Čijou
Senovės Kinijoje Čijou (kin. 蚩尤, Chiyou) buvo Dziuli (kin. 九黎 Jiu Li) genties vadas. Jis geriau žinomas kaip tironas, kuris kovojo prieš Geltonąjį imperatorių. Jo kilmė yra prieštaringa ir nevienareikšmiška. Šiais laikas Čijou yra garbinamas kaip karo dievas ir yra laikomas vienu iš trijų legendinių Kinijos įkūrėjų. Čijou vaizdinys Songų dinastijos laikotarpio istorijos knygoje Luši (kin. 路史, Lushi) yra teigiama, jog Čijou buvo imperatoriaus Jandi (kin. 炎帝, Yandi) palikuonis, kurio pavardė buvo Dziang (kin. 姜, Jiang). Pasak legendos, „Čijou galva buvusi bronzinė, o kakta – metalinė. Taip pat, jis turėjęs ne tik keturias akis, bet ir šešias rankas. Kiekvienoje rankoje jis laikydavęs po neapsakomai aštrų ginklą“ (Nasi 2015). Kai kuriuose mitologiniuose šaltiniuose yra minima, jog Čijou buvęs neįtikėtinai aršus, jis turėjęs buliaus galvą su ragais, o jo kūnas buvęs panašus į žmogaus. Vieni šaltiniai teigia, jog Čijou turėjo 81 brolį, kiti sako, kad...
Daugiau
Hulidzing
Hulidzing (kin. 狐狸精, huli jing) arba Dziuveihu (kin. 九尾狐, jiuweihu) vardais kinų mitologijoje yra vadinama devynias uodegas turinti lapė. Šios būtybės vaizdinys yra nevienareikšmis: kartais ji pristatoma iš gerosios pusės, kartais – iš blogosios (Kang, 2006). Devynuodegės lapės vaizdinys taip pat yra aptinkamas ir kinų folklore, literatūroje. Apie šią būtybę taip pat yra užsimenama ne tik japonų mituose, kuriuose ji geriau žinoma kicune (jap. 狐, kitsune) vardu, bet ir korėjiečių mituose, kuriuose ji vadinama gumiho (kor. 구미호, gumiho). Nors šios būtybės išorinė išvaizda visų trijų kultūrų mitologijoje yra vienoda, tačiau jos kilmės istorija, savybės ir galios – skiriasi. Hanių dinastijos laikotarpiu žmonės tikėjo metamorfozės reiškinio (stebuklingas žmonių pavirtimas gyvūnais, vienų gyvūnų pavirtimas kitais ir pan.) bei magiškųjų galių egzistencija. Manyta, jog lapė geba keisti savo pavidalą, turi unikalių ir ypatingų galių. (Strassberg, 2002). Hulidzing, kuri yra dažnai sutinkama kinų legendose, mituose ir pasakojimuose, geba transformuotis ne...
Daugiau
Džuansiu
Džuansiu (kin. 颛顼 Zhuānxū), dar vadinamas Gao Jangu (高陽 Gaoyang, liet. „Aukščiausioji šviesa“) – yra mitologinis imperatorius gyvenęs senovės Kinijoje, Hanių dinastijoje. Šeima Pasak Sima Čiano (司馬遷 Sima Qian), istoriko, tyrinėjusio ankstyvąją Hanių dinastiją, Džuansiu buvo imperatorės Leizu (嫘祖Lei Zu) ir Geltonojo Imperatoriaus anūkas. Jo motinos vardas buvo Čangsu, o tėvo vardas Čangdži. Manoma, kad jis turėjo 8 vaikus, kurie visi buvo berniukai. Džuansiu valdymas Mirus Geltonajam imperatoriui, valdymą į savo rankas perėmė Džuansiu dėdė Šaohao (少昊 Shaohao). Tačiau kaip pateikiama įvairiuose šaltiniuose, Šaohao niekad nevaldė šalies kaip imperatorius (Qian 1959). Jis buvo valdovas, kuris valdė žemes, esančias Rytinėje Kinijos dalyje. Po 84 metų šalies valdymo, jį pakeitė Džuansiu. Tačiau senovės Kinijos kronikoje „Bambukiniuose analuose“ (竹書紀年 Zhúshū Jìnián) buvo teigiama, kad dešimties metų berniukui Džuansiu buvo suteikta galimybė tapti savo dėdės padėjėju, o dvidešimties metų jis jau buvo laikomas neoficialiu valdovu. Jaunystėje jis pradėjo...
