Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Amitabha

Parašė Augustinas Jucys - 2017-05-10 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Amitabha kinų kalboje žinomas kaip Emituo (阿弥陀 Ēmítuó), japonų ir korėjiečių kalbose – kaip Amida (阿弥陀, 아미타). Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha) verčiant iš Sanskrito kalbos reiškia begalinę šviesą: Amita – „begalinis“, abha – „šviesa“. Todėl dažniausiai Amitabha verčiama kaip „begalinės šviesos Buda“. Amitabha yra dangiškasis Buda, aprašytas vienos iš budistinių mokyklų – Mahajanos raštuose. Amitabha taip pat yra svarbiausias Tyrosios žemės sektos buda. Šios budizmo atšakos išpažinėjų daugiausia sutiksime rytinėje Azijos dalyje. Kaip rašoma Mahajanos raštuose, Amitabha siekia  begalinių (amžinųjų) nuopelnų atsiradusių dėl gerų žmogaus darbų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Istorija Pagal Begalinio gyvenimo sutrą (Sukhavatuvyuha sutra), Amitabha buvo dar pačioje senų senovėje  (visatoje, egzistavusioje gerokai prieš mūsų dabartinę visatą) vienuolis vardu Dharmakara. Tačiau pagal Mahajanos budistų sutras, Amitabha iš pradžių buvo karalius tik nežymų laiko tarpą. Susipažindamas su budizmo mokymais, karalius atsisakė savo sosto ir tapo vienuoliu Dharmakara,...

Daugiau

Džužongas

Parašė Edvinas Taločka - 2017-05-09 - Kinija ir Taivanas

Džužongas (kin. 祝融 Zhurong) – ugnies dievas kinų mitologijoje. Sakoma, kad jis padėjo atskirti dangų ir žemę. Džužongas vaizduojamas kaip žmogus dėvintis šarvus, su kalaviju, ir jodinėjantis ant didelio tigro. Džužongas taip pat yra viena iš 5 valdančių dievybių, kuriai priskiriama pietinė pasaulio dalis ir su ja siejama raudona spalva. Kilmė ir istorija Pasakojama, kad Džužongas gimė su raudonu veidu, o paauglystėje buvo labai aukštas ir protingas vaikinas, tačiau jis buvo karštakošis. Vaikystėje jo vardas buvo Li arba Čiu Džiungas. Vieną kartą Suiženas (kin. 燧人 Suiren) išrado būdą kaip išgauti ugnį trinant medinį pagaliuką į kitą, bet nežinojo kaip tą ugnį išlaikyti. Džužongas pastebėjo, kad turi ypatingą ryšį su ugnimi, todėl gana greitai įvaldė ugnį, ir pirmasis panaudojo ugnį maisto ruošyboje, apšvietime bei žvėrims baidyti. Taip pat pasakojamą, kad jis išmokino žmones naudotis ugnimi. Dėl šių sugebėjimų, jis buvo...

Daugiau

Erlangas

Parašė Darius Kurminas - 2017-05-08 - Kinija ir Taivanas

Erlangas (二郎神 Erlang-shen) yra kinų dievas, kuris ant kaktos turi trečiąją, tiesą matančią, akį. Erlangas gali būti sudievinta versija keleto pusiau mitinių liaudies didvyrių, kurie padėjo sureguliuoti Kinijos smarkius potvynius. Erlangas atsiranda  įvairiais laikotarpiais kaip Čin, Sui ir Dzin dinastijose. Laikui bėgant budistų šaltiniuose jis yra identifikuojamas kaip šiaurės globėjo, dangiškojo karaliaus Vaišravanos, antrasis sūnus. Mingų dinastijos romanuose „Dievų kūrimas“ ir „Kelionė į vakarus“, Erlangas yra Nefrito imperatoriaus sūnėnas. Pirmajame jis padėjo Džou dinastijos armijai nukariauti Šangų valstybę. Antrajame romane jis yra Nefrito imperatoriaus brolis. Legendoje jis žinomas kaip geriausias karys, dangaus dievas. Li Erlangas Labiausiai paplitusi Erlango identifikacija yra Li Erlangas, antrasis Li Bingo sūnus, inžinierius, kuris padėjo sukurti Dudziangjano (都江堰 Dujiangyan) drėkinimo sistemą. Pasak „Pasakojimo apie Li Bingą ir jo sūnaus galimybę pajungti upes“, Li Erlangas padėjo savo tėvui konstruoti sudėtingą drėkinimo sistemą, kuri neleido Min upei...

