Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Didysis Ju

Parašė Orinta Janulionytė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200-2100 m. pr. m. e.) arba dar kitaip vadinamas Da Ju – tai Senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070-1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, kuris už savo nuopelnus buvo paverstas legendiniu. Net kritiško Konfucijaus buvo pripažintas ir priskirtas kaip sektinas valdovo pavyzdys. Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyvavęs anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ), seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta. Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e.-221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo legendinės mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.). Dauguma žinomų faktų apie jį buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir...

Daugiau

Fudzanglongas

Parašė Agnė Jakštaitė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Fudzanglongas (kin. 伏藏龙 fuzanglong), dar vadinamas paslėptų lobių drakonu, požemio karalystės brangiųjų metalų, brangakmenių bei turtų sergėtojas kinų mitologijoje (McElroy 2020). Ypatybės Gyvena požemiuose, dažniausiai urvuose. Tikima, kad saugo įvairius paslėptus turtus: brangakmenius, aukso luitus bei žmogaus sukurtus meno kūrinius (China Culture 2014). Fudzanglongas dažnai vaizduojamas ryškios tamsiai raudonos spalvos, tvirtai įsikibęs į savo stebuklingąjį perlą. Taip pat šis drakonas siejamas ir su ugnikalnių išsiveržimais. Pasakojama, jog kartais pažadintas iš miego jis staigiai iškyla iš požemių, taip suformuodamas ugnikalnius. Ugnikalniui netikėtai išsiveržus, tikima, jog Fudzanglongas perduoda žinią dangui. Mitas Kinų mitologijoje išskiriamos keturios pagrindinės drakonų rūšys: dangaus drakonas Tianlongas, žemiškasis drakonas Dilongas, dvasių drakonas Šenlongas ir požemių drakonas Fulongas (Giddens 2005). Tikėtina, jog Fudzanglongas priskiriamas pastarajai grupei drakonų. Viename iš Kinijos mitų apie drakonus pasakojama, jog vienuose iš 28 Dangaus drakono Tianlongo pastatytų rūmų gyveno du broliai: Fudzanglongas ir...

Daugiau

9 drakono sūnūs

Parašė Ema Kazlauskaitė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Devyni drakono sūnūs (kin. 龙生九子, Lóng shēng jiǔ zǐ) yra kinų drakonai, kurie yra karaliaus drakono sūnūs. Egzistuoja daugybė jų apibūdinimų ir skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi jų vardai, tačiau visuose versijose nurodoma, kad jie yra devyni. Kiekvienas iš šių drakonų yra ypatingas ir turi unikalių savybių. Pasak legendos, kiekvienas iš drakono sūnų turėjo bent vieną tėvo – karaliaus drakono talentą (Bates 2007, 54 p.). Knygos „All About Chinese Dragons“ autorius R. Bates teigia: „Nuo seniausių laikų kinai drakoną laikė nemirtingu ir visur esančiu. Drakonas yra Kinijos simbolis ir buvo daugelį amžių. Jis buvo monarchijos ir aukščiausios valdžios simbolis, tačiau visada priklausė ir žmonėms. Drakonas Kinijos žmonėms yra daugiau nei mitas – tai tikėjimas“ (Bates 2007, 8 p.). Drakonas karalius – viena iš svarbiausių Kinijos mitologinių būtybių, tad ir jo sūnūs Kinijos mitologijai turėjo didelę reikšmę. Devynių drakonų kilmė neretai siejama su...

Daugiau

Naraka

Parašė Austė Kružikaitė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo mitologijoje, taip pat ir kinų mitologijoje, ši sąvoka reiškia pragarą. Mintis, jog egzistuoja kažkoks pragaras, yra labai sena ir nusistovėjusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę ,,pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau, ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už savo netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų. Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad būtybės esančios ar ten patekusios dėl savo karmos. Karma visiems sugrįžta su laiku it koks bumerangas. Patekusieji į pragarą, ten gyvena ribotą laiko tarpą, kol karma pasiekia savo rezultatą. Tuomet jis ar ji vėl atgimsta viename iš aukštesnių pasaulių. Dėl tokių baisių pasekmių, žmonės stengiasi daryti tik gerus darbus, praktikuoja budizmą, taip norėdami išvengti...

