Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hirojukis Savano

Parašė Lukas Stankevičius - 2021-12-28 - Japonija

Hirojukis Savano (jap. 澤野 弘之, Sawano Hiroyuki) tai japonų muzikantas ir kompozitorius, geriausiai žinomas dėl savo kompozicinių darbų naudojamų įvairiose TV dramose, animė ir filmuose. Savano gimė Tokijuje, 1980 m. rugsėjo 12 d. Ankstyvasis gyvenimas Nuo pradinių klasių Hirojukis Savano grojo pianinu, o būdamas 17-os metų mokėsi kompozicijos, aranžuotės, orkestravimo ir fortepijono grojimo pas Nobučiką Tsuboi (jap. 坪井信親, Tsuboi Nobuchika). Per interviu su gerai žinoma Amerikos įmone „Crunchyroll“, kuri užsiima animė bei dramų platinimu, leidimu, gamyba ir licencijavimu, Savano teigė, jog „kai buvau vaikas, mane sužavėjo Čage ir Aska (jap. チャゲ&飛鳥, Chage & Aska) muzika ir pradėjau siekti būti muzikantu. Vėliau mane patraukė Tetsuja Komuro (jap. 小室哲哉, Komuro Tetsuya) kaip menininkė, prodiuserė ir vaizdo muzikantė ir pradėjau siekti tapti kompozitoriumi. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, Riuičio Sakamoto (jap. 坂本龍一, Sakamoto Ryu’ichi) ir Džo Hisaišio (jap. 久石譲, Hisaishi Joe) muzikos dėka...

Daugiau

Džiubokko

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-12-11 - Japonija

Džiubokko (jap.  樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama  (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama),  niekuo nesiskiria nuo paprastų medžių. Tik gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti šio „medžio“ keistai atrodančias „šakas“ ar aplink jį po žeme tūnančius kalnus mirusiųjų griaučių. Tai iš tolo pastebi retas netoli šių būtybių užklydęs asmuo. Tačiau, priėjus arčiau, net jei pavyksta pastebėti šiuos bruožus, pabėgti jau yra per vėlu, kadangi džiubokko puola iš karto, vos tik patekus į jų pasiekiamumo zoną. Džiubokko aukas pagriebia...

Daugiau

Undinė (japonų mitologija)

Parašė Ursula Tumševičiūtė - 2021-12-08 - Japonija

Ningjo (jap. 人魚, Ningyo) japonų folklore yra undinė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai). Manona, jog žmogus suvalgęs gardų undinės kūną tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas.   Išvaizda  Vakaruose undinės yra vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją, jūreivius vilioja šokti į jūra ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinių stebėjimas yra užfiksuotas ankstyviausios rašytinės Japonijos istorijoje. Pirmieji užfiksuoti stebėjimai yra Japonijos kronikose (Nihon Shoki), vienoje iš seniausių klasikinės Japonijos istorijos knygų. Upėje sugautas padaras nebuvo nei žuvis, nei žmogus. Šie padarai yra panašūs į deformuotas žuvis su ilgais pirštais ir nagais, mažais dantim. Jų dydžiai yra labai skirtingi, vienos undinės yra tokio pat dydžio kaip žmogaus kūdikis, kitos savo dydžiu primena didžiuosius banginius.  Pasaka apie 800 metų vienuolę  Viena žymiausių istorijų apie Japonijos folkloro undines yra ,,Jao Bikuni” (jap. 八百比丘尼, Yao Bikuni), ,,800...

Daugiau

Cukujomis

Parašė Urtė Vainauskaitė - 2021-12-08 - Japonija

Cukujomis (jap. 月読, Tsukuyomi) – tai Japonijos mitologijos ir šintoizmo religijos mėnulio dievas. Vardo reikšmė Cukujomio pilnas vardas yra Tsukuyomi no Mikoto, reiškiantį “Didįjį Dievą Cukujomį”. Šios dievybės vardo užrašymas japoniškais rašmenimis (月読) yra tiesiogiai verčiamas kaip “mėnulio skaitymas”. Kartais Cukujomis yra vadinamas Cukujomi Otoko (月讀壮士) arba Cukuhito Otoko, kas išvertus reiškia “mėnulį skaitantis vyras”. Japonijos kronikose (日本書紀, Nihon Shoki) taip pat galima atrasti, jog šios dievybės vardas yra užrašomas kanji kaip Tsukuyumi (月弓)  “mėnulio lankas”.  Nors iš daugumos pavadinimų yra manoma, jog ši dievybė yra vyriškos lyties, Japonijos folklore galima sutikti ir moterišką šios dievybės prototipą. (Roberts, 2009) Dievo kilmė Cukujomio atsiradimas turi kelis istorijų variantus. Pirmame jis yra antras iš “trijų garbingų vaikų” (三貴子, Mihashira-no-Uzu-no-Miko) gimusių, po to, kai Idzanagis jis grįžo iš mirusiųjų pasaulio, jam plaunant savo dešinę akį (Amaterasu, tuo tarpu gimė iš kairės jo...

