Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Cao Cao

Parašė Inesa Židonytė - 2019-01-22 - Kinija ir Taivanas

Hanų dinastijos valdymo pabaigoje, istorijos vingiuose iškilo daug žymių žmonių, kurių vardus minime iki šiol. Vienas iš jų buvo Cao Cao (kin. 曹操, Cao Cao) (155-220 m.). Jis geriausiai žinomas kaip karvedys, vadovavęs teritorijai, kuri vėliau tapo Vei (kin. 魏, Wei) valstybe. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip negailestingas tironas, tačiau tuo pačiu metu buvo aukštinamas kaip nuostabus valdytojas ir genialus karo strategas. Cao Cao tėvas Cao Songas (kin. 曹嵩, Cao Song) ėjo aukštas pareigas įvairiose vietose, bet geriausiai žinoma, kad 187 metais Cao Songas sumokėjo šimtus milijonų, kad taptų didžiuoju vadu, tuo metu tai buvo aukščiausios pareigos visuomenėje. Cao Songas buvo įvaikintas Cao Tengo (kin. 曹騰, Cao Teng), eunucho, tarnavusio pačiam imperatoriui. Yra manoma, kad Cao Songas buvo įvaikintas iš Siahou (Xiahou) giminės, kuri tuo metu buvo viena įtakingiausių giminių ir tai paaiškintu glaudžius Cao Cao ryšius su šia gimine. Cao Cao turėjo gausų palikuonių skaičių,...

Daugiau

Keturi dangiškieji karaliai

Parašė Vita Stankaitytė - 2018-06-11 - Indija, Japonija, Kinija ir Taivanas, Vietnamas

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...

Daugiau

Taotie

Parašė Toma Kernagytė - 2018-05-28 - Kinija ir Taivanas

Taotie (kin. 饕餮) – būtybė, sutinkama kinų mitologijoje. Tai yra zoomorfinė figūra, dažniausiai vaizduojama gyvūno pavidalu. Taotie gali būti vadinama pabaisa, kuri yra sudaryta iš įvairių gamtoje egzistuojančių gyvūnų formų. Taip pat, šiuo pavadinimu gali būti apibūdinamas fizinio kūno neturintis vienagalvis monstras. Nors Taotie apibūdinimas yra nevienareikšmis, tačiau abejais atvejais Taotie simbolika išlieka nepakitusi. Taotie – tai godumo, besaikiškumo bei savanaudiškumo simbolis. Taotie atvaizdai dažniausiai randami ant įvairių Šangų (kin. 商, Shang) (XVII – XI a. pr. Kr.) bei Džou (kin. 周, Zhou. XI a. – 221 m. pr. Kr.) dinastijų laikotarpio dirbinių. Manoma, kad būtybės kilmė yra susijusi su ritualinėmis aukojimo dievams praktikomis. Taotie vardo kilmė Pažodinis Taotie žodžio vertimas iš kinų kalbos reiškia „maisto valgymas“ (Dolan, 2010). Ši mitinė būtybė buvo paminėta „Antikvarinių vertybių vertinimo knygoje“ (kin. 宣和博古圖, Xuanhe Bogu Tu) ankstyvojoje kinų literatūroje, Songų dinastijos laikotarpiu (kin. 宋 Song) (960 – 1279 m.). Vis dėlto, pirmasis Taotie...

Daugiau

Jab-jum

Parašė Martynas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) simbolio kilmė yra siejama su Indija. Tai yra viena iš Budos manifestacijos formų. Ši dievybė yra dažnai sutinkama Nepalo ir Tibeto budistų mene. Jab-jum yra tantrinio budizmo simbolis, kuriame pavaizduotos dvi vienas kitą apsivijusios žmonių figūros. Moters figūra simbolizuoja išmintį, o vyro – gailestingumą. Šių figūrų susiliejimas ir vienybė yra būtina, norint pasiekti „nušvitimą“. Tantrų instruktorė Solluna yra sakiusi, jog: „Jab-jum yra dieviškosios vienybės simbolis“. Tantriniame budizme Jab-jum yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais, tai gali būti sąjunga tarp sąmonės ir tuštumos arba tarp visko, kas matoma, ir to, ko nėra. Tai vienas iš daugelio Budos vaizdinių, atkeliavusių iš Indijos ir išpopuliarėjusių įvairiose meno srityse. Vadžrajanos budizme Adibuda yra laikomas aukščiausia būtybe. Pasikeitęs į savo žmogiškąjį pavidalą, jis yra vadinamas Vadžadhara. Yra išskiriamos dvi pagrindinės Vadžadharos formos: paprastoji ir Jab-jum. Paprastojoje formoje ši būtybė vaizduojama sėdinti įmantrių ornamentų...

