Siuanniu
Siuanniu (玄女, Xuánnǚ) – tai mitinė veikėja, pasak daoizmo ir kinų liaudies mitologijos, gyvenusi mitiniais Penkių Išminčių laikais. Pirminis šios deivės pavadinimas buvo tiesiog Siuanniu (玄女, Xuánnǚ), dažniausiai verčiamas kaip „tamsioji dama“ arba „paslaptingoji moteris“ (Liu, 2016, p. 66). Vėlyvajame Tangų dinastijos laikotarpyje gyvenęs daoizmo meistras Du Guangtingas (杜光庭, Dù Guāngtíng) tekste „Užrašai apie nemirtinguosius, surinkti sienomis apjuostame mieste“ (墉城集仙錄, Yōngchéng Jíxiān Lù) vartojo pavadinimą „Devynių dangaus karalysčių Siuanniu“ (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) (Gu, 1988, p. 350–351). Šiame tekste pasakojama, jog Siuanniu yra imperatoriaus Huangdi (Huángdì) mokytoja ir Vakarų karalienės motinos (Xī Wángmǔ) mokinė. Pasakojama, jog deivė Siuanniu nusileido iš dangaus, kai Huangdi kovojo mūšyje su Čijou (Chīyóu). Čijou sukėlė rūką, jis buvo toks tirštas, kad susiliejo diena ir naktis. Huangdi keliolika dienų klaidžiojo rūke. Dziutien Siuanniu nusileido į rūką raita ant Raudonojo paukščio, vietoj vadžių laikydama fosforą ir...
Daugiau
Fengbo
Fengbo (kin. 風伯, pinyin Fēngbó), taip pat žinomas kaip Fengši, yra daoistinė vėjo dievybė. Senovėje jis buvo vaizduojamas kaip groteskiška dievybė su elnio kūnu, paukščio galva, ragais, gyvatės uodega ir leopardo raštais. Tačiau Mingų laikotarpiu (1368-1644) buvo sukurti atvaizdai, vaizduojantys jį kaip seną vyrą, laikantį vėduoklę, su geltonu apsiaustu, mėlyna ir raudona kepuraite bei balta barzda. Jis laiko ožkos odos maišelį su vėju, ir nukreipia juos kaip nori. (Pregadio, 2013, p. 419-420) Jis buvo laikomas žvaigždžių dievybe, kurią valdo Šaulio žvaigždyno Chi1 žvaigždė (χ1 Sagittarii). Mingų dinastijos mitologijoje Fengbo taip pat buvo žinomas kaip Vėjo grafas (kin. 風伯方天君, pinyin: Fēng bó fāng tiān jun) (Werner, p. 205). Santykiai Kai kurie mitai teigia, kad Fengbo yra Čijou (kin. 蚩尤, pinyin: Chīyóu) pavaldinys ir padeda jam kovoti su Geltonuoju imperatoriumi Džuolu mūšyje (kin. 涿鹿之战, pinyin: Zhuō lù zhī zhàn). Fengbo laikomas neutraliu dievu ir...
Daugiau
Senoji vandenų motina
Šuimu Niangniang (kin. 水母娘娘, Shuǐmǔ niángniáng), arba Senoji vandenų motina, – legendinė kinų mitologijos vandens demonė, raganos dvasia, kilusi iš budizmo ir daoizmo religijos. Taip pat siejama su Baltuoju drambliu, Budos vartų saugotoju, kaip ir jo jauniausioji sesuo. Anot kinų mitologijos, Šuimu 1574 m. paskandino istorinį Sidžou (kin. 思州, Sīzhōu) miestą Hongdze ežere (kin. 洪泽湖, Hóngzé Hú) ir dabar yra įkalinta po kalnu Siuji apskrityje (kin. 盱眙县, Xūyí Xiàn) (Fisher, 2016). H. Dore savo knygoje aprašo demonę kaip jauną, juodaplaukę moterį, galinčią pasiversti į gyvatę ar drakoną. Jei ši būtybė vaizduojama kaip žmogus, tai būna su kardu ir dviem kibirais. Demonė dar vadinama Fontano deive ir Jūrų deive (Doré, 2017). Jinci šventyklų komplekse viena šventykla yra paskirta šiai demonei. Šuimu šventykla (kin. 水母楼, Shuǐmǔ lóu) buvo pastatyta XVII a., joje galima pamatyti Šuimu skulptūrą. Mitologija Skirtinguose regionuose aptinkama skirtingų...
