Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Meilės viešbučiai

Parašė Martynas Sakara - 2017-05-28 - Japonija

Meilės viešbučiai (ラブホテル rabu hoteru) Japonijoje yra pagrinde skirti poroms, kurios nori romantiškai ir niekieno netrukdomos praleisti laiką dviese. Šie viešbučiai atsirado dėl didelės paklausos, kadangi šalyje yra 126 mln. žmonių, o kultūriškai jaunuoliai išsikrausto iš savo tėvų namų tik po vestuvių. Taip pat labai mažai privačios erdvės, kadangi visuomet esi apsuptas draugų, tėvų bei nepažįstamų žmonių. Kambariai neretai primena brangų vakarietišką viešbučio numerį, aprūpintą visais įmanomais patogumais. Šiose patalpose yra dvigulės lovos, dušas bei vonia dviems, kuriuose yra užtektinai dušo žele, šampūno, kondicionieriaus, kvapnių masažinių aliejų. Retkarčiais kambariuose galima rasti automatų, kuriuose galima įsigyti suaugusiems skirtų žaislų ar išsinuomoti kostiumą.  Standartiškai kambariuose būna po du prezervatyvus bei kontraceptinių tablečių, televizorius, kuris yra aprūpintas suaugusių kanalais bei karaoke. Atsiradimo istorija Meilės viešbučiai turi ilgą istoriją nuo pat Edo periodo (1600 m.), tačiau tik Šovos periode (1926-1989 m.) įsimylėjėlių poros...

Daugiau

Aokigahara

Parašė Kotryna Bacevičiūtė - 2017-05-23 - Japonija

Aokigahara (jap. 青木ヶ原 Aokigahara) žinomas taip pat kaip Jūros Miškas (jap. 樹海 Jukai). Aokigahara yra liūdniausia žymi vieta Japonijoje. Ši vieta dar yra vadinama Savižudžių mišku. Iš pradžių, miškas buvo siejamas su japonų mitologija ir tradiciškai laikomas demonų ir vaiduoklių namais. Legendos apie šią vietą japonams žinomos dar iš viduramžių, bet ir XIX a. šitame miške nepasiturinčių asmenų šeimos atveždavo vyresniojo amžiaus žmogų arba neįgalųjį, papildomą nereikalingą vaiką, kuris negalėjo būti išlaikomas dėl finansinių sunkumų, ir palikdavo juos miške likimo valiai. Japonai, kaip yra teigiama, iki šiol tiki antgamtinėmis jėgomis ir reiškiniais, kurie vyksta miške, ir tiki į demonų ir vaiduoklių egzistavimą, kurie gyvena tarp Aokigaharos miško medžių. Vietovės koordinatės Miškas yra Fudžio Hakonės Idzu nacionalinio parko (jap. 富士箱根伊豆国立公園 Fuji-Hakone-Izu Kokuritsu Kōen) šiaurės vakarų papėdėje. Auga tarp Sai ir Šiodžio ežerų, kurie yra vieni iš penkių Fudžio kalno ežerų. Šis...

Daugiau

Sakė

Parašė Viltė Valatkevičiūtė - 2017-05-23 - Japonija

Sakė (jap.  酒 sake) – tai alkoholinis gėrimas, pagamintas iš fermentuotų ryžių. Šis japoniškas žodis taip pat yra vartojamas, kaip bendrinis terminas, pavadinti visiems alkoholiniams gėrimas. Rafinuotai sakei, kuri yra plačiausiai vartojama Japonijoje, apibūdinti vartojamas formalus terminas seišiu (jap. 清酒 seishu).  Taip pat, vartojamas terminas nihonšiu (jap. 日本酒 nihonshu), kuris reiškia japonišką alkoholinį gėrimą, tam, kad sakė būtų atskirta nuo vakarietiškų gėrimų (Nobuyuki 1983). Sakė primena baltą vyną, kartais apibūdinama kaip panaši į sausą vermutą, nes yra panaši savo skoniu, kvapu ir išvaizda (negazuota, skaidri ir beveik be spalvos). Savo gamybos būdu sakė labiau primena alų. (Smith 2002, p. 432) Istorija Japoniško, arba iš ryžių pagaminto, alkoholio gaminimas galėjo prasidėti prieš 2500 metų, kai ryžių auginimas paplito Japonijoje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, rašantys apie sakės gamybą yra atkeliavę iš VIII a. Manoma, kad pats gamybos procesas yra daug senesnis, procesas...