Daugiau

Juodasis ir Baltasis Učangai

Parašė Deividas Urbonas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常, Hei Bai Wuchang) – tai kinų mitologijos požemio pasaulio dievai, atsakingi už klajojančių dvasių priežiūrą bei jų paskutinį teismą. Teismo metu dvasios yra apdovanojamos arba nubaudžiamos už savo gyvenimo metu nuveiktus darbus. Nubaustos dvasios yra perduodamos pomirtinio pasaulio sargams, kurie yra dažnai vaizduojami kaip arklio ar jaučio galvą bei žmogišką pavidalą turinčios būtybės. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo. Kilmės legenda Tikrieji Juodojo ir Baltojo Učangų vardai – Sie Bianas (kin. 謝必安, Xie Bi’an) ir Fan Udziu  (kin. 范無救, Fan Wujiu). Jie buvo geri draugai, kurie kartu dirbo policijos pareigūnais Jamene (kin. 衙门, Yamen). Anot legendos, policijos būrio vadas įsakė jiems pergabenti vieną nusikaltėlį į kitą miestą. Tačiau kelionės metu nusikaltėliui pavyko ištrūkti ir pasislėpti nuo Sie ir Fan. Nenorėdami nuvilti policijos būrio vado bei prarasti kaimo gyventojų pasitikėjimo Sie ir Fan nusprendė išsiskirti ir pabandyti surasti...

Daugiau

Karpis

Parašė Karolina Lorenschat - 2018-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karpis (kin. 鲤鱼, lǐyú, jap. 鲤, koi) yra svarbi kinų ir japonų mitologinė būtybė. Ši žuvis yra laikoma atkaklumo bei ryžto simboliu, kuris žmonėms atneša sėkmę ir gerovę. Nors karpis yra dažniausiai asocijuojamas su Japonija, tačiau tikrasis šios žuvies mito kilmės šaltinis yra sietinas su Kinijos mitologija. Mitas Pasak vienos kinų legendos, gausus karpių būrys kartą plaukė Geltonąja upe tol, kol galiausiai pasiekė didžiulį krioklį. Sakoma, kad šio krioklio viršuje esantys Drakono vartai, jungė Geltonąją upę su dangiškąja mėlynąja upe. Dauguma karpių nesugebėjo pasiekti šių Drakono vartų, todėl buvo priversti leisti upei juos nunešti atgal pasroviui. Likusieji iš visų jėgų stengėsi įplaukti į krioklį. Galiausiai liko tik vienas karpis, kuris nepasidavė ir toliau stengėsi pasiekti šiuos vartus. Garsus karpio taškymosi garsas atkreipė dievybių dėmesį, kurios ne tik ėmė juoktis iš karpio pastangų pasiekti krioklį, bet tuo pačiu metu stengėsi nubausti karpį...

Daugiau

Kuisingas

Parašė Paula Šidagytė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng), dar žinomas Didžiojo meistro Kui arba Didžiojo žvaigždžių princo Kui vardu (kin. 大魁星君, Dà Kuí Xīng Jūn), yra kinų mitologijos egzaminų dievybė bei aukščiausiojo literatūros dievo Venčango (kin. 文昌, Wénchāng) padėjėja. Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „pagrindinė žvaigdė“. Jos vardas nuo seno yra siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu. Mitas Kuisingas buvo paprastas ir nepaprastai išmintingas mirtingasis, kurio išvaidza buvo bjauri ir atstumianti. Pasak legendos, Kuisingas puikiai išlaikė baigiamuosius imperatoriškuosius egzaminus, tačiau dėl savo negražios išvaizdos, iš imperatorius negavo auksinės rožės apdovanojimo. Vieni pasakoja, jog Kuisingas, apimtas sielvarto, nušoko nuo uolos, kiti teigia, jog jis pasiskandino vandenyje. Vis dėlto, abejais atvejais, jį nuo mirties išgelbėjo jūrų drakonas arba vienakojė pabaisa, kuri nuvedė Kuisingą pas Venčangą, gyvenantį Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Ten jis ir apsigyveno bei tapo literatūros dievo padėjėju. Kuisingo mitas turi panašumų su kito kinų mitologijos personažo Džongkujaus (kin....