Daugiau
Raudonasis paukštis
Raudonasis paukštis, arba Raudonasis feniksas (kin. 朱雀; pinyin. Zhūquè), – mitinis paukštis, vienas iš keturių pasaulio globėjų, vaizduojamų Rytų Azijos mitologijoje. Kartais dar vadinamas Raudonuoju pietų paukščiu (kin. 南方朱雀, pinyin Nán Fāng Zhū Què). Šis paukštis pagal penkių gaivalų filosofiją (kin. 五行, pinyin Wǔxíng) atspindi vasarą, ugnį ir pietų kryptį. Raudonasis paukštis yra susijęs su fengšui (kin. 风水; pinyin. fēngshuǐ), daoizmu ir astrologija. Japoniškas šios mitinės būtybės atitikmuo yra Suzaku (jap. 朱雀, suzaku), atkeliavęs į Japoniją maždaug VII a. pr. Kr. (Bane, 2016, Zhaoyuan Tian, Shuxian Ye, Hang Qian., 2020). Išvaizda Raudonasis paukštis apibūdinamas kaip fazanas, apimtas liepsnų ir turintis penkių spalvų plunksnas. Dažnai jis tapatinamas su Rytų Azijos feniksu – Feng-huangu (kin. 鳳凰, pinyin Fènghuáng) dėl panašių išvaizdos savybių, bet tai nėra ta pati būtybė. Raudonasis paukštis laikomas mitine būtybe, viena pasaulio globėjų, o Feng-huangas – tai Kinijos feniksas, paukščių valdovas, kuris...
Daugiau
Džulongas
Džulongas (kin. 逴龍, Zhúlóng, „Deglo drakonas“), taip pat žinomas kaip Džujinas (kin. 燭陰, Zhúyīn, „Deglo šešėlis“) yra galinga kinų dievybė, kuri yra pusiau žmogus pusiau drakonas, ir valdo dieną ir naktį, metų laikus ir vėją (Yang ir An 2005, p. 246). Ši dievybė yra laikoma oro, šviesos ir saulės dievu. „Kiaulė drakonas“ yra viena iš daugelio jo vardo reikšmių. Kaip ir daugelis būtybių, aptinkamų kinų mituose, jis taip pat aptinkamas japonų mitologijoje, kur priskiriamas jokaju kategorijai (Skoteinos 2020). Istorija Apie Džulongą yra daugybė mitų, kuriuos galima rasti senovės kinų klasikoje – eilėje tekstų, kurie buvo sukurti prieš Činų dinastiją (Skoteinos 2020). „Kalnų ir jūrų knyga“ Džulongą apibūdina kaip dievybę, gyvenančią Džongšano kalno (kin. 鍾山, Zhōngshān „Varpo kalnas“), viršūnėje, kuri tarsi nurodo geografinę vietovę, dabar vadinamą Dzindžinšanu (kin. 紫金山, Zĭjīnshān, „Purpurinis kalnas“). Senesni mitai jo buveinę pateikia kitoje vietoje, būtent vietoje, vadinamoje Džangvei...
Daugiau
Žušou
Žušou (kin.: 蓐收, Rù shōu) kinų mitologijoje yra metalo dvasia, gyvenanti Vakaruose ir globojanti rudenį. Sakoma, jog Žušou pirmasis vardas buvo Gai, jis yra legendinis rudens ir aukso valdovas, dar taip pat laikomas kankinimų dievu, bausmių vykdytojų. Sunku pasakyti, kokius giminystės ryšius turi legendinis valdovas Šaohao (kin. 少昊, Shǎo hào) su šiuo jo pavaldiniu, mat yra trys interpretacijos: jis yra Šaohao sūnus, kurie kartu valdė Vakarus įsikūrę Čangliu kalno viršūnėje (kin. 长留之山, Zhǎngliú zhīshān) (Allen ir Phillips 2012); Žušou galėjo būti ir vienas iš valdovo brolių (Yang, An ir Turner 2005); kiniškuose straipsniuose galima rasti ir nuomonių, jog jis buvo ne vienas iš brolių, bet dėdžių. Visgi dažniausiai manoma ir labiau tikėtina, jog šiuos mitinius dievus siejo tėvo ir sūnaus ryšiai. Išvaizda Kalnų ir jūrų knygoje, Užjūrio vakarų ilgumos skyriuje, užsimena apie vakaruose esančia būtybę, kuri joja ant dviejų drakonų, o...
Daugiau
Devynių dangaus karalysčių deivė
Devynių dangaus karalysčių deivė (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) – kinų mitologijos karo, ilgaamžiškumo bei seksualumo deivė, svarbi dievybė daoizme, kuri padėjo Geltonajam imperatoriui Huangdi (kin. 黃帝, Huángdì) ir kitiems Kinijos imperatoriams karo mūšiuose įveikti priešus. Devynių dangaus karalysčių deivė turėjo antgamtinių, magiškų galių ir galėjo tapti nematoma. Taip pat turėjo galių kontroliuoti žvaigždes ir paversti jas kariais, kurie apsaugotų Kiniją nuo priešų. Daoizme ši deivė vaizduojama kaip galia, kuri leidžia sugerti šviesą ir iš jos sukurti ką nors naujo ar pajudėti iš vietos, pradėti darbus, kurie prieš tai buvo užstrigę. Etimologija Anksčiau Devynių dangaus karalysčių deivė neturėjo dievybės titulo ir buvo vadinama Tamsiąja dama arba Paslaptingąja dama (kin. 玄女, Xuánnǚ). Tačiau vėlyvosios Tangų dinastijos laikotarpiu jai buvo suteiktas Devynių dangaus karalysčių (kin. 九天, Jiǔtiān) deivės titulas norint labiau pagerbti jos įtaką ir paaukštinti jos statusą. Išvaizda Kinų mitologijoje bei mene Devynių...