Daugiau

Senutė Meng

Parašė Laura Buožiūtė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Senutė Meng (kin. 孟婆, Mèng Pó) – tai užmaršties deivė kinų mitologijoje, patiekianti ypatingą sriubą ant Užmaršties tilto (kin. 奈何桥, Nàihé qiáo). Ši sriuba skirta ištrinti žmogaus atmintį, kad šis galėtų persikūnyti į kitą gyvenimą be jokios ankstesnio gyvenimo naštos. Ji gyvena Kinijos Mirusiųjų karalystėje (kin. 地狱, Diyu), 10-ajame teisme. 10 – asis teismas Pasak budizmo, žmonių dvasios, patekusios į Mirusiųjų karalystę, yra kankinamos šios vietos valdovo karaliaus Jamo (kin. 阎罗王, Yánluó-wáng) (plačiau, čia). Jis, kankindamas, veda dvasias pro teismus, nuo pirmo iki dešimto. 10-ajame jas pasitinka Senutė Meng. 10-asis teismas yra atsakingas už sielų paruošimą atgimimui (Roberts, 2004). Legendos Pasak vienos budistinės legendos, Senutė Meng gimė senų senovėje. Kuomet ji buvo gyva, jos didžiausias troškimas buvo mokyti žmones gėrio. Po kurio laiko, Meng išvyko į kalnus mokytis. Kadangi dar nebuvo galutinės pasaulio tvarkos, būdavo žmonių, kurie prisimindavo savo praeitį, kad...

Daugiau

Dzingvei

Parašė Vaida Padimanskaitė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Dzingvei ( kin. 精衛, Jīngwèi) – mitinė paukštė, atsiradusi iš imperatoriaus  Jandi (Šennongo) (kin. 炎帝, Yán Dì) dukters vardu Niuva (kin.女娃, Nǚwá), (nemaišyti su deive motina Niuva (kin. 女媧, Nǚwā)). Ji nenumaldomai stengiasi pripildyti jūrą akmenukais (Yang ir Deming 2008). Legenda Viena iš legendų apie Dzingvei sako, jog 3090 mylių į pietryčius, po to į šiaurės rytus stovi „Išskrendančių balandžių“ kalnas. Šio kalno aukštumose auga daug šilkmedžių. Ten gyvena paukštė, kuri savo forma primena varną su raštuota galva, baltu snapu ir raudonomis pėdomis. Ji vadinama Dzingvei. Dzingvei yra jaunesnioji ugnies imperatoriaus dukra, vardu Niuva. Ji plaukiojo Rytų jūroje, tačiau nebegalėjo grįžti į krantą ir nuskendo. Tada ji pavirto į paukštę „Dvasios sargybinį“ ir nepailsdama neša šakeles ir akmenis iš Vakarų kalnų, kad užpildytų Rytų jūrą, kuri atėmė jos gyvybę (Strassberg 2002). Ši istorija – viena iš santykinai nedaugelio senovės kinų mitologijoje, kur aprašomos deivės....

Daugiau

Siuanniu

Parašė Emil Starodubov - 2021-11-30 - Kinija ir Taivanas

Siuanniu (玄女 Xuánnǚ) – tai mitinė veikėja, pasak daoizmo ir kinų liaudies mitologijos gyvenusi mitiniais Penkių Išminčių laikais. Pirminis šios deivės pavadinimas buvo tiesiog Siuanniu (玄女Xuánnǚ), dažniausiai verčiamas kaip „tamsioji dama“ arba „paslaptingoji moteris“ (Liu, 2016, p. 66). Vėlyvajame Tangų dinastijos laikotarpyje gyvenęs daoizmo meistras Du Guangtingas (杜光庭, Dù Guāngtíng) tekste „Užrašai apie nemirtinguosius, surinkti sienomis apjuostame mieste“ (墉城集仙錄 Yōngchéng Jíxiān Lù) naudojo pavadinimą Devynių dangaus karalysčių Siuanniu (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) (Gu. 1988, p. 350-351). Šiame tekste pasakojama, jog Siuanniu yra imperatoriaus Huangdi (Huángdì) mokytoja ir Vakarų karalienės motinos (Xī Wángmǔ) mokinė. Pasakojama, jog deivė Siuanniu nusileido iš dangaus, kuomet Huangdi kovojo mūšyje su Čijou (Chīyóu). Čijou sukėlė rūką, kuris buvo toks tirštas, kad susiliejo diena ir naktis. Huangdi klaidžiojo rūke keliolika dienų. Dziutien Siuanniu nusileido į rūką raita ant Raudonojo paukščio, vietoje vadžių laikydama fosforą ir debesis. Ji buvo...