Daugiau

Džongkujus

Parašė Karolis Malinauskas - 2017-05-07 - Kinija ir Taivanas

Džongkujus (鍾馗 Zhōng Kui) – kinų mitologijos personažas. Jo legenda atsirado Tangų dinastijos gyvavimo laikotarpiu, o Songų dinastijoje Džongkujus buvo priimtas į daoizmo panteoną. Tradiciškai laikomas vėlių ir kitų blogio būtybių išvarytoju bei gebančiu vadovauti 80000 demonų. Kaip globos simbolis jo atvaizdas dažnai vaizduojamas ant namų vartų bei didelės vertės daiktų. Džongkujaus mitas Džongkujus gimė Džongnano (终南 Zhongnan) kalnų apylinkėse Tangų dinastijos pradžioje. Pasak legendos jis gimė su galva panašia į panteros, apvaliomis lyg žiedai akimis, kvadratiniu veidu bei garbanotais ūsais. Nors ir labai negražus Džongkujus tapo išsimokslinusia bei talentinga asmenybe. Kaip sąžiningas žmogus, visada laikėsi teisingumo ir nebijojo jokių piktų padarų. 712 m. Tangų dinastijoje, imperatoriui Siuandzongui (唐宣宗Tang Xuānzong) sėdus į sostą, Džongkujus išvyko į Čangano (長安 Chang’an) miestą (dab. Sianas) laikyti šalies egzaminų. Egzaminus išlaikė gaudamas aukščiausius įvertinimus, ir taip užsitarnaudamas džuangjuano (狀元zhuàngyuan) titulą, kuris jam garantavo šlovę...

Daugiau

Kuafu

Parašė Mingailė Kočiūnaitė - 2017-05-07 - Kinija ir Taivanas

Kuafu (夸父 Kuāfù) – kinų mitinis didvyris, milžinas, vienos iš penkių pasaulio šalių dvasių, žemės dvasios Houtu (后土 Hòutǔ) vaikaitis. Mitologijoje pasižymėjo kaip siekęs sugauti saulę arba saulės deivę Sihę, tačiau miręs iš troškulio ir šio tikslo neįvykdęs didvyris, kuris vaizduojamas milžiniško ūgio ir su keturiomis gyvatėmis – dvejomis ausyse ir dvejomis rankose. Nors galima rasti nemažai Kuafu mito versijų, kurios neretai vienos kitoms prieštarauja, tačiau dalis detalių yra sutinkamos daugelyje iš jų. Šaltiniai rodo, jog Kuafu mitas buvo žinomas tiek Ikiimperinės Kinijos laikotarpiu – yra aprašytas Kalnų ir jūrų knygoje (山海經 Shānhǎi Jīng), tiek Imperinės Kinijos laikotarpiu – mito detalės aptariamos Huainandzi (淮南子Huáinánzi) tekstuose. Viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių – “Kalnų ir jūrų knygoje“ yra keletas Kuafu išvaizdos aprašymų. Jis lyginamas su paukščiu, kurio „keturi sparnai, viena akis, šuns uodega (ir kuris) terškia kaip šarka“. Taip pat čia...

