Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Likimo deivė Kamundžangagi

Parašė Karolina Undzėnaitė - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti žmogų į doros kelią. Tuo tarpu Kamundžangagi – pozityvioji sąvokos pusė. Ji turi apdovanoti žmogų geresne lemtimi. Kitaip sakant, blogoji čonsang pasireiškia nepritekliumi, o geroji – turtais ir laime. Vietiniai gyventojai šamanistinio aukojimo ritualo metu, kviesdavo Samgongo dievybes į namus tam, kad šios išvarytų visą jame susikaupusį blogį ir su savimi atsineštų gerąjį čonsang. Čedžu salos gyventojai tiki, jog norint...

Daugiau

Pak Hjokgose

Parašė Diana Juzėnaitė - 2019-06-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Sagi“ (kor. 삼국사기, Samguk Sagi) bei XIII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Jiusa“ (kor. 삼국유사, Samguk Jiusa). Mite pasakojama, jog senojoje Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) teritorijoje gyveno šešios gentys, kurių kiekviena turėjo po savo atskirą valdovą. 69 m. pr. Kr., visų šešių genčių valdovai nusprendė susirinkti ir drauge apsvarstyti galimybes įkurti valstybę, kuri turėtų vieną karalių. Jie susitiko ant Alčiono kalno, nuo kurio matėsi Pietinė šalies teritorija. Šeši genčių valdovai pastebėjo keistą šviesos plūpsnį, kuris staiga nušvietė žemę. Taip pat, prie kalno papėdėje buvusio...

Daugiau

Gunungai

Parašė Justė Roličiūtė - 2019-06-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis – Vang Sarangas (kor. 왕사랑, Wang Sarang). Vieną dieną pas generolą Vangą apsilankė jaunuolis su šiaudine kepure ir prisistatė jam Rytų jūros drakono karaliaus sūnaus vardu. Jaunuolis teigė, jog apsilankė pas generolą Vangą, norėdamas paprašyti jo pagalbos, kovojant su Vakarų jūros drakono karaliumi. Išklausęs jaunuolio žodžius Vangas tarė: „Šiame pasaulyje nieko nebijau, išskyrus jūrą. Kaip gali manęs prašyti nerti po vandeniu?“ Jaunuolis...

Daugiau

Golipšinas

Parašė Beatričė - 2019-06-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia išsivystė į konceptualią dievybę. Golipšinas yra dažnai tapatinamas su Dėgamu (kor. 대감, Daegam) – vienu iš korėjietiško šamanizmo tradicijos dievų. Taip pat, ši dievybė yra laikoma valstybės dievu, kurio pagrindinė funkcija yra prižiūrėti materialiuosius turtus (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2013). Golipšino ir Dėgamo vaizdinys Golipšinas kaip dievybė yra tapatinama su tam tikromis formomis, tokiomis kaip namuose esanti kolona ar stulpas. Taip pat, ją gali simbolizuoti sudžiovinta žuvies galva, pakabinta ant šiaudinės virvės arba sulankstytas raudonos spalvos popierius, kuris yra kabinamas ant namų sienos (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2013). Dėgamas...

Daugiau

Unjo

Parašė Dalia Garuolytė - 2019-06-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung), Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnus, nusileidęs iš Dangaus karalystės, ant kalno įkūrė miestą. Netoli gyveno tigras ir meška. Abu žvėrys norėjo tapti žmonėmis, todėl nuvyko pas Huanungą prašyti pagalbos. Išgirdęs tigro ir meškos norus, valdovas sutiko jiems padėti su sąlyga, kad jie mainais įvykdys jo pavestą užduotį. Tigras ir meška turėjo praleisti šimtą dienų urve. Būdami viduje jie galėjo misti tik česnakais ir karčiomis pelyno žolelėmis. Po dvidešimties dienų tigras pasidavė, o meška sėkmingai įveikė užduotį. Huanungas išpildė duotą pažadą ir pavertė mešką į moterį. Iš pradžių Unjo jautėsi laiminga,...

Daugiau

Senelė Jongdung

Parašė Simona Stankevičiūtė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai Džedžiu salos (kor. 제주도, Jeju-do), žvejams bei žemdirbiams. Džedžiu salos mitologijoje ši deivė dažnai vaizduojama ir vyru, vadinamu Jongdung seneliu (kor. 영등하르방, Yeongdeung Hareubang). Buvo tikima, kad jis padėdavo žvejams sugauti daugiau žuvų (Na ir Chae 2010). Mitas Pasak legendos, Senelė Jongdung buvo jauna jūros deivė, išgelbėjusi grupę jūreivių, kuriems, sudužus laivui nežinomoje saloje, grėsė pavojus būti surytiems ciklopų. Ji ragino jūreivius kartoti magiškus žodžius ir neatsigręžiant plaukti namo į Džedžiu salą. Jūreiviai, tolumoje pamatę savo mylimą salą, staiga išsiblaškė ir pamiršo kartotus žodžius. Burtas buvo nutrauktas, o jūreiviai – nukelti atgal...

