Japoniški kardai
Japoniški kardai (日本刀 nihontō) yra Japonijoje kaldinami kardai. Yra labai daug japoniškų kardų rūšių, kurios skiriasi dydžiu, forma, naudojimo paskirtimi ir kaldinimo metodais. Kadangi japoniški kardai buvo sukurti koviniams tikslams, pasikeitę kovos metodai turėjo įtakos ir paties kardo esybei. Pastebimiausias pokytis − kardo forma. Iš jos galima nustatyti, kokio senumo kardas, kada nukaldintas. Keičiantis istorijos periodams kito ne tik kardų forma, bet ir išvaizda. Istorija Keičiantis eroms ir valdovams, japoniški kardai kito kartu su jais. Kiekviena era turėjo savo garsiausių karių ir kardų, kurie padėjo kautis mūšiuose. Tokie japoniški kardai, kokius žinome šiandien, su giliu, grakščiu linkiu, viengubais ašmenimis su ketera, yra kilę iš šinogi-dzukuri kardų kaldinimo stiliaus; tai vadinamieji čokuto ar tači kardai (Ngayama 1997, p. 15). Šinogi-dzukuri kardų kaldinimo stilius išsivystė iš kiriha-dzukuri stiliaus. Kardo keteros linija buvo perkelta arčiau bukosios kardo dalies, ašmenys daromi aštresni, bet kartu...
Daugiau
Kuraokami
Kuraokami (闇龗 Kuraokami-no-kami) yra legendinis Japonijos drakonas, sniego ir lietaus dievybė. Marinus Willem de Visser parašytoje knygoje „Drakonai Kinijoje ir Japonijoje“ pavadinimas 闇龗 užrašomas dviem rašmenimis: 闇 (kuro) reiškia „tamsus“, bet knygoje verčiamas kaip „slėniai“ arba „bedugnė“ ir 龗, kurio reikšmė nurodoma kaip „lietus ir drakonas“. Todėl, pasak David’o Jones’o, parašiusio knygą „Drakono instinktas“ (An Instinct for Dragon), Kuraokami vardas gali būti verčiamas kaip „Slėnių dievas drakonas“. Išvaizda Kuraokami turi drakono kūną, bet teigiama, kad jo kūnas panašus ir į gyvatę. Keliuose šaltiniuose Kuraokami apibūdinimas panašus į Kinijoje vaizduojamų drakonų: ilgas kaip gyvatės kūnas, drakono galva ir kojos. Šaltiniuose Kuraokami lytis nėra aiškiai nurodoma, tačiau apie jį rašoma kaip apie vyriškosios lyties dievybę. Kuraokami atsiradimas Mitologijoje Kuraokami atsiradimas nėra visai aiškus. Brolis ir sesuo, dievai kūrėjai Idzanagis (iš kurio gimė ir viena svarbiausių Japonijos dievybių – saulės deivė Amaterasu, taip pat audrų dievybė Susanoo) ir Idzanami (伊弉諾尊 Izanami-no-mikoto)...
Daugiau
Inugami
Inugami (犬神) – šuns dvasia, sukurta Japonijoje. Ją garbino ir įdarbindavo tam tikra šeima naudodama magiją. Inugami buvo randami Kiūšiū, Šikoku ir vakarinėje Honšiū dalyje. Inugami atrodo kaip įprastas šuo, bet tikrasis jo pavidalas – išdžiūvusi, mumifikuota šuns galva, kuri dažnai aprengiama ritualiniais atributais. Ši galva yra saugoma ir paslėpta nuo žmonių slaptoje šventovėje savininko namuose. Istorija Inugami turi daug bendro su kitais sergėtojais, pavyzdžiui, Šikigami ir kicune. Inugami dažniau naudojami tose vietose, kur nėra lapių, pavyzdžiui, daug gyventojų turinčiuose centruose. Yra įrodymų, kad senovėje egzistavo tradicija garbinti inugami, ji buvo paplitusi nuo vakarų Japonijos iki Okinavos. Buvo sakoma, kad galingi burtininkai per tam tikras ceremonijas galėdavo sukurti šias dvasias ir naudoti jas įvairiems piktiems darbams. Inugami tarnauja savo šeimininkams ištikimai ir nuosekliai atlieka įsakymus. Jie yra ištikimi tik vienam žmogui arba vienai šeimai. Ištikimi gali būti amžinai, nebent su jais...