Daugiau

Dadzi

Parašė Viktorija Norgėlaitė - 2017-05-07 - Kinija ir Taivanas

Dadzi (妲己Dájǐ) – paskutinio Šangų dinastijos karaliaus Džou mylimiausia sugulovė. Dadzi yra neigiamai pagarsėjusi Devynuodegės lapės (狐狸精 huli jing) dvasia, įsikūnijusi mergelės Su Dadzi kūne. Devynuodegė lapė taip pat turi ir savo atitikmenų Japonijoje ir Korėjoje – kicune bei gumiho. Dadzi moters personažas išgarsėjo ir paplito dėka vieno svarbiausių kinų vėlyvojo laikotarpio romanų „Dievų sukūrimas“ (封神演義 Fēngshén yǎnyì). Dadzi mitas Šangų dinastijos karalius Džou, už nepagarbą ir ištvirkavimus buvo nubaustas deivės Niuvos (女媧 Nǚwā). Deivė išsiuntė tūkstančio metų lapės dvasią sunaikinti Šangų dinastiją ir taip pamokyti nusidėjusį valdovą. Karalius Džou užkariavęs Jaosu  (有蘇 Yaosu) valstiją, gavo Su Dadzi kaip karo laimikį, kartu su arkliais, avimis ir kitais galvijais. Su Dadzi buvo Su Hu dukra kilusi iš kilmingos šeimos, nepaprasto grožio ir tyrumo mergina. Tačiau prieš jai tampant karaliaus Džou sugulove, lapės dvasia nužudo Su Dadzi  iščiulpdama jos sielą ir...

Daugiau

Nedža

Parašė Eglė Kavaliauskaitė - 2017-05-06 - Kinija ir Taivanas

Nedža (哪吒 nézhā) – apsaugos dievybė Kinijos liaudies religijoje. Dievybės oficialus daoistinis vardas yra „Centrinio altoriaus maršalas“ (中壇元帥 Zhōng tán yuán shuài). Taip pat vadinamas „Trečiuoju lotoso princu“ (蓮花三太子Lián​huā sān tài​zǐ). Kinų padavimuose tai buvo trečiasis karalaitis, baisus nutrūktgalvis, kuriam nebuvo nieko šventa. Kitos sakmės tvirtina jį buvus tam tikra dievybe, Nefritinio imperatoriaus (玉皇 Yù Huáng) atsiųsta iš dangaus tramdyti piktųjų dvasių įžūliai savivaliaujančių žemiškąjam pasaulyje. Toji dievybė esą įsikūnijusi į Li Dzingo (李靖 Lǐ Jìng), Džou dinastijos (周朝 Zhōu cháo, XIII a. pr. Kr.) laikų narsuolio karvedžio, trečiąjį sūnų. Kilmė ir išvaizda. Pasak profesoriaus Meir Shahar (2008), Nedža dievybė yra kilusi iš indų mitologijos. Nedža dažniausiai vaizduojamas jauno amžiaus, skrendanti danguje ar jodinėjanti ant vėjo ir ugnies ratų. Kūną supa kosminis ratas, raudona damasko šilko juosta juosia pečius, ugnimi besispjaudantis ietis dešiniojoje rankoje.  Kai kada būtybė vaizduojama turinti trijų...

Daugiau

Magu

Parašė Indrė Satkauskaitė - 2017-05-06 - Kinija ir Taivanas

Magu (麻姑 Mágū) yra žinoma kaip ilgaamžiškumo deivė kinų mitologijoje. Terminas Magu pažodžiui gali būti verčiamas kaip „kanapių tarnaitė“ arba „kanapių mergelė“.  Pagal daoizmo tradicijas ji buvo garbinama atliekant ritualus rūkant ir kitaip dvasiniams tikslams naudojant kanapių augalus. Magu yra laikoma nemirtingąja moterų saugotoja, pavasario dievybe ir siejama su atgimimu ir vaisingumu. Ji įkvėpia pasauliui gyvybę ir turi alchemikės žinių (Auset 2009, p. 49). Magu istorija rašytiniuose šaltiniuose Magu tradiciškai buvo vaizduojama kaip ilgaamžiškumo fėja, sėkmės deivė. Į šią deivę dažnai buvo kreipiamasi norit palinkėti ilgo gyvenimo vyresnio amžiaus moterims. Magu atsiradimo istorija ir biografiniai faktai priklausomai nuo šaltinių skiriasi. Tačiau visuose šaltiniuose yra sutariama, kad Magu buvo mirtingoji vėliau pašventinta kaip ilgaamžiškumo deivė (Beijing Foreign Language Press 2012, p. 237). Pirmoji Magu biografija aptinkama Dzin (晉Jìn) dinastijos tekste pavadinimu „Nemirtingųjų  biografijos“ (神仙傳Shénxiān chuán) parašytą Ge Hongo. Tikima, kad Magu...

