Kinų nagų apsaugos priemonės
Kinų nagų apsaugos priemonės (kin. 指甲套 zhijiatao) – tai vėlyvos Čingų (kin. 清, Qīng) dinastijos (1644-1911) mandžiūrų (kin. 滿洲族, Mǎnzhōuzú), dažniausiai moterų naudotos, nuo 3 iki 15 cm. nagą gaubiančios priemonės, saugančios nagus nuo išorės veiksnių. Jos naudotos norint nagus išlaikyti ilgus ir taip parodyti savo aukštą padėtį visuomenėje. Apsaugos dažniausiai mūvimos ant vieno, dviejų ar trijų pirštų, tačiau leista jas mūvėti ir ant visų keturių. Ant nykščio mūvima nebuvo dėl nepatogumo. Nagų apsaugos priemonės gamintos iš brangiųjų metalų, inkrustuojamos brangakmeniais, tad dėl savo puošnumo gali būti priskiriamos ir papuošalams. Istorinis kontekstas XVII a. Mingų (kin. 明, Míng) dinastijos valdymą pakeitė mandžiūrai. 1644 m. Šiaurės Rytų Kinijos Mandžiūrijos regiono tautai užėmus dabartinę sostinę Pekiną, o 1680 m. ir visą Kiniją, buvo įvestas Čingų dinastijos valdymas (Elman, 2020). Šis tęsėsi iki 1911 (arba 1912) m. Jam būdingos ekonominės ir politinės...
Daugiau
Džangdziadzie nacionalinis miško parkas
Džangdziadzie nacionalinis miško parkas (kin. 湖南张家界国家森林公园; Húnán Zhāngjiājiè Guójiā Sēnlín Gōngyuán) yra nacionalinis miškų parkas esantis Džangdziadzie (Zhangjiajie), Hunano provincijoje, Kinijoje. Nacionalinis parkas yra 4,810 hektarų dydžio ir yra įtrauktas į Vulingjuano (kin. 武陵源 Wulingyuan) sceninę vietovę. Vietovėje yra daugiau negu 3,000 siaurų smiltainio smailių ir kolonų, kurių dauguma yra virš 100 m. aukščio. Taip pat, 2004 m. Džangdziadzie parkas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio geologinių parkų sąrašą. Tarp smiltainio smailių yra tarpekliai su baseinais, upeliais bei kriokliais; apie 40 urvų ir 2 natūraliai susidarę tiltai. Be gamtinio kraštovaizdžio, regionas taip pat įžymus tuo, kad jame yra daugybė nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių. Istorija Senovėje Džangdziadzie buvo laikoma atokia ir nepasiekiama. Džangdziadzie istoriją galima atsekti nuo neolito amžiaus, kai ši vietovė dar buvo vadinama Dajong (kin. 大庸 Dayong) Pirmieji žmonių pėdsakai šioje vietovėje buvo užregistruoti maždaug prieš 100 000 metų. Kaip...
Daugiau
Uigūrų perauklėjimo politika
Uigūrai (维吾尔, Wéiwú’ěr) – tiurkų tauta, kilusi iš Centrinės Azijos. Uigūrai gyvena Sindziango (新疆, Xīnjiāng) autonominiame regione, šiaurės vakarų Kinijoje. Ši tauta yra viena iš 55 pripažintų Kinijos etninių mažumų, tačiau KLR vyriausybė uigūrų tautos žmones pripažįsta kaip daugiakultūrės tautos regioninę mažumą. Tautos istorija Uigūrų tautos istorija yra ginčytina tarp uigūrų nacionalistų ir Kinijos valdžios. Uigūrų istorikai uigūrus laikė pirmaisiais Sindziango gyventojais, kurių istorija labai sena. Uigūrų politikas ir istorikas Muhammad Amin Bughra (kin. 穆罕默德·伊敏, Mùhǎnmòdé Yīmǐn) savo knygoje „A history of East Turkestan“ (东突厥斯坦的历史 ; pinyin: Dōng tūjué sītǎn de lìshǐ), (1940) pabrėždamas turkiškus savo tautos aspektus, rašė, kad turkų istorija siekia 9000 metų, o istorikas Turghun Almas (吐尔贡·阿力玛斯, Tǔ ěr gòng·ā lì mǎ sī) įtraukė Tarimo mumijų atradimus, kad padarytų išvadą, jog uigūrų istorija siekia daugiau nei 6400 metų, o Pasaulinis Uigūrų Kongresas tvirtino 4000 metų istoriją Rytų Turkestane (World Uyghur Congress,...