Daugiau
Mogao urvai
Mogao urvai (kin. 莫高窟, Mògāo kū), dar vadinami „Tūkstančio Budų urvai“ – religinės paskirties budistų kompleksas-šventykla, paversta muziejumi, esanti 25 km į pietryčius nuo Dunhuango (kin. 炖煌, Dùnhuáng) miesto, Gansu (kin. 甘肃, Gānsù) provincijoje. Šis kompleksas taip pat įeina į buvusio Šilko kelio (kin. 丝路, sīlù) teritoriją. Urvuose aptinkami vieni iš geriausių budistinio meno pavyzdžių, kuriuos galima datuoti tūkstantį metų atgal. Pačius urvus sudaro 492 atskiros celės, kuriose galima pamatyti tiek budistinių paveikslų, tiek skulptūrų. Mogao urvai yra vieni iš trijų žymiausių budistinių objektų, esančių Kinijoje. Budistų vienuoliai ne tik gyveno šių urvų patalpose, bet ir meditavo bei ten laidodavo savo mirusiuosius. (Fan 2014, p, 1-2). 1987 m. Mogao urvai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. (UNESCO 1987) Istorija Mogao urvų konstrukcija prasidėjo IV a. po Kr. kai Šiaurės Vei (kin. 北魏, Běi Wèi) dinastijos laikais (386-534...
Daugiau
Geltonoji upė
Geltonoji upė (kin. 黃河, Huánghé) yra laikoma senovės kinų civilizacijos lopšiu, todėl dažnai dar yra vadinama „Motina upe“ (kin. 母親河; Mǔqīn Hé). Ši upė yra antra pagal ilgį Kinijoje (5400 km), o jos slėnis užima 750 000 km2 (trečiasis pagal plotą upės slėnis Kinijoje). Huanghė išteka iš Tibeto-Činghajaus kalnyno (kin. 青藏高原, Qīng–Zàng Gāoyuán), o jos žiotys išteka į Bohaivano įlanką (kin. 渤海, Bó Hǎi). Geltonosios upės slėnis tankiai apgyvendintas. Didžiausi miestai prie upės: Landžou, Uhajus, Baotou, Kaifengas, Dzinanas. Geltonoji upė kultūroje Geltonosios upės pavadinimas kilo iš upės spalvos, nes ją nudažo geltonos nuosėdos, kiniškai dar vadinamos „geltonąja žeme“(kin. 黄土, huáng tǔ). Jos į upę atiteka iš Šaansi ir kaimyninių kalnynų. Kartais Geltonoji upė poetiškai pavadinama Džou Liu (kin.濁流, Zhuo Liu) – „Purvinąja srove“, kadangi upė visuomet yra gelsva ir purvina. Iš to kilo vienas iš daugelio kinų posakių: „Kai Geltonoji upė bus skaidri, o jūra rami“ (kin. 河清海晏, hé (upė) qīng...
Daugiau%20(1)-130x130.jpg)
Imperatorė U Dzetian
Imperatorė U Dzetian (kin. 武则天, Wu Zetian), dar kitaip žinoma kaip U Hou, kurios pirmasis vardas buvo U Dzou (gim. 624 m.–705 m. valdymo metai 690 m.-705 m.) yra moteris kuri Tangų dinastijos (618 m.- 907 m.) metu imperiniame hareme sugebėjo pakilti is žemo rango sugulovės titulo iki Imperatoriaus sosto. Ji buvo pagarsėjusi gudrumu ir žiaurumu. Per 15 metų kuriuos U Dzetian valdė Kiniją pasiskelbusi imperatoriumi ji sugebėjo įtvirtinti Tangų valdžią ir suvienijo imperijos valdas. U Dzetian jaunystė U Dzao gimė Šansi (kin. 山西省, Shanxi) provincijoje 624 m. turtingoje Tangų dinastijos patarėjo U Šihuo (kin. šeimoje. Nuo pat mažens tėvas jaunąją U Dzao mokė skaityti ir rašyti, kas buvo neįprasta mokyti mergaičių Tangų dinastijos metu. Jaunoji U Dzao taip pat buvo gabi menininkė, rašė poeziją, mokėsi groti, taip pat buvo nepaprastai iškalbi. Būdama keturiolikos metų amžiaus, 638 m., dėl...
Daugiau