Daugiau
Akašita
Akašita (赤舌 Akashita) – japonų mitologinė būtybė, demonas, žinomas kaip keršytojas ginčuose dėl vandens, atnešantis su savimi tik blogį ir žalą. Pažodžiui jo vardas yra verčiamas kaip „raudonas liežuvis“ (赤 aka, liet. „raudonas“, 舌 shita, liet. „liežuvis“). Pats Akašita yra bauginančios išvaizdos demonas su naguotomis rankomis, snukiu, apaugusiu juodais plaukais ir praverta didžiule burna, kurioje matosi ilgas raudonas liežuvis. Atsiranda Akašita vasarą, kai vanduo yra gyvybiškai svarbus sėkmingam ryžių derliui užtikrinti. Šis plaukuotas padaras-nasrai gyvena išskirtinai tamsiuose debesyse, retkarčiais išlįsdamas visa galva iš debesies, tačiau labai neilgam, tad apie jo išvaizdą daugiau nieko negalima pasakyti, kadangi visas jo kūnas yra paslėptas debesyje. Legendos Japonų mitologijoje yra daugybė įvairiausių demonų, dvasių ir vaiduoklių. Jų visuma vadinama jokajais. Bet kur galima surasti tam tikrą baubą, su savo istorija, japoniškai disciplinuotą ir žinantį ką, kada ir kur reikia gąsdinti arba persekioti. Taipogi,...
Daugiau
Tengu
Tengu (天狗) – tai japonų liaudies mistiniai padarai, išvertus reiškiantys „Dangaus šunys“. Šios būtybės kartais yra garbinamos kaip šintoizmo dievai (神 kami). Tengu dažniausiai vaizduojami kaip pesliai arba kiti plėšrūs paukščiai, bet netgi būdami paukščio formos jie dažnai turi ir žmogiškų bruožų. Jų paukščių snapas gali tapti ilga nosimi, arba jie gali turėti žmogaus kūną su paukščio sparnais, galva ar snapu. Kadangi tengu yra dievai, jie gali pasiversti į sparnuotas, snapuotas būtybes su galūnes apsivijusiomis gyvatėmis, ir joti ant lapių (Rosen 2009, p.373). Kilmė Tikėtina, kad VI ar VII a. tengu mitologija Japonijoje buvo supažindinta kartu su budizmu iš Korėjos ar Kinijos. Šie padarai nuo to meto randami Japonijos senoviniuose dokumentuose (nuo maždaug 720-ųjų metų) ir yra siejami kaip artimi Kurama kalnui Japonijoje (netoli Kibunės). Kurama kalnas – tai baltaplaukio Sodžiobo (僧正坊 Sojobo), tengu karaliaus, buveinė. „Japonijos legendose ir mituose“...
Daugiau
Maneki neko
Maneki neko (招き猫) yra vienas iš populiariausių laimę ir turtus nešančių amuletų Japonijoje. Japoniškai „maneki“ (招き) kyla iš veiksmažodžio „maneku“ (招く) kuris reiškia „kviesti“, o žodis „neko“ (猫) reiškia „katė“. Pažodžiui Maneki neko reiškia „kviečianti katė“. Ši katė dažniausiai vaizduojama viena pakelta letenėle, kuria moja ir kviečia užeiti. Maneki neko statulėlės dažnai randamos japonų firmose, parduotuvių vitrinose, namuose ir t.t., kur atneša laimę ir gina nuo blogio jėgų. Istorija Manoma, kad Maneki neko pirmą kartą paminėta Japonijoje, Edo laikotarpiu (1603-1867), tačiau pirmasis raštiškas įrodymas yra iš 1870 m., Meidži laikotarpio. Kai Meidži laikotarpiu Japonija atvėrė savo duris kitoms pasaulio šalims, dauguma laimę ir turtus nešančių amuletų buvo vyrų lytinių organų formos. Vakarų valstybės laikė tai vulgarumu, todėl Meidži vyriausybė juos uždraudė. Nepaisant to, žmonės vis tiek norėjo objektų, nešančių laimę. Todėl buvo pasirinkta mažiausiai į uždraustuosius amuletus panaši Maneki neko figūra, kuri itin sparčiai išpopuliarėjo....
Daugiau
Kicune
Kicune (狐 kitsune) – yra bendrinis žodis, japonų kalboje reiškiantis lapę. Kicune taip pat gali reikšti ir japonišką mitologinę būtybę – lapės demoną. Kicune yra priskiriamas triksterių ir jokajų (妖怪 yōkai) grupėms. Jokajų grupė yra žemiausia klasė tarp japoniškų mistinių būtybių. Jokajai – japoniškieji vaiduokliai ir demonai. Tuo tarpu triksteriai – tai šiek tiek aukštesnės klasės demonai, kurie yra tarpininkai tarp gėrio ir blogio bei yra nepatikimi, nes gali ir padėti, ir pakenkti žmogui. Japonai lapės demono pavadinimo neišskiria nuo paprastosios raudonosios lapės (Vulpes vulpes japonica), gausiai paplitusios šioje šalyje, ir vadina tuo pačiu pavadinimu – kicune. Šis demonas yra laikomas vienu iš stipriausių, labiausiai žinomų ir pagrindinių jokajų japonų mitologijoje. Kicune išskirtinai yra tik šintoizmo, Japonijos seniausios ir pagrindinės religijos, demonas. Istorija Japoniška legenda byloja, kad lapė gali įgyti nepaprastų galių jei ji išgyvens penkiasdešimt ar šimtą metų. Senoji lapė...