Daugiau

Akateko

Parašė Karolina Gliaudelytė - 2021-12-08 - Japonija

Akateko (jap. あかてこ, akateko, liet. “raudona vaiko ranka”) yra japonų mitologinė būtybė, vaiduoklis, priskiriamas jokajų (jap. 妖怪, Yōkai) kategorijai (ARJung, 2018). Vaizdavimas Šis vaiduoklis, atrodantis kaip raudona vaiko ranka kabanti medyje, gyvena japoninės gledicijos medžiuose (jap. カワラフジ, Kawarafuji). Akateko nukrenta, kai pro juos praeina žmonės. Be to, kad joms nukrentant sukelia šiurpią staigmeną, staiga pasirodydamas kaip raudono bekūnio vaiko ranka, nėra žinoma, kad ši būtybė darytų daug žalos (ARJung, 2018). Būtybės elgsena Akateko nėra žinomi kaip kenkiantys žmonėms, tačiau jie maitinasi stipriomis žmonių emocijomis bei ypatingai jaučia baimę. Jie gali maitintis ir kitomis emocijomis, tokiomis kaip meilė, tačiau išdaigos ir staigūs išsišokimai yra mėgiami labiau. Šie padarai yra greiti, judrūs ir moka greitai pasislėpti, tačiau nusileidę ant žemės yra labai pažeidžiami – tuomet atsiranda pavojus būti sutraiškytam einančių žmonių, todėl dažniausiai lieka savo pasirinktuose medžiuose. Tikėtina, jog akateko yra...

Daugiau

Kušinadahimė

Parašė Meda Usevičiūtė - 2021-12-07 - Japonija

Kušinadahimė (jap. クシナダヒメ, Kushinadahime) – kami (jap. 神, kami) dievybėms priskiriama, iš japonų šintoizmo religijos kilusi mitologinė būtybė. Pirmą kartą kaip mitologinę būtybę Kušinadahimę paminėta seniausiuose japonų istorijos bei mitologijos metraščiuose Kodžikyje ir Nihonšiokyje. Ten pat aprašomame Susanoo mite paminėta Kušinadahimė, pristatoma kaip jauniausia savo šeimos, kurią sudarė jos tėvas Ašinadzučis, motina Tenadzuči bei septynios Jamata no Oročio gyvatės nužudytos seserys, narė. Reikšmė mitologijoje Kušinadahimės istorija prasideda iš rojaus ištremtam Susanoo pasiekus upės krantą, kuriame jis išvysta tvirtai vienas į kitą įsikibusią bei raudančią trijų žmonių grupelę. Tai buvo širdgėlos apimta Kušinadahimės šeima – kiekvieną tą pačią metų dieną siautėjanti Jamata no Oroči gyvatė, nurimsta tik Ašinadzučiui bei Tenadzuči paaukojus vieną iš savo dukterų. Atėjus paskutiniosios dukros eilei, bejėgė Kušinadahimės šeima labai apsidžiaugia sulaukusi netikėtos Susanoo pagalbos bei sutinka su visomis ištremto jūrų dievo sąlygomis: jiems leidus būti paverstiems į...

Daugiau

Mikaribaba

Parašė Dainius Dinda - 2021-12-07 - Japonija

Mikaribaba (jap. 箕借り婆, mikaribaba) – jokajams (jap. 妖怪, yōkai) priskiriama Japonijos mitologinė būtybė. Pati Mikaribaba yra kilusi iš Kanto regiono (jap. 関東地方, kantō-chihō), o atrodo kaip vienaakė senė, dėvinti aptriušusią seną šiaudinę skrybėlę bei paltą. Burnoje ji taip pat nešioja liepsnojantį fakelą (ICHACHA). Pavadinimo kilmė Nors ženklai (jap. 漢字, kanji) kurie yra naudojami užrašant Mikaribabos vardą pažodžiui reiškia: „vėtykles besiskolinanti senė“, šis pavadinimas galimai buvo su laiku tiesiog pritemptas. Pats Mikaribabos vardas egzistavo daug anksčiau ir turėjo kitą, religinę, su pasninku arba išsivalymo ritualu susijusią reikšmę (Yokai.com). Elgesys Mikaribaba yra viena iš kelių jokajų, bendradarbiaujančių su kitais jokajais. Ji dažnai pastebima kartu su kitu vienaakiu jokajumi – Hitocume kodzo. Žiemą juodu kartu lanko žmonių namus, kad pasisavintų jų apsiaustus, pintines bei jų pačių akis (Cyclowiki). Taipogi, belankydami žmonių namus, jie į knygelę surašinėja šeimų pavardes, o po kelių savaičių, šią knygelę...