Daugiau
Hua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén cháo) (557–589 m.) laikotarpiu parašė vienuolis vardu Dži Džiangas (kin. 智匠, Zhì jiàng). Vis dėlto, yra manančių, kad Hua Mulan legenda atsirado gerokai anksčiau, t.y. Kinijos Šiaurės Vei (kin. 北魏, Běi Wèi) (386–535 m.) istoriniu periodu. Taip pat teigiama, kad ją į Kiniją atgabeno Sianbei (kin. 鮮卑, Xiānbēi) klajokliai, kilę iš rytinių Eurazijos stepių, t.y. žmonės, kilę iš dabartinių Mongolijos, Vidinės Mongolijos ir Šiaurės rytų Kinijos teritorijos. Pasak legendų, Hua Mulan persirengusi vyru, nusprendė užimti savo pagyvenusio tėvo vietą armijoje, šiam gavus šaukimą. Pasakojime teigiama, kad po užsitęsusios ir išskirtinės...
Daugiau
Istorinė Makao miesto raida
Makao (por. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, Àomén), kurio oficialusis pavadinimas yra Kinijos Liaudies Respublikos specialusis Makao administracinis regionas (kin. 中華人民共和國澳門特別行政區, Zhōnghuá rénmín gònghéguó àomén tèbié xíngzhèngqū) – tai yra ir miestas, ir specialusis Kinijos Liaudies Respublikos administracinis vienetas, įsikūręs šalia Pietų Kinijos jūros pakrantės, vakarinėje Perlų upės deltos (kin. 珠江三角洲, Zhūjiāng sānjiǎozhōu) dalyje. Šiame 32,9 km2 plote gyvena apytiksliai 680,000 žmonių, o tai savo ruožtu lemia Makao kaip tankiausiai apgyvendinto regiono pasaulyje statusą. Makao tapo Portugalijos imperijos kolonija po to, kai 1557 metais Kinijos Mingų dinastija (kin. 明朝, Míng cháo) išnuomavo šią teritoriją Portugalijai kaip prekybos postą. Portugalija mokėjo metinę nuomą ir administravo teritoriją iki 1887 metų, kai po Kinijos ir Portugalijos darnios prekybos sutarties (kin. 中葡和好通商條約, Zhōng pú hé hǎo tōngshāng tiáoyuē) Portugalija įgijo amžinąsias Makao kolonijines teises. Makao liko Portugalijos valdžioje iki 1999 metų, kuomet ji...
Daugiau
Kauluno aptvertasis miestas
Kauluno aptvertasis miestas (kin. 九龙城寨, Jiǔlóng chéng zhài) buvo Hongkongo (kin. 香港, Xiānggǎng) Kauluno miesto rajono (kin. 九龙城区, Jiǔlóng chéngqū) ribose egzistavęs valdžios nevaldomas, tankiai apgyvendintas, de jure Kinijos anklavas. Iš pradžių Kauluno aptvertasis miestas atliko Kinijos karinio forto funkciją, o šalies anklavu tapo po to, kai 1898 m. valstybė sutiko išnuomoti Hongkonge esančias Naująsias teritorijas (kin. 新界, Xīnjiè) Jungtinei Karalystei. Antrojo pasaulino karo metais, Japonijos imperijai okupavus Hongkongą, Kauluno aptvertojo miesto populiacija dramatiškai išaugo. Nuo 1950 iki 1970 m. Kauluno aptvertąjį miestą kontroliavo vietinės, kinų kriminalinės organizacijos, taip vadinamos triados (kin. 三合會, Sān hé huì). Dėl šios priežasties mieste klestėjo prostitucija, prekyba narkotikais bei nelegalus azartinių lošimų verslas. 1987 m. Sausio mėn. Honkongo vyriausybė viešai paskelbė apie savo planus nugriauti aptvertąjį miestą. Nepaisant šių planų, apie 1990 m., aptvertojo miesto 2,6 ha (6,4 aro) ribose vis dar gyveno...
Daugiau
Visos Kinijos moterų federacija
Visos Kinijos moterų federacija (VKMF) (kin. 中华全国妇女联合会, Zhōnghuá Quánguó Fuǹǚ Liánhéhuì) – tai Kinijos Liaudies Respublikos moterų teisių organizacija, įkurta 1949 m. Kovo 24 d. Nors originalus šios organizacijos pavadinimas buvo Visos Kinijos demokratinis moterų fondas, tačiau jis buvo pakeistas į VKMF 1957 m. Nuo pat savo įkūrimo iki šių dienų VKMF išlieka oficialia Kinijos moterų judėjimo lydere. Ji yra atsakinga už vyriausybės moterų politikos skatinimą ir moterų teisių apsaugą vyriausybėje, tuo pačiu išvaduodama jas iš tradicinių visuomenės normų ir įtraukdama jas į socialinę revoliuciją, siekdama skatinti jų bendrą statusą ir gerovę Kinijos visuomenėje. VKMF ragina priimti teisės aktus, stebi teisėsaugą, padeda pažeidžiamoms grupėms, telkia privatųjį ir viešąjį sektorius, siekdama spręsti, tiesiogiai su moterų teisėmis susijusias, problemas. Nuo 1995 m. VKMF įgavo patariamąjį statusą Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje. Dabartinė organizacijos prezidentė yra Sien Juejue...
