Basanas
Basano (jap. 波山, Basan) pavadinimas yra suteiktas vienam iš daugelio japonų mitologijos jokajų (jap. 妖怪, Yōkai), kuris savo išvaizda primena paukštį. Basanas turi alternatyvių vardo variacijų: jis taip pat gali būti vadinamas Basabasa (jap. 婆娑婆娑, Basabasa) arba Inuhoo (jap. 犬鳳凰, Inuhōō) (Tada, 1990). Rašytiniai šaltiniai Rašytiniuose šaltiniuose apie Basaną pateikiama informacija yra gana fragmentiška. Esminės žinios apie šį jokajų buvo pateiktos dviejuose Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) parašytuose vaiduoklių, monstrų ir dvasių aprašymų ir iliustracijų rinkiniuose. Pirmą kartą šis jokajus buvo paminėtas 1776 metais, Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) knygoje, pavadintoje „Iliustruotasis šimto demonų naktinis paradas“ (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō). Dar kartą Basanas buvo aprašytas 1841 metais, Takeharos Šiunsensajaus (jap. 竹原春泉斎, Takehara Shunsensai) iliustruotos „Šimto istorijų paveikslėlių knygos“ (jap. 絵本百物語, Ehon Hyaku Monogatari) trečiajame tome. Be Basano šiame darbe taip pat buvo aprašytos ir iliustruotos tokios japonų mitologijos būtybės kaip Šinigami (jap. 死神, Shinigami), Isonade (jap. 磯撫で Isonade), Adzuki-arai (jap. 小豆洗い Azuki-arai) ir kiti (Takehara,...
Daugiau
Iši incidentas
Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose. 593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią. Imperatorienė Suiko buvo atsakinga...
Daugiau
Tohoku regiono Ramiojo vandenyno pakrantės žemės drebėjimas ir cunamis
2011 m. kovo 11 d., Japonijos Honšiū saloje esantį (jap. 本州, Honshū) Tohoku regioną (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō) supurtė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 130 km į Rytus nuo Mijagi prefektūros (jap. 宮城県, Miyagi-ken) pakrantės. Žemės drebėjimas sukėlė cunamio (jap. 津波, Tsunami) bangas, kurių aukštis vietomis siekė 30 metrų aukštį. Tai didžiausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir ketvirtas pagal stiprumą pasaulio istorijoje. Šios stichinės nelaimės esmine priežastimi laikomas Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės pasislinkimas po Eurazijos tektonine plokšte. Šis įvykis taip pat sukėlė antrą pagal dydį atominę avariją, kuri savo mastu nusileidžia tik 1986 metų Černobylio nelaimei. (Mori et al. , 2011). Ši tragedija pareikalavo daugiau nei 28,5 tūkst. japonų gyvybių (Shibahara, 2011). Įvykio metu buvo sugriauta arba suniokota daugiau nei 24 tūkst. įvairios paskirties pastatų, sutrikdytas transporto judėjimas bei elektros energijos perdavimas. Šios stichinės...
Daugiau
Bosodzoku
Bosodzoku (jap. 暴走族, Bōsōzoku) terminas apibūdina Tekančios Saulės šalies motociklininkų subkultūrą, kurią vienija greitis, adrenalinas bei motociklų ir mašinų modifikacijos. Šį terminą XX a. 8-ajame dešimtmetyje pirmoji pradėjo naudoti Japonijos policija (jap. 日本の警察, Nihon no Keisatsu), kuriai reikėjo žodžio, skirto apibūdinti šalies kelių vairuotojus terorizuojančioms bei agresyviai nusiteikusioms motociklininkų gaujoms. Istorija Po Antrojo pasaulinio karo Japonija buvo okupuota JAV pajėgų. Žmonės nepatenkinti esama padėtimi bei norintys kalbėti apie visuomenei aktualias problemas, ėmė burtis į pogrindines grupes bei organizacijas. Vieni tokių buvo Japonijos pilotai mirtininkai (jap. 神風, Kamikaze). Jie būrėsi į grupes, kurios pasižymėjo savo chuliganišku elgesiu bei specializavosi motociklų bei automobilių modifikavimo srityse. Bosodzoku fenomeno atsiradimui nemažą įtaką padarė amerikietiškos kultūros sklaida. Tam tikri šios kultūros aspektai buvo paimti ir pritaikyti taip, kad atitiktų japoniškos kultūros standartus (Grinnell College, A. Davis, 2016). Šiandieninės bosodzoku gaujos pirmtake yra laikoma griaustinio...