Daugiau

Juanis

Parašė Solveiga Grinaitė - 2017-05-06 - Kinija ir Taivanas

Juanis – oficiali Kinijos Liaudies Respublikos valiuta, prižiūrima Centrinio Kinijos Banko. 1948 m. vykusi  komunistinė revoliucija įnešė savų pakeitimų piniginėje sistemoje – tuo metu įvestas juanis. Kinijos pinigai vadinami ženminbi (sutrumpintai RMB) pažodžiui išvertus reiškia „liaudies pinigai“, o juanis yra tos valiutos pagrindas ir tarptautinis jos pavadinimas. Prieš šią valiutą, vyriausybė kaip oficialų pinigą buvo pradėję leisti sidabrinį dolerį, bet jo vartojimas neprigijo. Juaniai yra suskirstyti į banknotus (juaniai), paprastas monetas (jiao) ir smulkesnes monetas (fenai). Tiesiogiai verčiant iš kinų kalbos, juanis reiškia „apvalus objektas“. Čingų dinastijos valdymo metu tai buvo apvali moneta pagaminta iš sidabro. Kuomet Kinija vykdė savo perėjimą iš centrinio planavimo į rinkos ekonomiką ir pasididino savo įtaką užsienio prekyboje, juanis buvo nuvertintas tam, kad padidintų Kinijos pramonės konkurencingumą. Jau  ir anksčiau buvo teigiama, kad juanio oficialus kursas buvo nuvertintas net 37,5% palyginti su jo perkamąja...

Daugiau

Jao (tauta)

Parašė Monika Rimaitė - 2017-05-06 - Kinija ir Taivanas

Jao (瑶族 Yáozú) arba mienai – etninė grupė Kinijos Liaudies Respublikoje, gyvenanti pietinėje ir pietvakarinėje Kinijos dalyje, kalnuotuose vietovėse Hunano (Hunan), Junano (Yunnan), Guangdongo (Guangdong), Guidžou (Guizhou) ir Gusangsi (Guangxi) provincijose. Taip pat dalis jao tautos gyvena Vietname. Demografiniai duomenys Šiuo metu Jao tautybės žmonių Kinijoje yra apie 2,758.90 mln. Dabartiniai gimstamumo rodikliai – 13.45/1000 gyventojų per metus, mirtingumas – 6.22/1000 gyventojų per metus. Jao tautos natūralus gyventojų prieaugis yra 7.23‰. Jao tautos vyrų vidutinė gyveno trukmė siekia iki 68.79 metų, moterų- 72.98. Vietname apie 470,000 tūkst. (Guo 2013, p. 8-12). Tautos susiformavimo istorija Jao tautos protėviai savo karalystę įkūrė Jangdzės upės žemupyje, kai valdė Šang (商 shāng) ir Džou (周朝 Zhōu Cháo) dinastijos. Sui (隋朝 Suí Cháo)  dinastijos laikotarpiu (581–618) Jao atsiskyrė nuo Miao (苗 Miáo) tautos. Vakarų bei Kinijos mokslininkai yra įsitikinę, kad Jao kaip atskira etninė grupė...

Daugiau
Rodomas puslapis 2 iš 1512345...10...Paskutinis »