Daugiau
Didziangas
Didziangas (kin. 帝江 dìjiānɡ) – tai mitologinė būtybė iš Kinijos folkloro, vaizduojama kaip šventasis paukštis, gyvenęs vakarinėje Tian Šanio kalnų dalyje (天山 Tiān Shān, liet. „Dangaus kalnai“). Naudojant kitą romanizaciją šį paukštį taip pat galima rasti vadinamą Tičiango vardu (Cryptidz.wikia.com, n.d.). Mitologinės būtybės išvaizdos ypatybės Piešiniuose šis šventasis paukštis vaizduojamas kaip išsipūtęs geltonos spalvos darinys, primenantis maišą. Kaip savo knygoje rašo J. Kė, „<…> jis galėjo raudonuoti ir tada būdavo panašus į raudoną ugninį rutulį; jis turėjo šešias kojas ir keturis sparnus, bet neturėjo nei ausų, nei akių, nei burnos, nei snapo; jis suprato dainas ir šokius; jį vadino Di-dziangu“ (Kė 1998, p. 36). Autoriaus nurodomos ypatybės, tokios kaip: dvi poros sparnų, trys poros kojų ir akivaizdžiai pastebimos galvos nebuvimas, rodytų, kad ši mitologinė būtybė galėtų būti tarsi padidinta vabzdžio versija (A book of creatures.com n.d.). Kokio dydžio tiksliai...
Daugiau
Baošengas
Baošengas (kin. 保生大帝 Baosheng Dadi) – tradicinės kinų medicinos dievas daoizme ir folklore. Labiausiai garbinamas Fudziano (福建 Fújiàn) provincijoje ir Taivane. Dėl ypatingų pasiekimų kinų medicinos srityje, Baošengui atminti pastatytos šventyklos. Ankstyvasis gyvenimas Tikima, jog Baošengas gimė Fudziano provincijoje 979 m., Songų dinastijos (宋朝 Sòng cháo) valdymo laikotarpiu. Jo gimimas buvo kitoks, nei visų žmonių. Pasakojama, jog Baošengo mama susapnavo praryjanti baltą vėžlį. Vos jai prabudus, į jos įsčias buvo įdėtas nemirtingas vaisius. Baošengo gimdymo metu, Tai Bai Dzin Sing, Nanling Šidže ir Bei Dou Sing Dzun kūdikį atnešė prie motinos namų durų. Vos tik dievams išvykus, kūdikis gimė. Kambarys kaipmat prisipildė nuostabaus kvapo ir šviesos, daug dievų atvyko iš dangaus pasveikinti naujagimio. Nuo vaikystės buvo ypatingai protingas, turėjo išskirtinę atmintį, todėl studijavo ir atmintinai išmoko daugybę knygų. Sakoma, jog viską, ką Baošengas perskaitydavo – lengvai atsimindavo. Nuo jaunystės ėmė domėtis tradicine...
Daugiau
He Siangu
He Siangu (kin. 何仙姑 Hé Xiān Gū, liet. „nemirtingoji mergelė“) – kinų daoistų mitologijoje, viena iš Aštuonių nemirtingųjų (八仙 Bāxiān). Ji įžymi dėl to, kad užima svarbią vietą daoizmo kulte, kuriame moters asketizmo sistema smarkiai išsivysčiusi nebuvo (Yetts 1916). He Siangu kartu su kitais nemirtingaisiais gyvena mitinėje Penglajaus saloje (蓬莱山 Pénglái shān). Ji yra laikoma namų šeimininkių globėja ir padeda spręsti šeimynines problemas (Hu ir Yanjia 1995). Kinijoje ir Taivane galima rasti nemažai Aštuoniems nemirtingiesiems skirtų šventyklų, bet svarbiausia He Siangu šventykla yra Singapūre. Legendos Egzistuoja kelios versijos kaip He Siangu tapo viena iš nemirtingųjų. Vienoje iš populiarių versijų pasakojama apie dorybingą šeimą He, gyvenusią Auksinio kalno papėdėje. Šeimoje gimė mergaitė, kurią motina pavadino Lansian (兰仙 Lanxian, liet. „Orchidėjų fėja“). Mergaitė ne tik buvo įstabaus grožio, bet ir nuo pat gimimo mokėjo kalbėti, atsisakė valgyti žuvį ir mėsą. Kai mergaitei...
Daugiau
Gongongas
Gongongas (龔工 Gongong) dar kitaip žinomas kaip Kanghujus (康回 Kanghui) – vandens dievas kinų mitologijoje. Kinų mitologijoje laikomas blogu dievu, kadangi sukeldavo potvynius, kurie padarydavo daug žalos žmonėms. Taip pat pralaimėjęs kovą su ugnies dievu Džužongu (祝融 Zhurong), trenkėsi į dangaus atramą – Budžou kalną, taip sukeldamas katastrofą žemėje – nesibaigiančius potvynius. Kilmė ir istorija Gongongas įvairiuose šaltiniuose vaizduojamas skirtingai. Pasakojama, kad Gongongas gimė su gyvatės kūnu, žmogaus galva, raudonais plaukais bei rankomis ir kojomis (Brokaw 2016). Kituose šaltiniuose, Gongongas vaizduojamas kaip juodas vandens drakonas ar monstras, turintis iki devynių galvų, bei teigiama, kad jis yra imperatoriaus Jandi (炎帝Yándi) palikuonis. Gongongas dažniausiai vaizduojamas kaip žiaurus, ambicingas, piktas dievas. Kita vertus, galima rasti legendų, kuriose Gongongas vaizduojamas ne tik, kaip tironas, tačiau kaip atsakingas, nuoširdus ir geras lyderis Senovės Kinijoje. Teigiama, kad Gongongas ne tik sukeldavo potvynius, bet ir juos kontroliuodavo, 0 dažnai...