Daugiau

Fengbo

Parašė Beatričė Černiūtė - 2021-11-30 - Kinija ir Taivanas

Fengbo (kin. 風伯, pinyin Fēngbó), taip pat žinomas kaip Fengši, yra daoistinė vėjo dievybė. Senovėje jis buvo vaizduojamas kaip groteskiška dievybė su elnio kūnu, paukščio galva, ragais, gyvatės uodega ir leopardo raštais. Tačiau Mingų laikotarpiu (1368-1644) buvo sukurti atvaizdai, vaizduojantys jį kaip seną vyrą, laikantį vėduoklę, su geltonu apsiaustu, mėlyna ir raudona kepuraite bei balta barzda. Jis laiko ožkos odos maišelį su vėju, ir nukreipia juos kaip nori. (Pregadio, 2013, p. 419-420) Jis buvo laikomas žvaigždžių dievybe, kurią valdo Šaulio žvaigždyno Chi1 žvaigždė (χ1 Sagittarii). Mingų dinastijos mitologijoje Fengbo taip pat buvo žinomas kaip Vėjo grafas (kin. 風伯方天君, pinyin: Fēng bó fāng tiān jun) (Werner, p. 205). Santykiai Kai kurie mitai teigia, kad Fengbo yra Čijou (kin. 蚩尤, pinyin: Chīyóu) pavaldinys ir padeda jam kovoti su Geltonuoju imperatoriumi Džuolu mūšyje (kin. 涿鹿之战, pinyin: Zhuō lù zhī zhàn). Fengbo laikomas neutraliu dievu ir...

Daugiau

Senoji vandenų motina

Parašė Saulė Vaitkevičiūtė - 2021-11-30 - Kinija ir Taivanas

Šuimu Niangniang (kin. 水母娘娘, Shuǐmǔ niángniáng) arba Senoji vandenų motina – legendinė kinų mitologijos vandens demonė, raganos dvasia kilusi iš budizmo ir daoizmo religijos. Taip pat siejama su Baltuoju drambliu, Budos vartų saugotoju, kaip jo jauniausioji sesuo. Anot kinų mitologijos, ji 1574 m. paskandino istorinį Sidžou (kin. 思州, Sīzhōu) miestą Hongdze ežere (ki. 洪泽湖, Hóngzé Hú) ir dabar yra įkalinta po kalnu Siuji apskrityje (kin. 盱眙县, Xūyí Xiàn) (Fisher, 2016). H. Dore savo knygoje aprašo demonę kaip jauną, juodaplaukę moterį, galinčią pasiversti į gyvatę ar drakoną. Žmogaus formoje vaizduojama su kardu ir dviem kibirais. Demonė dar vadinama Fontano deive ir Jūrų deive. (Doré, 2017). Jinci šventyklų komplekse viena šventykla yra paskirta šiai demonei. Šuimu šventykla (kin. 水母楼, Shuǐmǔ lóu) pastatyta XVII a., ir joje galima pamatyti Šuimu skulptūrą. Mitologija Skirtinguose regionuose aptinkamos skirtingos mitų apie Šuimu versijos. Pavyzdžiui, Sudžou...

Daugiau

Raudonasis paukštis

Parašė Arnas Luskevičius - 2021-11-30 - Kinija ir Taivanas

Raudonasis paukštis arba Raudonasis feniksas (kin. 朱雀; pinyin. Zhūquè) – mitinis paukštis, vienas iš keturių pasaulio globėjų, vaizduojamų Rytų Azijos mitologijoje. Taip pat kartais vadinamas Raudonuoju pietų paukščiu (kin. 南方朱雀, pinyin Nán Fāng Zhū Què.) Šis paukštis, pagal penkių gaivalų filosofiją (kin.五行, pinyin Wǔxíng), atspindi vasarą, ugnį ir pietų kryptį. Raudonasis paukštis yra susijęs su fengšui (kin. 风水; pinyin. fēngshuǐ), daoizmu bei astrologija. Japoniškas šios mitinės būtybės atitikmuo yra Suzaku (jap. 朱雀, suzaku), atkeliavęs į Japoniją maždaug VII a. pr. Kr. (Bane, 2016, Zhaoyuan Tian, Shuxian Ye, Hang Qian., 2020.) Išvaizda Raudonasis paukštis yra apibūdinamas kaip fazanas, apimtas liepsnos ir turintis penkių spalvų plunksnas. Dažnai paukštis yra tapatinamas su Rytų Azijos feniksu – Feng-huangu (kin. 鳳凰, pinyin Fènghuáng) dėl panašių išvaizdos bruožų, tačiau tai nėra tos pačios būtybės. Raudonasis paukštis yra nusakomas kaip mitinė būtybė, viena pasaulio globėjų, o Feng-huangas yra vadinamasis Kinijos...

Daugiau