Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Banana Jošimoto

Parašė Deimena Paulauskaitė - 2021-02-07 - Japonija

Banana Jošimoto (jap. 吉本ばなな, Yoshimoto Banana) (tikrasis vardas: Mahoko Jošimoto (jap. 吉本真秀子, Yoshimoto Mahoko) – tai žymi bei tarptautinį pripažinimą pelniusi, XX a. pab. – XXI a. pr. Tekančios Saulės šalies grožinės literatūros autorė. Jos unikalūs knygų personažai, siužetai bei nagrinėjamų temų aktualumas sužavėjo nei tik eilinius skaitytojus, bet ir profesionalius literatūros kritikus. Biografija Autorė gimė Tokijo Bunkio seniūnijoje (jap. 東京都文京区, Tōkyō-to Bunkyō-ku) 1964 metų liepos 24 d., žymioje, liberalių pažiūrų menininkų šeimoje. Jos tėvas – Takaaki Jošimoto (jap. 吉本隆明, Yoshimoto Takaaki) yra žinomas poetas, filosofas bei literatūros kritikas, jos mama – Kadzuko (jap. 和子, Kazuko) yra haiku (jap. 俳句, Haiku) poetė, o jos sesuo – Joiko Haruno (jap. ハルノ宵子, Haruno Yoiko) yra gerai žinoma manga dailininkė (jap. 漫画家, Mangaka). Banana Jošimoto yra sakiusi, jog ji nusprendė tapti rašytoja, būdama dar penkerių metų: „Kadangi mano sesei gerai sekėsi piešti,...

Daugiau

Osakos pilis

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-02-01 - Japonija

Osakos pilis (jap. 大阪城, Ōsaka-jō) – tai svarbus istorinis Tekančios Saulės šalies gynybinis kompleksas, kuris randasi Osakos miesto Čiūo rajone (jap. 大阪市中央区, Ōsaka-shi Chūō-ku). Šis gynybinis kompleksas buvo pastatytas Adzuči-Momojama periodu (jap. 安土桃山時代, Azuchi–Momoyama jidai) (1568–1600 m.), rekonstruotas Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) (1603–1868 m.), apgriautas Antrojo pasaulinio karo metais bei galutinai rekonstruotas ir restauruotas 1997 m. Šiuo metu pagrindinis pilies donžonas yra laikomas trečios kartos statiniu (Jcastle). Osakos piliavietei, kuri dar yra vadinama Kindžio (jap. 錦城/金城 Kin-jō), yra suteiktas Japonijos ypatingos istorinės reikšmės vietovės statusas (jap. 特別史跡, Tokubetsu Shiseki) (O’Grady). Į piliavietės teritoriją taip pat yra įtrauktas ir Osakos pilies parkas (jap. 大阪城公園, Ōsaka-jō Kōen), kuris kasmet pritraukia daugiau nei 2,5 milijono lankytojų (Nippon.com, 2019). Osakos pilies istorinės raidos apžvalga Osakos pilies statybą 1583 m. inicijavo Tojotomi Hidejoši (jap. 豊臣秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537–1598 m.) – svarbi Sengoku istorinio...

Daugiau

Hajao Mijadzaki

Parašė Vijolė Charašauskaitė - 2021-01-17 - Japonija

Hajao Mijadzaki (jap. 宮崎駿, Miyazaki Hayao) yra žymus japonų animatorius, režisierius, prodiuseris, scenaristas, manga (jap. 漫画, Manga) menininkas bei kino ir animacijos studijos – „Studio Ghibli“ (jap. 株式会社スタジオジブリ,  Kabushiki-gaisha Sutajio Jiburi) įkūrėjas. Hajao Mijadzaki taip pat yra Tokuma memorialinio animacijos kultūros fondo pirmininkas (jap. 公益財団法人徳間記念アニメーション文化財団, Kōeki zaidanhōjin Tokuma kinen animēshon bunkazai-dan) bei Mitaka miesto animacijos muziejaus (jap. 三鷹市立アニメーション美術館, Mitaka shiritsu animēshon bijutsukan) – „Mitaka no Mori Ghibli“ (jap. 三鷹の森ジブリ美術館, Mitaka no mori Jiburi bijutsukan) savininkas. Hajao Mijadzaki animaciniai filmai yra sulaukę tarptautinio pripažinimo, o pats autorius yra lyginamas su Voltu Disnėjumi ir yra laikomas vienu iš animacinio kino pasaulio autoritetų. Ankstyvasis gyvenimas Hajao Mijadzaki gimė 1941 m. sausio 5 dieną Tokijo (jap. (東京都, Tōkyō-to) Bunkio seniūnijoje, pasiturinčioje šeimoje. Jis turėjo tris brolius: vieną vyresnį ir du jaunesnius (Feldman, 1994). Jo tėvas – Kacudži Mijadzaki (jap. 宮崎勝次, Miyazaki Katsuji) buvo įmonės „Miyazaki Airplane“ (jap. 宮崎航空機製作所, Miyazaki kōkūki seisakusho) direktorius. Ši įmonė gamino Tekančios Saulės šalies naikintuvų dalis Antrojo pasaulinio karo metais (McCarthy, 1999). 1944...

