Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kašia

Parašė Emilija Senovaitytė - 2017-05-05 - Japonija

Kašia (火車 kasha) – japonų mitologinė būtybė, kuri pažodžiui išvertus reiškia “degantis vežimas”. Ši būtybė priklauso jokajų (妖怪 yōkai) rūšiai. Kai kurie japonai tiki, kad visą gyvenimą buvus nedoru žmogumi, bėdos nesibaigia po mirties. Jie tiki, kad laidotuvių metu, kunigui ir artimiesiems nešant karstą, atsivers dangus ir iš jo pasirodys mitinė būtybė Kašia, kuri nusitemps palaikus su savimi į pragarą arba dar blogiau – juos suės (Hung 2014). Išvaizda Nors pavadinimas užsimena tik apie degantį vežimą, ši būtybė iš tiesų turi degančios katės išvaizdą ir priklauso jokajų rūšiai, bakeneko (化け猫) tipui. Dažniausiai ji yra žmogaus dydžio arba net didesnė, moka vaikščioti ant dviejų kojų. Pasirodo prasivėrus dangui, lydint audrai, liepsnoms, griaustiniui ir žaibams. Gasdina žmones šokinėdama ant namų stogų (Davisson 2013). Katė ir degantis vežimas Pavadinime kalbama apie degantį vežimą, tačiau šios būtybės nenaudoja jokios transporto priemonės. Manoma, kad...

Daugiau

Kedžioro

Parašė Kornelija Dargevičiutė - 2017-05-05 - Japonija

Kedžioro (jap. 毛倡妓 Kejōrō), kitaip žinoma, kaip plaukuota prostitutė, tai viena iš daugelio Japonijos jokajų (jap. 妖怪yōkai), kurie paplito Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) . Vardas susideda iš trijų kandži (jap. 漢字Kanji), kurių vienas yra 毛, reiškiantis „plaukai“, o du paskutinieji 倡妓, reiškiantys „prostitutė“. Išvaizda Dar yra svarstoma, ar Kedžioro turi normalų veidą uždengtą plaukais, ar ji yra beveidė pabaisa. Tačiau žinoma, kad tai yra prostitutė, kurios veidas ir kūnas yra paslėpti už ilgai tamsiai juodų plaukų „užuolaidos“. Šis jokajus apsireiškia tik raudonųjų žibintų kvartaluose bei bordeliuose. Daugelyje istorijų pasakojama, kad ji matoma su keistai ilgais, tankais plaukais, arba jos visas kūnas yra padengtas plaukais, kaip kokios pabaisos. Aukos Dažniausiai aukos yra jauni vyrai, kurie yra dažni lankytojai viešnamiuose arba raudonųjų žibintų kvartaluose. Vaikinai matydavo ją iš nugaros, einančią priekyje jų. Kedžioro priversdavo jaunuolius supainioti ją su kažkuo, ką...

Daugiau

Akkorokamujus

Parašė Rūta Grigaliūnaitė - 2017-05-05 - Japonija

Akkorokamujus (jap. アッコロカムイ Akkorokamui) yra milžiniškas aštuonkojis monstras, kuris aptinkamas ainų (jap. 蝦夷 Ezo/アイヌ Ainu) bei šintoizmo (jap. 神道Shintō) mitologijose. Pasak skirtingų šaltinių, šis jokajus gyvena Hokkaido (jap. 北海道 Hokkaidō) salos įlankose, taip pat randamas Taivane bei Korėjoje. Legenda Akkorokamujaus legendoje teigiama, kad kartą Rebunge (礼文華 Rebunge) kalnų kaimelyje dvasios prakeikė vieną valstietį išvysti savo gyvenvietės sunaikinimą. Vėlės užduotį įvykdyti patikėjo kalnuose gyvenančiam pusiau moters, pusiau voro pavidalo padarui Jaošikepui (ヤオシケプ Yaoshikepu). Monstras pradėjo nesuvaldomą gyventojų žudymą – aukų kiekis buvo toks didelis, kad visos gatvės prisipildė kraujo upėmis. Išgirdęs žmonių pagalbos šauksmą, jūros dievas Repunkamujus (れぷんかむい Repunkamui) nubaudė Jaošikepą paversdamas jį aštuonkoju (Akkorokamuju) ir ištremdamas į jūrą. Jūroje Jaošikepas pradėjo sparčiai augti, kartu su kūnu didėjo ir jo apetitas, tad ilgainiui padaras pasisotindavo tik laivais ir banginiais. Vieną dieną, Akkorokamujus prarijo visą valtį pilną žvejų. Šie pilve taip pat...