Daugiau
Baku
Baku (獏 arba 貘) – sapnus, dažniausiai košmarus, valganti būtybė japonų mitologijoje. Baku laikomas geruoju padaru, nes jis sunaikina demonus, kurie atneša košmarus ir atneša laimę kvietusiam asmeniui. Bet yra ir tamsioji šios būtybės pusė. Sakoma, kad Baku reikia kviesti tik tada, kai labai reikia, nes išalkęs jis gali nepasisotinti ir išsiurbti visus sapnus, net tuos, kurie susiję su žmogaus norais, ambicijomis ar viltimis ir palikti tik tuštumą sapne. Baku iškvietimas Baku pasirodo tik tada kai yra pakviečiamas. Yra du būdai kaip ji prisikviesti. Pirmasis, kai asmuo prašo apsaugos prieš miegą, kad padėtų apsaugoti nuo blogų sapnų visą naktį. Antrasis Baku kvietimas iškart po blogo sapno, kad daugiau košmaras nebegrįžtų. Abiem atvejais reikia garsiai pasakyti: „Baku, suvalgyk mano sapną“. Pagal šintoizmo legendą, Baku nedelsiant suvalgo sapną ir dovanoja laimę jį šaukusiam asmeniui. Yra žinoma skirtingų pasakojimų apie Baku pakvietimą....
Daugiau
Idzanagis
Idzanagis (伊邪那岐 / 伊弉諾 Izanagi) – dievas kūrėjas, gimęs iš septynių dieviškųjų kartų Japonijos mitologijoje. Jo vardas verčiamas, kaip „vyras, kuris kviečia“. Jį taip pat vadina Lordu Idzanagiu (Izanagi-no-mikoto), kartais Didžiuoju Dievu Idzanagiu (Izanagi-no-Okami). Idzanagis geriausiai žinomas iš Japonijos sukūrimo mitų. Visi japonų mitologijos mitai yra kildinami iš žodinės tradicijos. Iki mūsų dienų jie išliko kaip užrašai ateinančioms kartoms, užrašyti dviejose knygose: Nihon šioki (日本書紀 Nihon shoki, liet. „Japonijos kronikos“) (720 m.) ir Kodžiki (古事記 Kojiki, liet. „Užrašai apie senus dalykus“) parašytas Imperatorės Genmei (元明皇后 Genmei) tarnautojo (708-714 m.). Ten aprašytas ir Idzanagio vaidmuo pasaulio kūrime. Pasaulio sukūrimo mitas Pirmiausia, iš chaoso susiformavo dangus ir gimė trys dievybės, jos gavo Trijų Kuriančių Dievybių pavadinimą. Tuo pačiu metu visa kas buvo kieta per milijonus metų suformavo žemę, iš jos gimė du nemirtingieji. Dievybių skaičius vis augo, tačiau šios neturėjo ką veikti,...
Daugiau
Otohime
Otohimė (乙姫), dar vadinama Tojotama-himė (豊玉姫, Toyotama-hime), yra japonų mitologinė dievybė, jūros deivė, kurios vardas reiškia „Perlų princesė“ arba „Geranoriškos sielos moteris“. Otohimė yra drakono, jūrų dievo Riūdžino (龍神, Ryūjin), valdančio tris jūras, kurias apsišvarinimo ritualo metu sukūrė Idzanagis, duktė. Abu dievai – tėvas ir duktė – gyveno po vandeniu esančiuose Riūgūdžio (竜宮城, Ryūgū-jō) rūmuose, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų. Šiuose rūmuose Riūdžinas, naudodamas magiškus brangakmenius, kontroliavo potvynius ir atoslūgius, čia dievams tarnavo medūzos su vėžliais. Tojotama yra gerai žinoma veikėja japoniškose pasakose ir dainose apie Urašimą Tarą (浦島 太郎, Urashima Tarō), tačiau jos istorija skirtingai vaizduojama šintoizmo mituose. Otohimė yra aprašyta Kodžikyje (古事記 Kojiki), seniausioje Japonijos mitų knygoje, ir Nihonšiokio (日本書紀, Nihon Shoki) kronikose, antrame seniausiame japonų mitologijos rinkinyje. Išvaizda Japonų dievybės, kitaip nei kinų, dažniausiai turi žmogišką pavidalą, yra antropomorfinės. Mituose Otohimė vaizduojama kaip labai graži moteris, galinti įgyti ir gyvūno...
Daugiau
