Sihė
Sihė (羲和 Xīhé) yra Kinijos saulės deivė. Viena iš dviejų (kartu su mėnulio deive Čange (嫦娥 Cháng’é)) imperatoriaus Didziuno (帝俊 Dìjùn) žmonų, ji buvo dešimties saulių motina, dažnai vaizduojama kaip trikojė varna. „Saulės sukūrimo“ motyvas randamas daugelio Kinijos etninių grupių mitologiniuose pasakojimuose. Saulė kartais vaizduojama kaip dievų kūrinys arba kartais kaip būtybė, pasivertusi iš mirusio dievo. Pavyzdžiui, buji etninė grupė saulės sukūrimą įsivaizduoja kaip dievo Vengo nuopelną, kuris, pagal mitą, pagimdė dangų, dieną ir naktį, saulę bei mėnulį. Etninių kinų mituose saulė vis dėlto dažniausiai yra siejama su jos motina Sihe ir tėvu Didziunu. Tačiau, panašiai kaip ir apie Čangę, kuri yra dvylikos mėnulių motina, Kinijos mitologiniuose tekstuose, dėl saulės deivės aukšto statuso, yra randama nedaug infomacijos apie Sihės mitą. Jos panteonas galutinai išsivystė Hanų dinastijoje (221-207 m. pr. kr). Apie juos nuopelnus daugiausia yra aprašyta „Kalnų ir jūrų knygoje“...
Daugiau
Šennongas
Šennongas (神農 / 神农 Shénnóng), taip pat vadinamas Jandi (炎帝 Yandi) – vienas iš trijų legendinių Kinijos valdovų, kartu su Fusi ir Niuva, kultūrinis herojus, žemdirbystės ir tradicinės žolininkystės bei medicinos pradininkas. Šennongas buvo laikomas vienu iš “Trijų imperatorių”, grupė pseudo-mistinių būtybių, gyvenusių maždaug prieš 5000 metų. Šennongas laikomas autoriumi daugybės Kinijai svarbių išradimų, tokių kaip kauptukas, plūgas, kirvis, kasiamieji šuliniai, žemės ūkio drėkinimai, bei sugalvojo ūkininkų turgus, kinišką kalendorių, prie medicinos prisidėjo ištobulindamas pulso matavimo metodus, akupunktūrą ir kitus (Yang 2005, p. 190-199). Už jo visus nuopelnus žemdirbystėje, jis buvo vadintas „Dieviškuoju žemdirbiu“. Mitologija Buvo tikima, kad Šennongas anksčiau buvo žinomas kaip Ugnies imperatorius Jandi. Būtent dėl šios priežasties jis vėliau tapo Jandi Šennong-ši. Jo aprašymai yra labai įvairūs, dažniausiai apibūdinantys, kaip lapais apsidengęs atsiskyrėlis ar jaučio galvą ir žmogaus kūną turinti dievybė, globojanti agrarinį gyvenimo būdą ir dažniausiai būtinai vaizduojama su...
Daugiau
Hebo
Hebo (河伯 Hebo) – kinų mitologijos dievybė, kuri kontroliuoja ir valdo upes, ypač siejama su Geltonosios upės valdymu, žmonių dar vadinama „Upės grafu”. Geltonosios upės dievybė turi net keletą vardų: Fengi (冯夷 / 馮夷 Féng yí), Bingi (冰夷 Bīng yí) ir Hopo (Jordan 1993, p. 127). Dievybė Hebo yra Geltonosios upės įasmeninimas. Laikomas geranorišku, bet gobšiu, nenuspėjamu ir pavojingu kaip ir pati upė. Hebo taip pat turėjo svarbų vaidmenį istorijoje, religiniame garbinime Kinijoje (ypač Šiaurės Kinijoje), kultūroje, literatūroje ir poezijoje. Atsiradimo mitai Apie šią dievybę yra net keletas skirtingų pasakojimų, kurie aiškina jo atsiradimą. Vienas iš jų teigia, jog tai buvo žmogus, kuris pasiekė nemirtingumą, prisirišdamas sunkius akmenis ir nusiskandindamas Geltonojoje upėje, taip tapdamas jos dievu (Jordan 1993, p. 127). Kitas mitas teigia, jog tai buvo paprastas žmogus, kuris bandydamas perbristi Geltonąją upę nuskendo, tačiau dangaus imperatorius Tiandi (天帝...