Daugiau
Garuda
Garuda (skr. गरुड Garuḍa, liet. „ėdikas”) – tai mitologinis besotis paukščių valdovas budizmo ir induizmo mitologijoje. Šis mistinis paukštis buvo laikomas gyvačių ir Nagų (mitinio dievo, pusiau žmogaus, pusiau kobros) priešu. Legenda Garuda pirmiausiai atsirado induistinėse puranų legendose, kuriose jis yra Kašjapos ir Vinatos sūnus, kuris po penkių šimtų metų tūnojimo kiaušinyje išsirito jau pilnai suaugęs (O’Brien 2017). „Tik jam išsiritus, jo bauginanti milžiniška forma užpildė dangaus skliautą, uraganas sukeltas jo sparnų sudrebino žemę, o šviesa, sklindanti nuo jų, buvo tokia akinanti, kad net dievą jie palaikė Agni, ugnies dievu” – taip Garudos legenda aprašoma „Tibeto simbolių ir motyvų enciklopedijoje” (Beer 1999). Budizmo mitologijoje Garudos yra milžiniškų, plėšrūniškų, labai intelektualių ir socialių paukščių rasė. Garuda kartais vaizduojamas kaip vieno iš penkių dhjani budų parankinis. Kaip ir nagos, Garudos yra kartu gyvūnai ir dievybės, todėl budizmo mitologijoje priklauso žemiausiai dievybių kategorijai: devams ar...
Daugiau
Triados
Triados (三合会 Sānhéhuì) – bendras pavadinimas visoms slaptoms kriminalinėms organizacijoms, kurios dabar daugiausia veikia Honkonge, Makao, Taivane, tačiau egzistuoja ir kitose šalyse, kur gyvena kinų bendruomenės. Kinijoje triadų likę nedaug dėl praeityje įvestų ir įvykdytų Mao Dzedungo (毛泽东 Máozédōng) reformų. Triadų pradžia siekia XVIII a. antrą pusę, o moderniosios triados atsirado nuo 1911 m. Nemaža dalis triadų grupuočių veikia iki šių dienų. Pagrindinės veiklos – užpuolimai, reketas, korupcija, prostitucija, nelegalūs azartiniai žaidimai, meno gaminių ar pinigų falsifikavimas, prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais (Hays 2008). Atsiradimo legenda Dar prieš susiformuojant Tiandihui brolijai (天地会 Tiāndìhuì) Kinijoje pradėjo sklisti legenda apie 5 vienuolius. 1671 m. Čingų dinastijos (清 Qīng, 1616–1911) imperatorius Kangši (康熙 Kāngxī) sužinojo, kad vietiniai barbarai ruošiasi pulti Kiniją ir nuversti imperiją. Jo valdoma armija nebuvo pakankamai stipri, kad atremtų ataką, todėl imperatorius paprašė pagalbos iš Šaolinio šventykloje gyvenančių vienuolių, kurie laisvu laiku praktikuodavo naujus kovos menus. Vienuoliai sutiko padėti...
Daugiau
Kinų drama „Bijūnų pavėsinė“
Tango Siandzu (汤显祖 Tang Xianzu) (1550-1616) drama „Bijūnų pavėsinė“ (牡丹亭 Mǔdān tíng) užbaigta apie 1588 m. Pirmą kartą suvaidinta 1598 m. princo Tengo pavėsinėje (滕王阁 Tengwang Ge). Tuo metu buvo plačiai kalbama, kad kone visi galėjo padeklamuoti dramos žodžius. „Bijūnų pavėsinės“ literatūrinėje kalboje Siandzu išlaiko prozą ir liaudiškas idiomas. Tai ne tik įrodo dramaturgo neprilygstamą talentą literatūrinėms kompozicijoms, bet ir papuošia dramos aprašymą yra pagirtinas už gilų pajautimą. Stipri aistra, nuoširdus dėkingumas, nuostabūs įvykiai ir graži kalba paverčia „Bijūnų pavėsinę“ maloniu skaityti ir vertinti kūriniu. Šis autentiško siužeto kūrinys yra sudarytas iš 55 scenų ir virš 400 arijų, o suvaidinti jam reikia daugiau nei 22 valandų. Dramos tekstas nebūtinai sutampa su muzika. Muzikinė drama „Bijūnų pavėsinė“ buvo leidžiama ir perleidžiama daug kartų, todėl kiniški adaptacijų tekstai buvo patobulinti taip, jog sutaptų su įspūdinga Kunčiu (崑曲 Kunqu) operos muzika. Tangas Siandzu Tai garsus kinų...
Daugiau