Daugiau

Juhva

Parašė Agnė Buinickaitė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose pasitiko ir linksmino saulės dievo tarnai. Hemosas įsakė savo tarnams užverti rūmų duris ir įkalinti jas rūmų viduje. Nors Juhvos sesėms pavyko ištrūkti, tačiau gluosnių deivė liko įkalinta ir priversta tapti saulės dievo žmona be savo tėvo sutikimo. Upės dievas ir Juhvos tėvas Habekas, įsiutintas šių žinių pasikvietė saulės dievą ir pasiūlė “išspręsti reikalus formos keitimo dvikovoje” (Sherman, 2008). Pirmiausia, Hemosas pasivertė į ūdrą, o Habekas – į karpį. Ūdra pagavo karpį. Tuomet Habekas tapo stirna, o Hemosas – vilku, ir netrukus pagavo ją. Habekui pasivertus putpele, Hemosas pavirto ereliu...

Daugiau

Bulgasari

Parašė Ieva Kučinskaitė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari išvaizda Įvairūs šaltiniai pateikia nevienareikšmį šios mitologinės būtybės išvaizdos aprašymą, tačiau visi autoriai vieningai pritaria idėjai, jog tai – hibridinė pabaisa, sudaryta iš įvairių gyvūnų kūno dalių. Bulgasari kūnas primena lokio kūną, kuris yra padengtas adatas primenančiu kailiu. Jis taip pat turi dramblio nosį, raganosio akis, tigro letenas bei jaučio uodegą (Teater 2019). Kiti šaltiniai teigia, jog ši būtybė turėjo tigro galvą, azijinio buivolo akis bei liūto letenas (Choe ir Torchia 2007). Dėl savo gebėjimo apsaugoti žmones nuo gaisro ir nelaimių, ji kartais būdavo vaizduojama ant širmų bei namo kaminų...

Daugiau

Sodžiu

Parašė Urtė Butkutė - 2019-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Sodžiu (kor. 소주, soju) – tradicinis Pietų Korėjos alkoholinis gėrimas, gaminamas iš ryžių, miežių bei saldžiųjų bulvių. Šis bespalvis, 14-24% alkoholinis gėrimas yra lengvo, gaivaus ir sodraus skonio. P. Korėjoje Sodžiu yra itin populiarus, jis neretai vadinamas šalies nacionaliniu gėrimu (Suh, 2004). Jis yra dažnai naudojamas įvairiems kokteiliams gaminti, iš kurių garsiausias yra somekas (kor. 소맥, somaek). Sodžiu yra išpilstomas į išskirtines žalio stiklo pakuotes, kurias galima išvysti daugelyje P. Korėjos, Kinijos ir Japonijos parduotuvių. Istorija Sodžiu gėrimo kilmės vieta yra siejama su Arabijos pusiasaliu. Jo gyventojai gamino gėrimą, kuris buvo vadinamas araku (arab. Araq, liet. „degtinė“). Į Korėjos pusiasalį, Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos valdymo laikotarpiu (XIII a. pr.), šį gėrimą iš Arabijos atgabeno mongolų užkariautojai. Istorijos šaltiniai teigia, jog Čingischanas parsivežė araką į Mongoliją, o vėliau jo anūkas Chubilajus, pirmasis Juan (kin. 元朝, Yuán Cháo) dinastijos imperatorius, išplatino šį gėrimą Korėjos pusiasalyje (The Korea Foundation, 2013). Tradiciškai, sodžiu gėrimas buvo gaminamas...

Daugiau

Suvono Hvasiongo tvirtovė

Parašė Titas Vaitkevičius - 2019-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Suvono Hvasiongo tvirtovė (kor. 수원 화성, rom. Suwon Hwaseong), yra Čiosono dinastijos laikotarpiu (kor. 조선, rom. Chosun) (XIV a. – XIX a.), iš akmens bei plytų, sumūryta gynybinė tvirtovė, esanti pačiame Suvono miesto centre, Kiongido provincijoje (kor. 경기도, rom. Gyeonggi-do), Pietų Korėjoje. Ji buvo pastatyta valdant karaliui Džiongdžio (kor. 정조, rom. Jeongjo) (1752 m. spalio 28 d.  – 1800 m. rugpjūčio 18 d.). Tvirtovė buvo skirta ne tik gynybinių funkcijų atlikimui, bet ir tarnavo kaip karaliaus Džiongdžio tėvo, Princo Sado, palaikų saugojimo vieta. Tvirtovės sienų struktūra, kuri yra 5.74 km ilgio bei užima 130 hektarų plotą , seka pagal nelygią Suvono miesto centro topografiją. Pagrindinė Suvono upė, Suvončionas (kor. 수원천, rom. Suwoncheon) teka per patį tvirtovės centrą. Tvirtovės istorija Hvasiongo tvirtovės statybos darbai truko du su puse metų ir buvo atlikti 1794 -1796 metų laikotarpiu. Jos architektu buvo Džiongas Jakyongas (kor. 전약용, rom. Jeong Yak-yong), kuris...

Daugiau