Daugiau
Dziangši
Dziangši (僵尸 jiāngshī) – mitinė būtybė Kinijos folklore, pažodžiui išvertus reiškianti „sustingęs numirėlis“. Dar ji vadinama šokinėjančiu zombiu ar vampyru. Tai yra prisikėlęs numirėlis, šokinėjantis ištiestomis į priekį rankomis bei apsivilkęs oficialiais Čingų dinastijos laikotarpio (XVII a.-XX a.) rūbais. Įprastai naktį jis žudo gyvus padarus ir pasisavina jų gyvenimo energiją, o dieną slepiasi tamsiame urve ar karste. Kilmė Manoma, jog ši mitinė būtybė galėjo išsivystyti iš palaikų pervežimo per tūkstantį li (li – kinų atstumo matas, atitinkantis apie 500 metrų) tradicijos. Jau senovės Kinijoje vyko sparti darbuotojų migracija ir neretai į kitą sritį iškeliavę užsidirbti asmenys žūdavo toli nuo savo gimtinės. Giminaičiai, sužinoję, jog toli iškeliavęs dirbti mirė jų šeimos narys, neturėdami lėšų transportuoti kūno, įprastai pasamdydavo daoistų dvasininką, kad jis apeigų metu „reanimuotų mirusįjį ir jam parodytų kelią namo“, nes tikėta, jog palaidojus žmogų ne jo gimtojoje vietoje,...
Daugiau
10 požemio valdovų
Rytų Azijos mitologijoje 10 požemio valdovų (kin. 十王 shiwang, kor. shiwang, jp. jūo), dar vadinami požemio teisėjais – tai karaliai, vadovaujantys 10 pragaro teismų, kuriuose mirusieji baudžiami fizinėmis kančiomis, atitinkančiomis jų esant gyviems padarytas nuodėmes. Pragaras Į Kiniją pragaro (地狱 Diyu) samprata atkeliavo kartu su budizmu, o vėliau pragaro suvokimui įtakos turėjo daoizmas ir vietiniai tikėjimai. Pragaras dažniausiai vaizduojamas kaip požeminis labirintas su daugybe lygių ir kambarių. Mirusieji siunčiami į tuos kambarius atpirkti savo nuodėmių, padarytų dar esant gyviems. Kiekvienas teismas atsakingas už tam tikrą nuodėmę ir jos atpirkimo būdą. Daugelis legendų tvirtina, kad nusidėjėliai yra priversti patirti baisias kančias, kol numirs dar kartą, po to jie atgaivinami, kad iš naujo patirtų kančias. Visi žmonės po mirties patenka į pragarą, tačiau kiek laiko jie ten praleis, priklauso nuo nuodėmės sunkumo. Nuodėmės labai įvairios – nuo prastos higienos iki žmogžudystės. Kai žmogus miršta, jo siela nuvedama pas viso pragaro...
Daugiau
Dzaodziunas
Dzaodziunas (灶君 Zao Jun), dar vadinamas Virtuvės dievu, Viryklės dievu, Dzaošenu (灶神 Zao Shen), Džanglanu ir kt., yra vienas iš svarbiausių žemiškųjų dievų kinų mitologijoje ir daoizme. Daugybė šeimų visoje Kinijoje, Taivane ir Pietryčių Azijoje turi savo virtuvės dievą ir laiko jo atvaizdą, pakabintą virš savo viryklės. Yra tikima, kad Dzaodziunas globoja tas šeimas. Virtuvės dievas labai svarbus šeimos gyvenime, kadangi viryklė simbolizuoja vieningumą. Vėlyvosios Kinijos imperijos laikais vyko procesas, vadinamas „šeimos dalybos”, kurio metu du broliai, abu vedę ir turintys vaikų, galėjo nuspręsti nebegyventi kartu kaip viena šeima ir išsiskirti į dvi atskiras. Kai tai atsitikdavo, vienas iš brolių turėdavo paskirti naują virtuvės dievą, kadangi dvi šeimos negalėdavo dalintis tuo pačiu. Mitai ir legendos Kadangi Dzaodziunas yra populiarus tarp mitinių būtybių, apie jo ištakas yra daug istorijų. Populiariausia iš jų teigia, kad jo, kaip dievo, istorija prasidėjo II a....
Daugiau
Šaulys I
Šaulys I (后羿 Hòu yì, kiti pavadinimai: 仁羿 Rén yì, 夷羿 Yí yì), taip pat žinomas kaip „puikusis šaulys“, „šaulių valdovas“ — tai mitinis, vienas populiariausių Kinijos didvyrių, taikliausias šaulys. Šaulys I gyveno valdant imperatoriui Jao (堯 Yáo). Didžiausias Šaulio I žygdarbis — apsaugojo žemę nuo dešimties saulių, kurios sukėlė sausrą, badą ir taip apsaugojęs ne tik žmones, bet ir Žemę nuo negandų. Šaulio I sugebėjimai Daugelis šaltinių patvirtina, kad Šaulys I meistriškai šaudęs iš lanko. „Jo vardas keldavo susižavėjimą ir pagarbą vėlesnėms kartoms ir tapo taiklaus šaudymo iš lanko simboliu. Pasak padavimo, I galėjęs pataikyti strėle į kiekvieną skrendantį paukštį. Kalbama, kad, kai jis įtempdavo lanką ir ruošdavosi šauti, netgi Juė žmonės, kurie gyveno jūros pakrantėje ir nepažinojo lanko, vienas per kitą stengdavosi gauti jam strėlių arba taikinį“ (Ke 1989, p. 196). Jo taiklumas susijęs ir su fiziniu...