Daugiau
Dangaus šventykla
Dangaus šventykla (kin. 天坛, Tiāntán) – tai Kinijos imperatoriškasis religinių pastatų kompleksas, esantis pietrytinėje, centrinio Pekino (kin. 北京, Běijīng) miesto dalyje. Dangaus šventykloje lankydavosi Kinijos Mingų (kin. 明朝, Míng Cháo) ir Čingų (kin. 清朝, Qīng Cháo) dinastijų valdovai, kurie šioje vietoje kasmet melsdavosi Dangui bei taip pat prašydavo gero derliaus savo žmonėms. 1998 metais Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir apibūdinta kaip „architektūros ir kraštovaizdžio dizaino šedevras, kuris paprastai ir grafiškai iliustruoja labai svarbią kosmogoniją vienos iš didžiųjų pasaulio civilizacijų evoliucijos procese …“, o „simbolinis dangaus šventyklos išdėstymas ir dizainas per daugelį amžių padarė didelę įtaką tolimųjų Rytų architektūrai ir planavimui“ (UNESCO, 2020). Istorija Šis religinis kompleksas buvo pastatytas 1406-1420 metų laikotarpiu, valdant Mingų dinastijos imperatoriui Jonglė (kin. 永乐, Yǒnglè), kuris taip pat buvo atsakingas už Uždraustojo miesto (kin. 紫禁城, Zǐjìnchéng) Pekine statybą. XVI a....
Daugiau
Ohaguro
Ohaguro (jap. お歯黒 arba 鉄漿, Ohaguro) terminas apibūdina tradicinį Tekančios Saulės šalies makiažo metodą, skirtą nudažyti dantis specialiais, juodos spalvos dažais, vadinamais Kanemidzu (jap. 鉄漿水, Kanemizu). Šis paprotys buvo praktikuojamas ne tik Japonijoje, bet ir kitose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija, Vietnamas, Laosas ir Tailandas. Paprotys buvo ir yra paplitęs tarp aukščiau paminėtuose regionuose gyvenančių etninių mažumų, tokių kaip Miao (kin. 苗, Miáo), Jao (kin. 瑶, Yáo) Lahų (kin. 拉祜, Lāhù), Nung (viet. 𠊛儂, Người Nùng), Hani (kin. 哈尼, Hāní), Lisu (kin. 傈僳, Lìsù) ir kitų etninių tautų žmonių. Iki XIX a. pab. juodi dantys Japonijos visuomenėje buvo laikomi grožio ir patrauklumo simboliu. Vis dėlto, ši dantų juodinimo tradicija be grožio turėjo ir kitų, labiau praktiškų paskirčių. Ohaguro termino raidos apžvalga Iš pradžių Ohaguro terminas buvo naudojamas iškirtinai aristokratiškoje aplinkoje. Imperatoriškajame dvare (jap. 御所, Gosho) šis...
Daugiau
Madam Dženg
Madam Dženg (kin. 鄭氏, Zhèng shì) (tikrasis vardas: Ši Jang (kin. 石陽, Shí yáng) (1775-1844 m.), kuri taip pat yra žinoma Dženg I Sao (kin. 鄭一嫂, Zhèngyīsǎo) vardu – tai žymi Kinijos piratė, kuri XIX a. pr., valdant Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīngcháo)(1636–1912 m.) imperatoriui Džiačing (kin. 嘉庆帝, Jiāqìng dì), terorizavo Kinijos jūras ir pakrantes. Ji vadovavo daugiau nei 1800 džonkų (kin. 戎克船, Róng kè chuán) (tradiciniai kinų burlaiviai) flotilei, kurią sudarė apytiksliai 60 000–80 000 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų piratų įgula. Madam Dženg flotilė kovojo su didžiosiomis to meto regiono politinėmis galiomis – Čingų valdžia, Rytų Indijos prekybos kompanija bei Portugalijos imperija. Madam Dženg ir jos piratų įgulos žygdarbiai ir gyvenimo būdas yra aprašyti ir atpasakoti ne vienoje knygoje, novelėje, video žaidime ar filme. Remdamiesi jos kaip piratės įtaka ir pasiekimais, daugelis pripažįsta Madam Dženg kaip sėkmingiausią piratę per...
Daugiau