Daugiau

Pengas

Parašė Brigita Pruskaitė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Pengas (鹏 péng) –  kitaip žinomas kaip Kunpengas (鲲鹏 kūnpéng) arba Auksasparnis Didysis Pengas (金翅大鹏 jīnchì dàpéng) – kinų mitinė būtybė, kuri transformuojasi iš kitos kinų mitinės būtybės, gigantiškos žuvies Kuno (鲲 kūn). Lyginamojoje mitologijoje Pengas yra dažnai siejamas su Artimųjų Rytų mitine būtybe Rochu (arab.الرُخّ rukk) arba budizmo, hinduizmo ir džainizmo mitine būtybe Garuda. Kunas dažnai sulyginamas su Leviatanu. Mitas Daoistinėje klasikinėje knygoje „Džuangdzi“ (莊子 zhuāngzi) Pengo ir Kuno mitas yra seniausias įrašas kinų literatūroje. Jis vadinasi „Lengvas ir laisvas klajojimas“ (逍遙游 xiāoyáo yóu): „Šiaurės tamsybėse gyvena žuvis, kurios vardas yra Kunas. Kunas yra toks didelis, kad aš nežinau kiek tūkstančių li jis gali aprėpti. Kai jis pakeičia savo būvį – tampa paukščiu vardu Pengas. Aš nežinau kiek tūkstančių li sudaro Pengo nugaros ilgį, bet kai jis pakyla ir nuskrenda, jo sparnai atrodo kaip debesys, kuriuos gali matyti per visą dangų. Kai jūros...

Daugiau

Čijou

Parašė Gabrielė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Senovės Kinijoje Čijou (蚩尤 Chiyou) buvo dziuli (九黎 Jiu Li) genties vadas. Kinų mitologijoje jis geriausiai žinomas kaip tironas, kuris kovojo prieš Geltonąjį imperatorių Trijų valdovų ir penkių imperatorių laikotarpiu. Hmongų tautai Čijou buvo pasipūtęs mitinis karalius. Jis turi ypač sudėtingą ir prieštaringą kilmę. Šiandien Čijou yra pagerbtas ir garbinamas kaip karo dievas bei kaip vienas iš trijų legendinių Kinijos įkūrėjų pradininkų. Asmenybė Pagal Songų dinastijos istorijos knygą Luši (路史 Lushi), Čijou pavardė buvo Dziang (姜 Jiang), be to jis buvo imperatoriaus Jandi (炎帝 Yandi) palikuonis. Remiantis legenda, „Čijou turėjo bronzinę galvą su metaline kakta. Taip pat turėjo keturias akis bei šešias rankas, kiekvienoje turėjo po neapsakomai aštrų ginklą“ (Nasi 2015). Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad Čijou turėjo tam tikrų savybių, susijusių su įvairiais mitologiniais galvijais: jo galva buvo kaip buliaus su dviem ragais, nors jo kūnas buvo kaip...

Daugiau

Hulidzing

Parašė Agnė Šeputytė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Hulidzing (kin. 狐狸精 huli jing), kinų mitologijoje dar žinoma kaip dziuveihu (九尾狐 jiuweihu), yra devynuodegė lapė, kuri gali figūruoti kaip geroji arba blogoji būtybė (Kang 2006). Ją galima aptikti ne tik mitologijoje, bet ir kinų folklore, literatūroje. Šią lapę galima rasti ir japonų mituose, kur ji žinoma kaip kicune (jap. 狐 kitsune), arba korėjiečių – gumiho (kor. 구미호 gumiho). Šios trys būtybės yra vienodos savo išore, bet pasižymi skirtingomis, kitoniškų kultūrų įkvėptomis, istorijomis ir savybėmis. Hanių dinastijos metu Kinijoje susiformavo idėja, jog egzistuoja tarprūšiniai virsmai ir galimybė daugeliui objektų įgyti žmogišką pavidalą, magiškųjų galių bei nemirtingumą. Kartu su šia tradicija, buvo tikėta, kad ir lapė pajėgi transformuotis į tokio pobūdžio būtybę (Strassberg 2002). Hulidzing, kurią galima išvysti legendose, mituose ir pasakose, dažniausiai įgijusi jaunos bei gražios moters pavidalą, bet, priešingai nei kicune ar gumiho, ji gali pavirsti ir į bet...

Daugiau