Daugiau

Ūdra (mitologija)

Parašė Deimena Paulauskaitė - 2021-12-07 - Japonija

Ūdra (jap. 獺, Kawauso) – tai japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai), kuri pasižymi magiškomis galiomis ir gebėjimu keisti formą. Ūdra yra artima kito garsaus jokajaus – Kappa (jap. 河童, Kappa) giminaitė, tad yra priskiriama vandens jokajų kategorijai. Išvaizda Ūdra – tai pūkuotas, mielas ir žaismingas, vieno metro dydžio jūrinis žinduolis. Japonų mitologijoje, už šio žaismingo ir nekalto veidelio slepiasi visiškai į gyvūną nepanaši būtybė. Labiausiai mėgstamos ūdrų maskuotės yra jauno elgetaujančio vaiko su šiaudine skrybėle arba patrauklaus ir dailaus žmogaus formos. Elgsena ir galios Ši mitologinė būtybė yra gerai žinoma dėl savo gudrybių, apgaulių ir išdykavimų, tačiau yra retai kada pavojinga. Ūdrų mėgstamiausias užsiėmimas yra išdykauti su žmonėmis, ypač mėgdžioti jų garsus ir žodžius. Jie mėgsta šaukti žmonių vardus ar atsitiktinius žodžius gatvėje vaikštantiems nepažįstamiems žmonėms ir stebėti jų sutrikusias ir išsigandusias reakcijas. Tai pat, jie išdykauja...

Daugiau

Kagucučis

Parašė Diana Janulevičiūtė - 2021-12-07 - Japonija

Kagucučis (jap. 迦具土, Kagutsuchi-no-kami ) šintoizmo mitologijoje yra  ugnikalnių ir ugnies dievas, kuris buvo vienas iš pirmapradžių Idzanagio (jap. 伊邪那岐, Izanagi) ir Idzanami (jap. 伊弉冉, Izanami) atžalų. Taip pat jis dar dažnai vadinamas Homusubi (jap. 火産霊, Homusubi-no-kami). Kilmė Kai gimė Kagucučis, jo ugninga esencija sudegino jo motiną Idzanami, supykęs ir keršto trokštantis tėvas Idzanagis nukirto Kagucučio galvą ir supjaustė jį į aštuonias dalis bei išmėtė jas po Japoniją. Iš jo pasipylusio kraujo bei supjaustytų kūno dalių, gimė po aštuonis kami (jap. 神, Kami, liet. dievas). Manoma, kad iš supjaustytų aštuonių kūno dalių atsirado aštuoni ugnikalniai, kuriuose gyvena kami. (Roberts, 2010) Kagucučio simbolika   Svarbiausias Kagucučio vaidmuo ir simbolika japonų mitologijoje yra kaip ugnies dievas. Gaisrai Japoniją kamuoja tūkstantmečius ir ne tik todėl, kad Japonija yra miškais apaugusi šalis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, suformavusių visą Japonijos kultūrą, gyvenimo būdą, architektūrą ir mentalitetą, yra šalies polinkis...

Daugiau

Osakabe-himė

Parašė Kamilė Ročaitė - 2021-12-07 - Japonija

Osakabe-himė (jap. 長壁姫, osakabe hime) – yra jokajų (jap. 妖怪, yōkai) kategorijai priskiriama mitologinė būtybė, kuri gyvena slaptose Baltojo garnio pilies (jap. 姫路城, himejijyō) vietose. Kai UNESCO 1993 m. įtraukė Baltojo garnio pilį į paveldo sąrašą, tai padarė šią pilį galbūt vienintele pasaulinio paveldo vieta, kurioje gyvena jokajus (Toriyama, 2017). Išvaizda Dažniausiai Osakabe-himė yra aprašoma kaip sena moteris arba jauna mergina, dėvinti dvylikos sluoksnių kimono (jap. 十二単, jūnihitoe) – japonų tradicinį drabužį. Kilmės teorijos Egzistuoja kelios šios mitologinės būtybės kilmės teorijos, tačiau nei viena iš jų yra patvirtinta kaip tikroji. Viena teorija yra tokia, kad Osakabe-himė yra sena devynuodegė lapė kitaip žinoma kaip kicune (jap. 狐, kitsune), kuri atrodo kaip jokajus. Dar manoma, kad ji yra gyvatės dvasia arba imperatoriaus Fušimi (jap. 伏見天皇, fushimi-tennō) mėgstamiausios kurtizanės šmėkla. Viena iš labiausiai paplitusių teorijų yra tokia, kad Osakabegami – kalno ant...

Daugiau