Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Heiano laikotarpio kultūra

Parašė Jurgita - 2019-01-22 - Japonija

Heiano kultūriniu laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai, liet. „visuotinė taika“) yra vadinamas vienas iš Japonijos istorinių periodų, kuris truko nuo 794 iki 1185 metų. Kadangi pasibaigus Naros istoriniam laikotarpiui šalies sostinė buvo perkelta į Heiano miestą (dabartinį Kiotą), šiam naujam laikotarpiui ir buvo suteiktas Heiano pavadinimas. Heiano laikotarpiu Japonija nutraukė glaudžius diplomatinius ryšius su Kinija (Takayama, 1995). Šiuo periodu japonai atsigręžė į senuosius laikus, siekdami kurti naują ir unikalią šalies kultūrą. Nors Japonijoje ir buvo pradėtas formuoti savitas žmonių identitetas bei vertybės, Kinijos kultūros pavyzdys išliko svarbiu aspektu valstybės viduje. Heiano laikotarpis buvo unikalus ne tik dėl Fudživarų paskelbtos valstybinės santvarkos, bet ir dėl savo kultūrinio išskirtinumo. Kultūriniai Heiano periodo aspektai yra siejami su rafinuotu imperatoriškųjų rūmų gyvenimu. Dvaro aristokratai ir kilmingieji vertino kultūriškai išprususius žmones, tai yra tuos, kurie suprato pagrindinius estetikos principus, tuos, kurie sugebėdavo išreikšti save per skirtingas...

Daugiau

Idzumo maldykla

Parašė Ieva Jasonaitė - 2019-01-22 - Japonija

Idzumo maldykla (jap. 出雲大社, Izumo-taisha)  yra viena iš lankomiausių ir svarbiausių Japonijos šintoistų maldyklų. Šventvietė yra Idzumo mieste (jap. 出雲, Izumo) Šimanės (jap. 島根, Shimane) pusiasalio vakarinėje dalyje. Nors tikslūs maldyklos įsteigimo metai nėra žinomi, tačiau dažnai teigiama, jog tai yra pati seniausia iki mūsų dienų išlikusi šintoistų šventvietė. Tikima, jog maldykloje egzistuoja mistinė energija, kuri gali išgydyti ten apsilankiusius žmones, suteikti jiems jėgų bei sėkmės (Japan Guide, 2018). Istorija Nihon Šioki (jap. 日本書紀, Nihon Shoki, liet. „seniausios Japonijos kronikos“) bei Kodžiki (jap. 古事記 Kojiki, liet. „Japonijos seniausias istorinis šaltinis“) yra teigiama, jog Idzumo maldyklą pastatė saulės ir visatos deivė Amaterasu (jap. 天照, Amaterasu, liet. „apšviečianti dangų“). Jos atsiradimas buvo sandorio tarp Okuninušio (jap. 大国主, Ōkuninushi, liet. „Didysis šalies valdovas“) ir Amaterasu rezultatas: Okuninušis atidavė savo valdas Amaterasu anūkui, o ši atsidėkodama Okuninušiui padovanojo Idzumo šventyklą (Zhong, 2016). Nuo XII a....

Daugiau

Japonijos komunistų partija

Parašė Ernestas Juršė - 2019-01-22 - Japonija

Japonijos komunistų partija (JKP) (jap. 日本共産党, Nihon Kyōsan-tō) – yra viena seniausių Japonijos politinių jėgų, kuri per visą savo gyvavimo laikotarpį nebuvo šalies valdančiojoje daugumoje. Ideologiniu požiūriu ši partija randasi politinio spektro kairėje. Ji vadovaujasi demokratijos, socializmo ir pacifizmo principais. JKP pasisako prieš politinių partijų finansavimą, negauna valstybės subsidijų ir yra finansuojama tik savo rėmėjų pagalba. Dabartinis partijos pirmininkas yra Kadzuo Ši (jap. 志位和夫, Shii Kazuo) (World Heritage Encyclopedia, n.d.). Partijos istorija Japonijos komunistų partijos įkūrimą paskatino marksizmo idėjų įkvėpta 1917 metų revoliucija Rusijoje (geriau žinoma Didžiosios Spalio Revoliucijos vardu) bei po jos sekęs, Maskvos kontroliuojamas, komunistų internacionalo (Kominterno) įkūrimas. Marksizmo idėjomis susižavėjusiems to meto Japonijos studentams, intelektualams, rašytojams, menininkams Kominterno palaikymas tapo svarbia priežastimi, nulėmusia JKP įkūrimą (Berton, 2000).  Oficialia partijos įkūrimo data yra laikoma 1922 m. liepos mėn. 15 d. XX a. pr. Japonijos imperija buvo valdoma imperatoriaus kartu su silpnu šalies...