Daugiau
Kunlunas
Kunlunas (昆仑山 Kūnlún Shān) yra vienas žymiausių mitais apipintų kalnų kinų mitologijoje. Šis kalnas žinomas kaip aukščiausios dievybės buveinė Žemėje, nemirtingųjų ir kitų dievybių rojus, vienas iš dangaus ramsčių, neleidžiančių dangui nukristi ant Žemės, dangaus kopėčios, jungiančios Žemę su dangumi. Mitologinis Kunlunas nesusijęs su dabartine Centrinėje Azijoje išsidėsčiusia Kunluno kalnų virtine. Šis kalnas kinų mitologijoje yra vienas iš penkių šventųjų kalnų, saugančių nemirtingumo paslaptis. Kunlunas – centrinis ir pats svarbiausias kalnas, savo didybe ir galybe neturintis lygių (Allan, Phillips 2012, p. 36). Lokalizacija Tiksli Kunluno vieta nežinoma, nes įvairiuose šaltiniuose ji pateikiama skirtinga arba nekonkreti. „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海经 Shān Hǎi Jīng) aprašytos netgi dvi Kunluno vietos: vienuoliktame skyriuje rašoma, kad jis yra šiaurės rytuose, o šešioliktame – kad į pietus nuo Vakarų jūros (Yang, An, Turner 2005, p. 160). Populiariausia Kunluno lokalizacija išlieka vakaruose. Tolimuosiuose vakaruose, kur...
Daugiau
Niuva
Niuva (女媧 Nǚwā) – viena iš legendinių Kinijos valdovių, mitologinis personažas, žmonių giminės sukūrėja, pasaulio tvarkytoja. Dažnai minima kartu su broliu-vyru Fusi (伏羲 fúxī). Ji vaizduojama turinti gyvatės kūną ir žmogaus galvą (Philip 2005, p. 97). Legenda Kai Žemė atsiskyrė nuo dangaus, joje jau buvo kalnų, upių, žolės ir medžių, netgi paukščių, žvėrių, vabzdžių bei žuvų, tačiau vis dar nebuvo žmonių, todėl pasaulis buvo erdvus ir tylus. Žemėje klajojo didžioji dvasia Niuva. Savo širdyje ji jautė neapsakomą vienatvę ir suprato – kad Žemė atgytų, reikia dar kažką sukurti. Kartą ji atsisėdo ant tvenkinio kranto, paėmė saują geltono molio, suvilgė vandeniu ir žiūrėdama į savo atvaizdą nulipdė kažką panašaus į mažą mergytę. Vos tik pastatė ją ant žemės, mažoji figūrėlė atgijo, sušuko „ua ua“ ir pradėjo džiaugsmingai straksėti. Niuva buvo labai patenkinta savo kūriniu ir, tęsdama šį darbą, iš molio...
Daugiau
Paukštis Dženas
Dženas, arba Dženniao (鴆鳥 zhènniǎo, zhèn), – paukštis nuodingomis plunksnomis, kuris, manoma, senovėje gyveno dabartinės pietų Kinijos teritorijoje. Apie jį užsimenama daugelyje Kinijos mitų ir kitų raštų. Kinų rašytojas Guo Pu (郭璞 GuōPú) apibūdina Dženo išvaizdą taip: violetinis pilvas, plunksnos žaliais galais ir skaisčiai raudonas kaklas. Šie paukščiai gamino nuodus, nes lesė nuodingų gyvačių galvas. Vyriškos lyties paukštis vadintas Keliaujančia saule (迴陽 huíyáng), moteriškos lyties – In harmonija (阴氳 yīnyūn). Kitas apibūdinimas – iš Songų dinastijos laikotarpio Pijos žodyno (埤雅 Píyǎ). Rašoma, kad paukštis atrodė kaip žąsis tamsiai violetiniu kūnu ir bronziniu kaklu, kurio ilgis 7–8 cunai (kiniškas matavimo vienetas: 1 cunas = 3,33 cm). Pijos žodyne rašoma, kad Dženo kūnas yra nuodingas iki pat plunksnų galiukų. Nuodai vadinami džendu (鴆毒 zhèndú) arba tiesiog Dženo nuodais. Skystis, kuriame būdavo pamirkytos plunksnos, tapdavo nuodingas. Paukščio išmatos, kaip teigta, galėjo ištirpdyti akmenis,...
Daugiau