Daugiau

Močis

Parašė Rūta Kuliešytė - 2017-05-05 - Japonija

Močis (餅 mochi) – tai tradicinis japonų naujametinis patiekalas, gaminamas iš gličių ryžių. Šie ryžių pyragėliai Japonijoje  yra  iš ties kultūriškai svarbūs. Pagal japonų liaudies pasaką japonai pažiūrėję į mėnulį mato kiškį stovintį ant galinių kojų ir grūdantį piesta masę močių pyragėliams. Atsiradimo istorija Pirmieji močiai buvo gaminami iš raudonųjų ryžių. Heiano laikotarpiu (平安時代  Heian-jidai, 794-1185 m.) močis buvo naudojimas kaip maistas skirtas Dievams bei religiniuose šintoizmo ritualuose (神道 Shintō  „dievų kelias“). Taip pat močis buvo laikomas talismanu laimingai santuokai. Pirmasis močio valgymas per Naujuosius metus užfiksuotas Heiano laikotarpiu. Šviežias močis simbolizavo ilgą gyvenimą ir gerą sveikatą, tuo tarpu sausas, sukietėjęs močis padėjo palaikyti sveikus ir tvirtus dantis. Taip pat apie močį rašoma seniausiame Japonijos literatūros kūrinyje „Sakmė apie princą Gendži“ ( 源氏物語 Genji Monogatari) (Itoh, 2011). Močio rūšys Kagamio močis (鏡餅 kagami mochi  „veidrodinis ryžių pyragėlis“) – šiuo močiu dekoruojamas naujametinis stalas. Šis močis...

Daugiau

Japonijos imperijos ekspansionizmas (1868-1945)

Parašė Alena Borisova, Audronė Lečaitė, Migla Sojė - 2017-01-06 - Japonija

Japonijos imperijos ekspansionizmas yra bendra teritorinės ir idėjinės plėtros visuma, prasidėjusi po 1868 m. įvykusios Meidži restauracijos, nors ir iki tol Japonija ne kartą buvo pradėjusi vykdyti ekspansionistinę politiką į kitas Rytų Azijos valstybes. Japonijos imperijos plėtra vyko iki 1945 m. pasibaigusio Antrojo Pasaulinio karo, kurį pralaimėjusiai Japonijai, buvo skirtos griežtos sankcijos, įskaitant ir užimtų kolonijų netekimą. Meidži revoliucija Japonijoje 1853 m. prie Japonijos krantų atvykus komandoro Metjaus K. Perio „Juodiesiems laivams“ ir paskelbus ultimatumą Japonija buvo priversta atšaukti Sakoku politiką, kuri buvo vykdoma daugiau nei du šimtus metų, kol Japonija buvo valdoma Tokugavų šiogūnato, kuris per  daugiau nei pora savo valdymo šimtmečių nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir visame pasaulyje prasidėjusio kolonializmo. Atgyvenęs šiogūnato valdymas nesugebėjo pasipriešinti stipriam spaudimui iš Vakarų, siekiančiam atverti Japoniją prekybai ir bendradarbiavimui. Tuo pačiu metu dalis daimijų, kurie po Sekigaharos mūšio buvo netekę savo...

Daugiau

Sengoku era

Parašė Gustė Mikutaitė, Enrika Adomavičiūtė, Ignotas Vileikis - 2017-01-06 - Japonija

Sengoku era (戦国時代 Sengoku jidai) arba Kariaujančių žemių laikotarpis yra vadinamas maždaug šimtmečio ilgumo periodas Japonijoje, kuris pasižymi socialine suirute, politinėmis intrigomis ir beveik nuolatos vykstančiais kariniais konfliktais. Tai chaoso ir sumaišties metas. Šio laikotarpio pradžią žymi Onin karas (1467-1477 m.), o pabaigą Japonijos susivienijimas, maždaug 1598 metais. Sengoku periodas išskirtinis tuo, jog jis pilnas nusikaltimų, pilietinių karų, kuriuose Japonijos karvedžiai varžėsi nesibaigenčiose kovose dėl valdžios ir įtakos skirtingose Japonijos teritorijose. Tokia padėtis šalyje lėmė samurajų luomo iškilimą, kurie japonų istorijoje siejami su kultūra, tačiau Sengoku eroje jie atliko svarbų vaidmenenį karinėje srityje. Kariaujančių valstybių eros pavadinimas prigijo dėl daugybės neramumų aptariamuoju metu. Dauguma istorikų laiko šį laikotarpį paskutiniu viduramžių periodu Japonijoje. Samurajų padėtis Sengoku periodas yra įdomus ir svarbus tuo, jog tuo metu itin suklestėjo samurajų luomas. XV-XVI amžius Japonijoje buvo labai chaotiškas, šalis skilo į dešimtis nepriklausomų...

Daugiau

Japonijos kovos menai

Parašė Greta - 2017-01-05 - Japonija

Japonijos kovos menai – tai kovos menų visuma, susiformavusi Japonijos teritorijoje. Japonijos kovos menų vystymasis prasidėjo kartu su samurajų iškilimu. Samurajai (侍 samurai) atsirado Heiano laikotarpio (平安時代, Heian jidai)  pabaigioje ir klestėjo iki pat Meidži restauracijos (明治維新 Meiji Ishin). Nuo dvylikto amžiaus iki pat 1600 metų kovos menai Japonijoje buvo naudojami realiose kovose. Edo laikotarpio (江戸時代 Edo jidai) metu Japonijoje vyravo taika, tuomet kovos menams buvo skirta daugiau dėmesio, kovos menai tapo labiau orientuoti į savigyną. (Buckley, 2002) Budo sąvokos atsiradimas Terminai: budžiucu (武術 bujutsu), kitaip vadinamas bugei džiuhapan (武芸十八般 bugei juhappan), tačiau šiais laikais vadinamas budo (武道 budō) ar „kovos kelias“, apima kelis kovos menus. Senasis terminas bugei džiuhapan (18 kovos menų) sudaro šaudymo iš lanko, jojimo, ieties metimo menus, taip pat špagavimosi, plaukimo, lazdų, durklų kovos menus ir kitus. Edo laikotarpio metu, be kitų akademinių dalykų, kariai turėjo mokytis šešis kovos...