Daugiau

Kodžis Sudzukis

Parašė Emilija Kaulinytė - 2017-05-22 - Japonija

Kodžis Sudzukis (鈴木 光司 Suzuki Kōji, g. 1957 m. gegužės 13 d.) – japonų rašytojas, laikomas vienu reikšmingiausių ,,japoniškojo siaubo“ literatūros žanro kūrėjų, žinomas dėl savo tarptautinėje rinkoje bestseleriu tapusios ,,Skambučio“ trilogijos: ,,Skambutis“ (1991), ,,Spiralė“ (1995) ir ,,Kilpa“ (1998) (The Encyclopedia of Science Fiction, 2015). Ši ikoniška knygų trilogija buvo adaptuota į didelio pasisekimo sulaukusius filmus,  serialus, kompiuterinius žaidimus bei mangą (Dark Horse). Biografija Kodžis Sudzukis gimė 1957-aisiais, Hamamacu mieste. Autorius studijavo prancūzų kalbą prestižiniame Keijo universitete. Baigus studijas, jis dirbo pavienius darbus, iš kurių pats svarbiausias – korepetitoriaus pareigos mokyklos būrelyje. Iš bendradarbių autorius išsiskyrė unikaliu pomėgiu linksminti mokinius kūrybingai sukurtomis siaubo istorijomis. K. Sudzukis turi pirmosios kategorijos jachtos vairininko pažymėjimą. Rašytojas pasižymi aktyvios veiklos poreikiu ir nuotykių aistra, jis taip pat yra motociklu pervažiavęs Jungtines Amerikos Valstijas nuo Ki Vesto iki Los Andželo (Harper Collins Publishers). 1990-aisiais,...

Daugiau

Japoniška arbatos ceremonija

Parašė Gintarė Ašmantavičiūtė - 2017-05-22 - Japonija

Arbatos ceremonija (茶の湯 chanoyu, liet. „karštas vanduo arbatai“), struktūruotas žalios arbatos paruošimas svečių kompanijoje. Arbatos ceremonija įtraukia maisto paruošimą bei patiekimą, architektūros išmanymą, sodininkystę, keramiką, kaligrafiją, istoriją ir religiją (Japan: profile of the nation, 1994, p. 331). Istorija Ankstyvajame Kamakuros laikotarpyje (鎌倉時代 Kamakura jidai, 1185-1333) Japonijos dvasininkas Eisajus (栄西 Eisai), grįžęs iš budistinių mokymų Kinijoje, atsivežė su savimi arbatmedžio sėklų (Palmer 1983, p. 360). Japonijoje jis skelbė dzenbudizmą ir arbatą siūlė kaip vaistą, užveisdamas arbatos sodą Kiūšiū (九州 Kyūshū) ir Hirado (平戸 Hirado) salose, Senkodži (千光寺 Senkoji) šventykloje ir kt., kur arbatmedžiai auginami ir dabartiniais laikais. Atvežtas sėklas Eisajus taip pat nusiuntė Kiote (京都 Kyoto) įsikūrusios Kodzandži (高山寺 Kozanji) šventyklos dvasininkui Mioe (Myoe), kuris pasėjo sėklas Udžio (宇治 Uji) apylinkėse, į pietus nuo Kioto. Ši dirva puikiai tiko augti kininiam arbatmedžiui (Camellia sinesis). Išaugusi ji tapo žinoma kaip „tikroji arbata“ (Mair, Hoh 2011, p....

Daugiau

Šiogis

Parašė Raimondas Pranaitis - 2017-05-16 - Japonija

Šiogis (将棋, shōgi), arba japoniškieji šachmatai – tai japoniška šachmatų versija, kuri yra žaidžiama dviejų varžovų. Žaidimo tikslas yra sugauti priešininko karalių. Istorija Pirmasis pasaulyje šachmatų variantas čaturanga (चतुरङ्ग, chaturanga) atsirado Indijoje. Iš ten žaidimas migravo į vakarus ir šiaurę. Šiaurinė atmaina tapo siangcis (象棋, xiàngqí) Kinijoje ir džiangis (장기, janggi) Korėjoje. Nėra aišku, kada šachmatai pasiekė Japoniją. Anksčiausias visuotinai priimtas šiogio paminėjimas yra „Naujuose užrašuose apie sarugaku“ (新猿楽記, Shin sarugaku ki) (1058 – 1064) – darbe, parašytame Fudživaros Akihiros (藤原明衡, Fujiwara Akihira). Seniausi archeologiniai įrodymai yra 16 šogio figūros, iškastos Naros prefektūroje. Tuo pačiu metu buvo rasta medinė lentelė, parašyta šeštais Tenki (天喜, tenki) epochos metais (1058), todėl manoma, kad šiogio figūros irgi iš to paties laikotarpio. Pirmieji išsamūs žaidimo aprašymai apibrėžti Liaudies kultūros žodyne Ničūrekis (に中壢, nichūreki) (1210 – 1221). Žodyne aprašomi Didysis šiogis (大将棋, Dai shōgi),...

Daugiau

Genpei karas

Parašė Vesta Jučytė - 2017-05-12 - Japonija

Genpei karas (源平合戦 genpei kassen), trukęs nuo 1180 iki 1185 m., buvo Heiano laikotarpio karinis konfliktas tarp Minamotų ir Tairų klanų, baigęsis Tairų klano pralaimėjimu ir Kamakuros šiogunato įkūrimu 1192 m. Karo pavadinimas kilęs nuo Minamoto ir Taira klanų pavadinimų hieroglifų alternatyvaus skaitymo. Japoniškai dar žinomas Džišio Džiuei karo (治承寿永の乱, Jishō-Juei no ran) pavadinimu, nes tai to meto imperatorių valdymo erų pavadinimai. Priežastys Karas buvo kelis dešimtmečius trukusios kovos dėl įtakos imperatoriaus rūmuose tarp Taira ir Minamoto klanų pasekmė. Per Hogen ir Heidži sukilimus Minamoto nesėkmingai bandė iš Taira klano atgauti valdžią, bet nepavyko. Taira klanas pradėjo egzekucijas, kad pašalintų savo konkurentus. 1177 m. santykiai tarp Taira klano ir imperatoriaus Go-Širakava (後白河天皇 Go-Shirikawa) tapo įtempti. Taira no Kijomori (平 清盛, Taira no Kiyomori ) įveikė buvusį imperatorių ir panaikino Insei sistemą. 1180 m. Taira no Kijomori pasodino savo anūką Antoku (tuo...