Daugiau

Japonijos teatras „Bugaku“

Parašė Emilija Braznauskaite - 2019-01-22 - Japonija

Bugaku (jap. 舞楽, Bugaku) – yra japonų teatro žanras. Jis yra laikomas seniausia nepertraukiama muzikos ir šokių tradicija pasaulyje, kuri turi 1400 metų istoriją. Bugaku pasirodymų metu aktoriai dėvi kaukes, šoka ir dainuoja. Šis teatro žanras išsivystė iš tradicinių šokių formų, kurios VIII a., Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai), pasiekė Japoniją iš Kinijos, Korėjos, Indijos ir Pietryčių Azijos. Bugaku imperatoriaus rūmuose tapo svarbiausia atliekamojo meno rūšimi, kuri pakeitė šokius su kaukėmis, vadinamus Gigaku (jap. 伎楽, Gigaku). Ši meno forma yra neįprasta ir unikali Japonijos kultūriniame kontekste. Bugaku išlieka populiaria kultūros forma ir šiais moderniais laikais. Istorija VII a. diplomatiniams santykiams tarp Japonijos ir Kinijos pasiekus naujas aukštumas, Japonijos pasiuntiniai parsivežė Bugaku tradiciją į Japoniją. Princas Šiotoku (jap. 聖徳, Shōtoku), mylėjęs šokį, rėmė Bugaku, nepaisant to, jog šioje šokio formoje buvo menkai pabrėžiama religinė budizmo svarba. Iki XI a....

Daugiau

Imperatorius Džinmu

Parašė Augustas - 2019-01-22 - Japonija

Imperatorius Džinmu (jap. 神武天皇, Jinmu-tennō) yra mitinis Japonijos įkūrėjas, kuris pagal tradicinį sąrašą taip pat yra laikomas pirmuoju „legendiniu“ šalies imperatoriumi. Daugelis tyrinėtojų abejoja imperatoriaus Džinmu egzistencija dėl nepakankamo, apie šią istorinę asmenybę, išlikusios medžiagos kiekio. Iki mūsų dienų išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose buvo aprašyti tik keletas šio imperatoriaus žygių. Taip pat, mokslininkai nesutaria dėl imperatoriaus Džinmu tėvų: vieni istoriniai šaltiniai teigia, jog jis buvo tiesioginis saulės deivės Amaterasu (jap. 天照, amaterasu) įpėdinis, o kiti teigia, jog jo tėvais buvo konkretūs asmenys. Vienas seniausių Japonijos rašytinių šaltinių Kodžiki (jap. 古事記, Kojiki) teigia, jog imperatorius Džinmu gimė 711 m. pr. Kr., o mirė 585 m. pr. Kr. Tai reiškia, jog imperatorius gyveno 126 metus. Kai kuriems tyrinėtojams tokia ilga žmogaus gyvenimo trukmė kelia abejonių ir sudaro prielaidas imperatorių vadinti mitine, o ne realiai egzistavusia figūra. Kodžiki taip pat rašoma, jog imperatoriaus Džinmu vardas turi...

Daugiau

Nagojos pilis

Parašė Atėnė Aurėja Trečiokaitė - 2019-01-22 - Japonija

Nagojos pilis (jap. 名古屋城, Nagoya-jō), kuri taip pat yra žinoma Meidžio (jap. 名城, Meijō) pilies vardu, yra viena žymiausių Japonijos pilių. Šiuo metu tvirtovė randasi viename didžiausių Japonijos miestų – Nagojoje, tačiau senovėje ji stovėjo to meto Hidzeno (jap. 肥前国, Hizen no kuni) provincijoje. Nagojos pilis buvo pradėta statyti Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) 1610 m., o pabaigta – 1619 m. Pilies statybai buvo panaudotas granitas bei mediena. Nagojos pilyje rezidavo Ovari Tokugava (jap. 尾張徳川家, Owari Tokugawa-ke) šeimos atšakai priklausantys asmenys. Šis statinys stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945 m.). Nagojos pilis buvo rekonstruota du kartus: 1957-1959 ir 2009-2018 metais. Pilies komplekso istorija ir plėtra Japonijos pilietinio karo laikotarpiu, 1600m., Tokugava Iejasu (jap. 徳川家康, Tokugawa Ieyasu) laimėjo Sekigaharos (jap. 關ヶ原の戰い, Sekigahara no Tatakai) mūšį. Šis istorinis įvykis simbolizavo Edo laikotarpio pradžią, kuris truko apie tris šimtus metų. Nagojos pilis nebuvo vienintelė tvirtovė, kuri buvo...