Daugiau

Osamu Dadzai

Parašė Gražvydė Čėsnaitė - 2021-01-10 - Japonija

Osamu Dadzai (jap. 太宰 治, Dazai Osamu), tikrasis vardas – Šiūdži Cušima (jap. 津島修治, Tsushima Shūji) (1909–1948 m.), buvo Tekančios Saulės šalies novelistas, šiandien laikomas vienu iš svarbiausių XX-ojo amžiaus Japonijos grožinės literatūros kūrėjų. Tokie autoriaus darbai kaip „Besileidžianti saulė“ (jap. 斜陽, Shayō) bei „Netinkamas būti žmogumi“ (jap. 人間失格, Ningen Shikkaku) yra vadinami moderniosios japoniškos literatūros klasika. Autoriaus pasakojimai, kuriems būdingas pusiau autobiografinis rašymo stilius bei artimos sąsajos su asmenine gyvenimo patirtimi, iki šiol intriguoja ne vieno skaitytojo mintis. Osamu Dadzai kūrybai įtaką padarė Fiodoro Dostojevskio darbai bei tokių Tekančios Saulės šalies autorių kaip Riūnosuke Akutagava (jap. 芥川龍之介, Akutagawa Ryūnosuke) bei Murasaki Šikibu (jap. 紫式部, Murasaki Shikibu) kūryba. Nors Osamu Dadzai darbai iki šiol yra populiarūs Japonijoje, tačiau autoriaus kūryba išlieka sąlyginai mažai žinoma pasauliniu mastu. Ankstyvasis gyvenimas Šiūdži Cušima gimė 1909 m. birželio 19 d., Japonijos Aomori prefektūroje (jap. 青森県, Aomori-ken) esančiame Kanagi mieste (jap. 金木町, Kanagi-machi),...

Daugiau

Hacumode

Parašė Karolina Daučiūnaitė - 2021-01-03 - Japonija

Hacumode (jap. 初詣, 初詣で, Hatsumōde) arba Hacumairi (jap. 初参, 初参り, Hacumairi) – tai tradicinis, kasmetinis renginys, skirtas pirmajam, naujametiniam Tekančios Saulės šalies žmonių apsilankymui Šinto (jap. 神社, Jinja) arba Budistinėse (jap. 寺院, Jiin) šventyklose. Dauguma šalies gyventojų apsilanko šventyklose per pirmąsias tris naujųjų metų dienas, todėl šiomis dienomis prie šalies didžiųjų šventovių neretai nusidriekia ilgos žmonių eilės. Pirmojo apsilankymo metu yra paprastai dėkojama už praėjusius metus, meldžiamasi už ramybę ir saugumą ateinančiais naujaisiais metais, taip pat perkami nauji talismanai ar amuletai (jap. お守り, Omamori) (Jacobsen, N., 2015). Naujųjų metų svarba Naujųjų metų šventinis laikotarpis užima svarbią vietą kiekvieno Tekančios Saulės šalies gyventojo gyvenimo kasdienybėje. Šis laikotarpis prasideda kartu su Naujųjų metų išvakarėmis (jap. 大晦日, Ōmisoka), pirmosios naujųjų metų dienos sutikimu (jap. 元日, Genjitsu) bei tęsiasi iki sausio 7 dienos. Šiuo periodu dauguma šalies mokyklų ir įmonių užsidaro, žmonės atostogauja, tvarko savo namus, grąžina skolas, lanko artimuosius ir draugus, keičiasi dovanomis. Taip pat, šiuo...

Daugiau

Džiundži Ito

Parašė Viltė Kvedaraitė - 2020-12-27 - Japonija

Džiundži Ito (jap. 伊藤 潤二, Junji Ito) yra žinomas Tekančios Saulės šalies siaubo mangų (jap. 漫画, Manga) kūrėjas, kurio darbai yra sulaukę pripažinimo tiek Japonijoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Dėl savo išskirtinio piešimo stiliaus, unikalių siaubo siužetų bei visuomenei aktualių problemų nagrinėjimo, Džiundži Ito yra vadinamas šiuolaikiniu „siaubo istorijų genijumi“ bei didžiu „Japonijos siaubo meistru“. Džiundži Ito yra sukūręs ne vieną siaubo mangą, tačiau sėkmingiausiomis jo kūrybos reprezentacijomis yra laikomi tokie darbai kaip „Tomie“ (jap. 富江, Tomie), „Udzumaki“ (jap. うずまき, Uzumaki) ir „Gio“ (jap. ギョ, Gyo). Autoriaus biografija Džiundži Ito gimė 1963 m. liepos 31 d. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken), buvusiame Sakašitos mieste (jap. 坂下町, Sakashita-chō), kuris šiuo metu yra tapęs Nakacugavos miesto (jap. 中津川市, Nakatsugawa-shi) dalimi. Nuo ankstyvų dienų autorių domino piešimas ir tokių manga autorių/mangakų (jap. 漫画家, Mangaka) kaip Šinsaku Koga (jap. 古賀申策, Shinsaku Koga) ir Kadzuo Umedzu (jap. 楳図一雄, Kazuo Umezu) darbai. Džiundži Ito pradėjo piešti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje....