Daugiau
Minamoto no Jošicunė
Minamoto no Jošicunė (jap. 源義経, Minamoto no Yoshitsune) (1159 m. – 1189 m. birželio 15 d.) – istorinė Heiano (平安時代 , Heian Jidai) ir Kamakuros (鎌倉時代, Kamakura jidai) laikotarpių sankirtoje gyvenusi Japonijos figūra, Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto Uji/Genji) karvedys. Jo strateginiai bei taktiniai gebėjimai leido Minamoto klanui laimėti ne vieną mūšį, įkurti Kamakuros šiogūnatą (jap. 鎌倉幕府, Kamakura Bakufu) bei į valdžią iškilti jo broliui Minamoto no Joritomo (jap. 源頼朝, Minamoto no Yoritomo). Vėliau Jošičunė buvo nužudytas to paties brolio įsakymu, šiam baiminantis augančios Jošičunės galios. Minamoto no Jošicunė yra viena geriausiai žinomų istorinių figūrų Japonijos istorijoje. Kartu su savo ištikimuoju pasekėju Benkei (jap. 弁慶, Benkei) Jošicunė yra tapęs Tekančios Saulės šalies liaudies pasakų, poemų, kabuki (jap. 歌舞伎, Kabuki) vaidinimų bei įvairių filmų herojumi (Lothia, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Minamoto no Jošicunė gimė 1159 metais. Jis buvo jauniausias iš devynių Minamoto no Jošitomo (jap. 源義朝, Minamoto no Yoshitomo) (1123 m. – 1160 m.) sūnų....
Daugiau
Ogata Korinas
Ogata Korinas (jap. 尾形光琳, Ogata Kōrin) (1658 – 1716 m.) – Tokugavos šiogūnato laikotarpio (jap. 徳川幕府, Tokugawa Bakufu) menininkas, kuris Japonijoje kartu su Tavaraja Sotacu (jap. 俵屋 宗達, Tawaraya Sōtatsu) (1570 – 1640 m.) yra laikomi didžiaisiais dekoratyvinės tapybos meistrais. Ogata Korinas Tekančios Saulės šalyje išgarsėjo dėl savo nutapytų širmų (jap. 屏風, Byōbu) bei lako dirbinių. Honamio Koecu, Tavarajos Sotacu ir kitų sąsajos su Ogata Korinu Ogata Korinas gimė 1658 metais, Kioto (jap. 京都, Kyōto) mieste. Nuo pat mažumės O. Korinas turėjo galimybę regėti bei studijuoti unikalius dizainus bei ornamentus, naudotus Genroku (jap. 元禄, Genroku) eros tekstilės dirbiniuose (Lillehoj, E., 2004). Jo tėvas buvo žinomas audeklų prekeivis. O. Korino tėvui priklausė parduotuvėlė, pavadinta „Kariganėja“ (かりがねや, Kariganeya), kuri įvairiais tekstilės dirbiniais tiesiogiai aprūpindavo ir Tokugavą Masako (jap. 徳川和子, Tokugawa Masako) (1607-1678 m.) (Feltens, F., 2016). Ogatos Korino tėvas buvo Honamio Koecu (jap. 本阿弥光悦, Hon’ami Kōetsu) (1558 – 1637 m.) – Rinpa (jap. 琳派, Rinpa) tapymo mokyklos įkvėpėjo, proanūkis. Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje – Tokugava...
Daugiau
Džidohanbaiki
Džidohanbaiki (jap. 自動販売機, Jidouhanbaiki) – tai automatizuotas pardavimo aparatas, į kurį įdėjus tam tikrą kiekį pinigų, galima įsigyti įvairių prekių, tokių kaip gėrimai, tabako gaminiai, užkandžiai ir pan. Japonijos automatizuoti pardavimo aparatai pasauliniame kontekste išsiskiria ne tik savo prekių įvairove, bet ir gausa. Teigiama, jog Japonijoje 23-ims šalies gyventojams tenka apie vieną tokio tipo aparatą. Šis skaičius yra pats didžiausias pasaulyje (Jacobs, 2017). Džidohanbaiki istorija Pirmasis automatizuotas pardavimo aparatas Japonijoje buvo pagamintas 1888 metais, Šimonoseki mieste (jap. 下関市, Shimonoseki-shi). Jį sukūrė baldų amatininkas ir išradėjas Takašičis Tavaraja (jap. 俵谷高七, Tawaraya Takashichi), kuris taip pat laikomas seniausio automato – ,,Automatinio antspaudų ir atvirukų išdaviklio“ (jap. 自働郵便切手葉書売下機, Jidou Yūbin Kitte Hagakiurikaki) išradėju (att.japan, 2018). Džidohanbaiki Japonijoje išpopuliarėjo apie 1950-uosius metus, prabėgaus kiek daugiau nei 60 metų nuo jų atsiradimo. Bėgant laikui vis daugiau Japonijos kompanijų įsitraukė į automatizuotų pardavimo aparatų verslą, todėl jų skaičius ėmė sparčiai augti. 1964 metais Japonijoje buvo...