Daugiau

Sacumos sukilimas

Parašė Linas Kazlauskas - 2017-05-12 - Japonija

Sacumos sukilimas – paskutinis pilietinis karas Japonijos istorijoje. Supriešinęs Meidži Restauracijos herojus. Šis karas buvo didelė grėsmė ne tik evoliucijai link demokratijos, kurios norėjo esminiai vyriausybės nariai, bet ir pačiam rėžimui. Konflikto pradžioje nebuvo aišku ar Sacumos sukilimas pavyks ar žlugs. Sėkmės atveju Japonija, politiniu atžvilgiu būtų stipriai pakitusi. (Keene 2002, p. 270-271) Priežastys Po Meidži Restauracijos Japonijoje vyko esminės reformos, rodančios naujosios vyriausybės autoritetą ir pasitikėjimą savimi. Šios reformos ne visada buvo sutinkamos palankiai. Didelė dalis valstiečių buvo nusiteikę prieš karo prievolę, kurią vadino „kraujo mokesčiu“ ir naujus žemės mokesčius. Dažnai savo nepasitenkinimą jie išreikšdavo smurtu pasižyminčiomis demonstracijos. Vis dėl to, didžiausias nepasitenkinimas buvo pareikštas buvusių samurajų, o ne valstiečių. Veikiausiai stipriausias smūgis senajai socialinių klasių sistemai buvo samurajų klasės panaikinimas. Po Meidži restauracijos šiems neliko veiklos, net ir biurokratijoje. Vis labiau buvo tikimasi, jog samurajai patys save...

Daugiau

Himiko

Parašė Greta Krilavičiūtė - 2017-05-12 - Japonija

Himiko (jap. 卑弥呼 Himiko) – legendinės Jamataikoku karalystės (jap. 邪馬台国 Yamataikoku) (dab. Japonijos) ir pirmoji žinoma valdovė moteris. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ji buvo karalienė-šamanė, valdžiusi politiškai susiskaldžiusią valstybę ir žmones juos apkerėdama burtais. Vardas Tikslus karalienės vardo tarimas nėra žinomas, nes jos valdymo metais (II-III a.) Japonija dar neturėjo savo rašto sistemos. Galima variacija yra Pimiko ar Pimiku, o taip pat žinoma ir kaip Jamatohimė no Mikoto. Kadangi karalienės vardo tarimas kilęs iš kandži (kiniški ženklai, vartojami japonų rašto sistemoje) užrašymo dar iki šios sistemos reformų XX a. vid., manoma, kad tai galimas hieroglifų Himekiko trumpinys, o tai reiškia žynę, šamanę. Taip pat yra teorija, pagal kurią Himiko yra titulas, o ne vardas. Manoma, kad tai iš tiesų yra klaidingas hime-ko užrašymas, reiškiantis princesę. Tai reikštų, jog kinai iš tiesų turėjo omenyje tik Jamataikoku princesę ar karalienę....

Daugiau

Tanabata

Parašė Karolina Undzėnaitė - 2017-05-11 - Japonija

Tanabata (七夕 Shichi seki, liet. „Septintasis vakaras“) dar kitaip žinoma kaip Žvaigždžių šventė Japonijoje. Ji kilusi iš kinų Valentino dienos (七夕節 Qī xī jié) ir kasmet švenčiama 7-to mėnesio, 7-ą dieną. Pasak kinų legendos, dvi įsimylėjusios žvaigždės – Altayro ir Vegos, išskirti Paukščių Tako (天の川 Ama no gawa), gali susitikti vieną kartą metuose – per Tanabatą. Todėl ši šventė nuo seno vadinama Meilės švente. Šventės legenda Tanabatos šventė kilo iš kinų folklorinės meilės istorijos „Audėja ir Piemuo“ (牛郎織女 niú láng zhī nǚ). Istorijoje Dangaus karalius (天帝 Tentei) turėjo dukterį Orihimę (織姫 Orihime, atitikmuo – Vegos žvaigždė), kuri audė nepaprasto grožio medžiagas prie Dangiškosios upės, kuri simbolizavo Paukščių Taką. Tėvui labai patiko Orihimės audiniai, todėl Princesė labai daug dirbdavo. Tačiau, laikui bėgant, ji tapo vis liūdnesnė, nes daug dirbdama, ji neturėjo laiko su niekuo susitikti, o svarbiausia – įsimylėti. Susirūpinęs...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 1612345...10...Paskutinis »