Daugiau

UNESCO paveldo objektai Japonijoje

Parašė Kamilė Junčiatė, Jurgita Damijonaitytė, Kornelija Dargevičiutė, Ugnė Janusauskaitė, Toma Kernagytė - 2016-12-22 - Japonija

UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) paveldo objektai Japonijoje – tai Japonijoje esančios žymios kultūrinės bei gamtinės vietos, dėl reikšmės ir svarbos identifikuotos kaip turinčios išskirtinę pasaulinę vertę ir įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų bei užsaugoti jų autentiškumą. Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Japonija prie konvencijos prisijungė 1992 metais, o į UNESCO paveldo sąrašą šiuo metu yra įtraukta 20 šios šalies objektų – 16 kultūrinių ir 4 gamtiniai objektai. Pagal į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, Japonija užimta tryliktąją vietą iš visų pasaulio šalių. Per metus Japoniją aplanko apie 20 milijonų turistų ir pačios didžiausios traukos vietos yra Pasaulio paveldo sąraše esantys objektai, pavyzdžiui, Hirošimos taikos memorialas bei Fudži kalnas, kurie sulaukia daugiausia...

Daugiau

Šiuolaikinė Japonijos muzika

Parašė Romanas Erminas, Karolis Malinauskas, Darius Kurminas, Povilas Vadeikis, Žygimantas Mačiulskas - 2016-12-22 - Japonija

Šiuolaikinė Japonijos muzika apima daugybę skiringų atlikėjų bei grupių, kurių atlikimo stilius gali būti tiek modernus, tiek tradicinis. Pats žodis „muzika“ japoniškai tariamas ongaku (音楽) ir susideda iš kandži ženklų 音 (on, liet. garsas) bei 楽 (gaku, liet. mėgautis). Šiais laikais japonų muzikos srityje egzistuoja didelė stilių įvairovė. Juos visiškai nevengiama maišyti tarpusavyje, o taip pat derinti vakarietiškus elementus su japoniškais bei tradicinę muziką su modernia. Trumpa istorija Japonijoje pop – roko scena išpopuliarėjo tik 1950-aisiais, po Amerikos muzikos revuliucijos. Jauni vaikinai ir meginos būriais plūdo į vakarietiškos muzikos festivalius, kuriuose girdėdavo ir semdavosi įkvėpimo iš Elvio Prestlio bei Gene Vincent muzikos. Vėliau vietinės grupės imituodavo The Beatles ir The Rolling Stones muziką, kuri buvo didžiausias kūrybos įkvėpimas tuo laikotarpiu. 1970- 1980 metais Japonijos muzikos industrija išgyveno „dievaičių“- idol (アイドル, aidoru) laikotarpį. Šios mielos, gražios bei dainuojančios mergaitės buvo...

Daugiau

Studija GHIBLI

Parašė Monika Stadalnykaitė,Aurelija Grušnytė,Dovilė Virvilaitė, Egidija Vaškevičiūtė - 2016-12-22 - Japonija

Studio Ghibli (sk. džibli) yra 1985 m. Tokijuje (Japonija) įkurta animacinių filmų studija. Įkūrėjai –  Hajao Mijadzakis (宮崎 駿 Miyazaki Hayao), Isao Takahata (高畑 勲 Takahata Isao) ir Tošijas Sudzuki (鈴木 敏夫 Suzuki Toshio). Studija pasaulyje garsi savo unikaliais, romantiškais animė filmais. Daugumoje studijos darbų matoma daug pasikartojančių motyvų: pagrindinės veikėjos – mažos mergaitės, kalbančios katės, malonios senelės, aviacijos motyvai, traukiniai, veikėjai, galintys keisti pavidalą, nesuprasti vaikinai, paslaptys ir paslaptingos vietos, į paukščius panašūs gyviai. Studijos logotipe pavaizduota miško dvasia Totoro iš vieno populiariausių studijos filmų – „Mano kaimynas Totoro“ (となりのトトロ Tonari no Totoro). Studio Ghibli yra išleidusi keletą trumpametražių filmų, televizijos reklaminių projektų ir 18 pilnametražių filmų. Filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (千と千尋の神隠し Sen to Chihiro no Kamikakushi) 2002 m. pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje bei „Oskarą“ (The Film Magazine). Studio Ghibli pavadinimas yra kilęs nuo arabų kalboje vartojamo Siroko (stiprus...

Daugiau
Rodomas puslapis 5 iš 16« Pirmas...34567...10...Paskutinis »