokajus ir istorijose pasibaigus žiemai išnyksta, būna dažnai maišomos tarpusavyje....
Daugiau
Krokodilas (japonų mitologija)
Krokodilai arba vani (jap. 和邇, wani) yra jūrų pabaisos, kurios gyvena giliuose vandens telkiniuose. Jos turi ilgus gyvatiškus kūnus, pelekus ir gali kvėpuoti tiek po vandeniu, tiek oru. Vani taip pat gali keisti savo formą į žmogaus. Kilmė Žodis „Vani“ yra paminėtas pirmuose rašytiniuose japonų mituose – Kodžikyje (jap. 古事記) ir Nihonšiokyje (jap. 日本書紀). Vėliau jis buvo parašytas rašmeniu (鰐), o terminu „Vani“ buvo pradėti vadinti rykliai ir kitos jūrų pabaisos, su kuriais žvejai galėdavo susidurti jūroje. Kadangi jūra buvo pavojinga ir paslaptinga vieta, jūreiviai galėjo manyti, kad rykliai – galingos legendų gyvatės. Laikui einant žodžio reikšmė išsiplėtė ir apėmė dar krokodilus. Šiais laikais šis žodis reiškia krokodilas, ir retai vartojamas jūrų drakonams apibūdinti. Yra diskutuojama, ar „Vani“ kilo Japonijoje, ar buvo importuota iš kitų kultūrų. Aston (1972, p. 61, 3 pastaba) mano, kad pats žodis vani yra kilęs ne iš...
Daugiau
Trys senelės Jongdung sūnūs
Trys senelės Jongdung sūnūs – Goulna (kor. 고을나, Goeulna), Bulna (kor. 부을나, Bueulna) ir Rjangulna (kor. 량을나, Ryangeulna) – trijų Džedžiu (kor. 제주, Jeju) salos klanų pusdieviai, gerai žinomi šioje saloje. Jie – senelės Jongdung (kor. 영등할망, Yeongdeung-halmang), Džedžiu salos vėjo ir jūros deivės, sūnūs (Wozniak, 2011). Sakoma, jog Senelė Jongdung iš viso turėjo „penkis šimtus vaikų, bet tik Goulna, Bulna ir Rjangulna pasižymėjo savo veikla“ (Byung, 2009). Atsiradimo versijos Pirmąją pateikia Samsongo (kor. 삼성, Samseong) mitologija (kilusi iš Tamna karalystės Džedžiu saloje). Sakoma, jog trys broliai iškilo iš žemės ir tapo pirmaisiais Džedžiu salos gyventojais. Atsiradę jie gyveno saloje ir užsiėmė medžiokle, o drabužius pasidarydavo iš sumedžiotų žvėrių kailio. Vieną dieną jie salos rytinėje pakrantėje pastebėjo skrynią, kurioje buvo pasiuntinys, dėvintis violetinį apdarą su raudonu diržu, ir akmeninė dėžutė. Dėžutėje lindėjo trys mėlynais drabužiais apsirengusios merginos, veršiukas, kumeliukas ir...
Daugiau