Daugiau

Gervės ir Japonijos kultūra

Parašė Simona Jastžemskytė - 2020-06-23 - Japonija

Japoninė gervė (lot. Grus japonensis) (jap. 丹頂鶴, Tanchōzuru) – gervinių šeimos migruojantis paukštis, kuris pavasarį ir vasarą gyvena Sibire, o žiemas leidžia įvairiose Japonijos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio vietovėse. Rytų Azijos regione Japoninės gervės yra laikomos sėkmės bei ilgaamžiškumo simboliu, o paukščių ištikimybės bei visą gyvenimą trunkančios partnerystės vaizdinys Tekančios Saulės šalyje taip pat yra įsivaizduojamas kaip tobulos poros pavyzdys. Japoninės gervės užima svarbią vietą Japonų kultūros panteone, šalia tokių simbolinių gyvūnų kaip Japoninės makakos (lot. Macaca fuscata) (jap. 日本猿, Nihonzaru), dėmėtieji elniai (lot. Cervus nippon) (jap. 日本鹿, Nihonjika) bei žalieji fazanai (lot. Phasianus versicolor) (jap. 雉, Kiji). Sąsajos su japonų tautosaka Japoninės gervės yra neretai sutinkamos Tekančios Saulės šalies tautosakoje. Pasakojimuose gervės dažniausiai atlieka žvėrtakių, t.y. žmonių, kurie gali virsti gyvūnais, arba gyvūnų, kurie gali virsti žmonėmis vaidmenį. Japonijos tautosakoje į gerves ir atvirkščiai dažniausiai gali pavirsti gražios bei magiškų galių turinčios moterys. Šie žvėrtakiai neretai patenka į įvairias nelaimes, tačiau juos...

Daugiau

Momotaro

Parašė Ernestas Juršė - 2020-06-16 - Japonija

Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas.  Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004). Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005). Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga). Pasakos siužetas Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus milžinišką persiką, kurį, prie upės plaudama skalbinius, surado jo senyva žmona. Senolių pora neturėjo vaikų, todėl šį stebuklingą berniuko pasirodymą palaikė dievo dovana. Jie suteikė jam Momotaro vardą ir nusprendė drauge jį užauginti. Bėgant laikui berniukas išaugo į sveiką ir tvirtą jaunuolį. Vieną dieną Momotaro nusprendė palikti savo tėvus ir keliauti į Onigašimos salą (jap. 鬼ヶ島, Onigashima), kurioje jis ketino nugalėti...

Daugiau

Hačimanas

Parašė Tomas Zulonas - 2020-06-09 - Japonija

Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja. Hačimano legenda  Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją. Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje. Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių veiksmų procesą. Siekdama atidėti artėjantį gimdymą, valdovė nusprendė tvirtai sutvarstyti savo kūną bei prisirišti akmenį prie savo pilvo. Rašoma, kad tuo metu Džingū susapnavo dar vieną sapną, kuriame jai buvo pasakyta, kad jos naujagimis taps dievybe, jei gims pasibaigus „pažadėtosios žemės“ užkariavimo procesui. Valdovei pavyko atidėti gimdymą trims metams, per kuriuos ji sugebėjo sėkmingai pabaigti karinę kampaniją. Jai gimė sūnus, kuriam...

Daugiau

Amabiko

Parašė Rūta Katinaitė - 2020-06-05 - Japonija

Amabiko (jap. 天日子, Amabiko) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai), mokantis žmones apsisaugoti nuo ligų bei gebantis išpranašauti jų ateitį. Pasakojimai apie šią būtybę buvo paplitę Tekančios Saulės šalies Higo (jap. 肥後国, Higo no kuni), Hiugos (日向国, Hyūga no kuni) ir Ečigo (越後国, Echigo no kuni) regionuose. Vaizdinio variacijos Šio jokajaus pavadinimas, o taip pat ir pats jo vaizdinys yra nevienareikšmis. Iki šių dienų iš viso yra išlikę 9 pasakojimai apie šį jokajų ar jokajų grupę. Iš jų yra išskiriamos kelios galimos jokajaus vaizdinio variacijos. Pirmoji versija teigia, jog Amabiko arba Amabie (jap. アマビエ, Amabie) savo išvaizda primena undinę. Jos viršutinė kūno dalis turi žmonėms būdingų bruožų, tačiau ji taip pat turi žuvies žvynus, snapą vietoje burnos, žuvims būdingą apatinę dalį bei papildomas tris kojas. Antroji versija teigia, kad Amabiko savo išvaizda primena labiau beždžionę, o ne undinę. Teigiama, kad ji turi išsikišusią burną, dideles,...

Daugiau