Daugiau

Šinsekajaus kvartalas

Parašė Almantas Vitkauskas - 2019-01-21 - Japonija

Šinsekajus (jap. 新世界, shinsekai) – kvartalas, esantis pietinėje Osakos miesto dalyje, Japonijoje. Šios vietovės pavadinimą sudaro du žodžiai – naujas (jap. 新, shin) bei pasaulis (jap. 世界, sekai). Išvertus pažodžiui iš japonų kalbos, šios vietovės pavadinimas reikštų „Naujasis pasaulis“. Ši vieta tik neseniai tapo turistų traukos centru. Anot vietinių, šis kvartalas buvo liūdnai pagarsėjęs dėl įvairių nusikalstamų grupuočių veiklos, tačiau bėgant laikui Šinsekajus buvo prikeltas naujam gyvenimui. Garsusis Šinsekajaus kvartalas buvo suprojektuotas remiantis Paryžiaus bei Niujorko miestų išdėstymo pavyzdžiu (Barry, 2016). Meidži restauracijos periodo pabaigoje, ši vieta buvo tituluojama kaip viena iš moderniausių, vakarietiškiausių Japonijos vietovių. Šio kvartalo pagrindiniai simboliai yra Cutenkaku bokštas (jap. 通天閣, Tsutenkaku), Džiandžian alėja (jap. ジャンジャン横丁, Janjan Yokochō), didžiulis, popierinis fugu (jap. ふぐ, fugu) žuvies žibintas ir laimę nešančios Bilikeno (jap. ビリケン, Billiken) statulos (Sheraton Miyako hotel Osaka, 2014). Kvartalo raidos istorija Šinsekajus oficialiai atidarytas 1912-aisiais metais, tačiau ne kaip gyvenamasis kvartalas....

Daugiau

Keturi dangiškieji karaliai

Parašė Vita Stankaitytė - 2018-06-11 - Indija, Japonija, Kinija ir Taivanas, Vietnamas

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...

Daugiau

Kidžimuna

Parašė Viktorija Purlytė - 2018-05-13 - Japonija

Kidžimuna (jap. キジムナ, Kijimuna) yra vadinami Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) bengalinio fikuso medžiuose gyvenantys, vaiko ūgio raudonplaukiai jokajai. Yra manoma, jog kidžimuna termino kilmė gali būti siejama su vieno seno Okinavos kaimo – Kidžimuka (jap. きじむか, Kijimuka) pavadinimu. (Meyer 2015). Kidžimuna, kaip ir kodama, gali būti priskirti medžių dvasių kategorijai. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus, raudonplaukius salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Nors egzistuoja įvairios regioninės kidžimuna išvaizdos variacijos, tačiau jos pagrindiniai išoriniai bruožai dažniausiai išlieka panašūs. Šios būtybės paprastai yra apibūdinamos kaip žemaūgės, rausvaveidės dvasios, turinčios raudonus, susitaršiusius ir pečius siekiančius plaukus bei dėvinčios žalius lapų sijonus (Foster 2015). Teigiama, jog akylas žmogus gali netgi pastebėti jų sueižėjusias, į medžio šakas panašias rankas (Meyer 2015). Kai kuriose vietovėse ši būtybė yra apibūdinama kaip galinti ir turinti sugebėjimą...

Daugiau

Abura Akago

Parašė Aistė Marija Daubaraitė - 2018-05-13 - Japonija

Abura Akago (jap. 油赤子, Abura Akago) vardu yra vadinama viena iš japonų mitologijos antgamtinių būtybių – jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Šios būtybės vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių – aliejus (jap. 油, Abura) ir kūdikis (jap. 赤子, Akago). Šis vardas atspindi ne tik jokajaus gebėjimą transformuotis į kūdikį, bet ir jo atliekamą funkciją – lempų aliejaus vogimą. Ši būtybė yra priskiriama ugnies kamuolio jokajų klasei (jap. 火の玉, Hinotama). Pasakojimas apie Abura Akago buvo užrašytas Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo Jidai) (1603-1868 m.). Tuo metu aliejus turėjo aukštą kainą ir buvo naudojamas ne tik maisto ruošimo procese, bet ir siekiant apšviesti patalpas (Foster 2009, p. 69). Pirmasis Abura Akago paminėjimas Šią būtybę pirmą kartą pristatė ir aprašė XVIII a. gyvenęs japonų folkloristas, poetas, dailininkas ir mokslininkas Torijama Sekienas (jap. 鳥山 石燕, Toriyama Sekien). Šis žmogus yra geriausiai žinomas dėl savo keturių dalių bestiarijos, pavadintos „Iliustruotasis šimto demonų nakties...

Daugiau