Daugiau
Tokijo robotų restoranas
Tokijo robotų restoranas (jap. ロボットレストラン, robotto resutoran) – yra vienas iš turistų lankomiausių restoranų Tokijuje (jap. 東京都, Tōkyō-to). Restoranas yra įsikūręs Šindžiuku (jap. 新宿, Shinjuku) esančiame pramogų ir raudonųjų žibintų Kabukičio (jap. (歌舞伎町, Kabukichō) rajone. Restoranas garsėja savo unikalia atmosfera, lazerių ir šviesų spektakliais. Ši vieta taip pat išsiskiria savo interjero detalėmis – robotais, didžiuliais dekoruotais veidrodžiais, šviestuvais bei vaivorykštės apšvietimais. Restorano patalpose taip pat vyksta aktorių ir robotų pasirodymai, kurie žavi žmones savo išskirtinumu bei chaotiškumu. Visi šie aspektai leidžia lankytojams pajusti nežemiško pasaulio atmosferą (McGee O., 2017, Sylvia, 2019). Restorano įkūrimo istorija Tokijo robotų restoraną 2012 metais įkūrė Namie Osava (jap. 大沢奈美恵, Namie Osawa). Prieš įkurdama šį restoraną, N. Osava dirbo drabužių pramonės srityje. Ji svajojo apie tokį asmeninį verslą, kuriame galėtų pritaikyti savo draugų šokėjų talentus. N. Osava nusprendė investuoti 10 milijonų JAV dolerių ir įgyvendinti savo svajonę. Iš...
Daugiau
Tradicinė ainų muzika
Tradicinė ainų muzika Ainai (ainų k. アィヌ, ainu) – tai etninė Japonijos gyventojų grupė, kurios didžioji dalis yra apsigyvenusi šiaurinėje Japonijos saloje, Hokaide (jap. 北海道, Hokkaidō). Istoriškai ainų gyvenamoji teritorija apėmė šiaurinę Honšiū salos (jap. 本州, Honshū) dalį, Hokaidą, Sachaliną bei šiaurines Kurilų salas (jap. 北方領土, Hoppō Ryōdo). Pagal Hokaido prefektūros vyriausybės (jap. 北海道庁, Hokkaidōchō) duomenis, 2013 metais saloje gyveno 16786 ainų, tačiau šis skaičius gali būti ženkliai didesnis (Ainu Association of Hokkaido). Ainai išsiskiria savo savita kultūra, kalba, religija, pasaulėvaizdžiu, gyvenimo būdu bei mitais. Dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių ainu kultūra palaipsniui nyko, tačiau XXI a. pr. yra stebimas ainų kultūros atgimimas, kuris yra palaikomas Japonijos vyriausybės. Tradicinė ainų muzika ir ją padedantys atlikti muzikos instrumentai yra laikomi vienais iš kertinių ainų kultūros ramsčių (Nobuhiko, 2008). Tradicinė ainų muzika rašytiniuose šaltiniuose buvo pirmą kartą paminėta XIV a., tačiau išsamesni tyrinėjimai šia tema buvo pradėti tik...
Daugiau
Hina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė švenčiama visos šalies mastu, tačiau Tekančios Saulės šalyje egzistuoja regioninės šios šventės bei hina lėlių stendų variacijos. Pavyzdžiui, Ehimės prefektūroje (jap.愛媛県, Ehime-ken) patirties turintys vietinės bendruomenės nariai padeda šeimoms įrengti Hina lėlių ekspoziciją savo namuose savaitė prieš Hinamacuri šventės pradžią. Šis darbas paprastai užtrunka apie savaitę, todėl mainais už suteiktą pagalbą šeimos nariai turi jos metu pagalbininkus vaišinti pietumis ir vakariene (Begin Japanology). Nuo senų laikų Japonijoje tikima hina lėlių galia sugerti blogį bei nesėkmes. Norint apsisaugoti užtenka paliesti lėles. Vis dėlto, neišardžius lėlių ekspozicijos laiku visos nelaimės gali sugrįžti. Dėl šios...
Daugiau
