Baltosios gyvatės legenda
Baltosios gyvatės legenda (kin. 白蛇传, Báishé chuán) – tai viena iš geriausiai žinomų Kinijos meilės istorijų, kuri kartu su tokiais pasakojimais kaip „Istorija apie įsimylėjėlius, virtusius drugeliais“ (kin. 梁山伯與祝英台, Liáng Shānbó yǔ Zhù Yīngtái), „Ponia Meng Dziang“ (kin. 孟姜女, Mèng Jiāng Nǚ) bei „Jaučiaganys ir Audėja“ (kin. 牛郎织女, Niúlángzhīnǚ) patenka į keturių garsiausių Kinijos legendų sąrašą (kin. 中国四大民间传说, Zhōngguó sì dà mínjiān chuánshuō). Legendos siužetas ir jos variacijos Legenda pasakoja, jog prie Vakarų ežero (kin. 西湖, Xī Hú) gyveno baltoji ir žalioji (kartais vadinama juodąja) gyvatės. Bėgant metams, jos meditacijos proceso metu įgavo sugebėjimą transformuotis į žmogiškąjį pavidalą. Baltoji gyvatė savo žmogiškąjai formai suteikė Bai Sudžen (kin. 白素貞, Bái Sùzhēn) vardą, o žalioji – Siaočing (kin. 小青, Xiǎoqīng) vardą. Kartą lyjant lietui, moterys prie Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) sutiko Siu Sianą (kin. 許仙, Xǔ Xiān), kuris joms paskolino skėtį. Sakoma, jog baltoji gyvatė Bai Sudžen šią akimirką atpažino Siu Sianą kaip reinkarnaciją žmogaus, kuris prieš daugelį buvo išgelbėjęs jos gyvybę. Dėl...
Daugiau
Dianmu
Dianmu (kin. 電母, Diànmǔ) yra kinų mitologijos žaibų dievybė. Ji yra laikoma gimdyvių globėja bei kinų griaustinio dievo Leigongo (kin. 雷公, Léigōng) pagalbininke ir žmona. Dianmu vaizdinys, galios ir sąveika su kitomis dangaus dievybėmis Kinų mitologijoje Dianmu yra vaizduojama kaip moteris, pasipuošusi dekoruotais, ryškiaspalviais, mėlynos, žalios, raudonos arba baltos spalvos drabužiais. Savo rankose dievybė paprastai laiko du veidrodžius, kurie leidžia jai sukurti žaibo reiškinius danguje. Veidrodžiai taip pat yra dar vienas In ir Jang (陰阴, Yīnyáng) priešpriešos simbolis: kaip vienas į kitą trinami du akmenys sukelia kibirkštį, taip Dianmu vienas į kitą trinami veidrodžiai sukuria patį žaibo fenomeną. Dianmu ir Leigongas veikia kartu su kitomis, atmosferos reiškinius sukeliančiomis, dangaus dievybėmis, tokiomis kaip debesų valdytojas Jundžongdzi (kin. 雲中子, Yúnzhōngzǐ), vėjo dievas Fengbo (kin. 風伯, Fēngbó) bei lietaus dievas Juši (kin. 雨師, Yǔshī). Dianmu ir Leigongo legenda Legendoje pasakojama, jog Leigongas vieną dieną, patruliuodamas mieste ir saugodamas žmones nuo piktadarių,...
Daugiau
Maitrėja
Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha). Vardo kilmė ir jo variacijos Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą. Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma kaip Mile Pusa (kin. 彌勒菩薩, Mílè Púsa), Japonijoje – kaip Miroku Bosacu (jap. 弥勒菩薩, Miroku Bosatsu), o Korėjos pusiasalyje – kaip Miruk Bosal (kor. 미륵보살, Mireuk Bosal). Maitrėjos paminėjimas šventraščiuose Maitrėjos kultas šventraščiuose buvo pirmą kartą paminėtas III-iame mūsų eros amžiuje. Šiuose tekstuose teigiama, jog Maitrėja ateityje taps budizmo religijos pradininko, Sidharto Gautamos (skr. सिद्धार्थ गौतम, Siddhārtha Gautama) įpėdiniu, kuris apsireikš Žemėje, pasieks visišką nušvitimą ir mokys tikinčiuosius tyrosios Dharmos (skr. धर्म, Dharma) (Encyclopedia Britannica, 2020). Pranašystės ir pasakojimai apie Maitrėją yra randami Theravados (skr. थेरवाद, Theravāda), Mahajanos (skr. महायान, Mahāyāna) bei Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizmo krypčių kanoninėje literatūroje. Dauguma...
Daugiau
Tiangou
Tiangou (kin. 天狗, Tiāngǒu, liet. Dangiškasis šuo) – vadinama legendinė kinų mitologijos būtybė, savo išvaizda primenanti juodą šunį arba kometą, kuri užtemimų metu suėda Saulę arba Mėnulį. Dangiškojo šuns simbolinė reikšmė yra nevienareikšmė. Priešimperinės Kinijos mitologijos šaltiniuose, Tiangou buvo įvardijamas kaip retai sutinkamas bei nuo blogio saugantis žvėris, tačiau vėliau šis vaizdinys pakito. Kinijos imperijos periodu, dangiškasis šuo imtas laikyti nelaimes nešančiu ir užtemimų metu, saulę ir mėnulį praryjančiu padaru. Tiangou vaizdinys priešimperinės Kinijos mitologijoje Dangiškasis šuo buvo pirmą kartą paminėtas IV a. pr. Kr. parašytoje „Kalnų ir Jūrų knygoje“ (kin. 山海經, Shānhǎi Jīng). „Kalnų ir Jūrų knygoje“ teigiama, jog „prie Jin kalno (kin. 阴山, Yīnshān) gyvenęs baltagalvis leopardas padėdavo žmonėms išvengti nelaimių ir apsisaugoti nuo blogųjų dvasių“ (Young, 2018). Šiuo istoriniu periodu kinai dar neturėjo suformavę vieningo mitologijos paveikslo, o tai savo ruožtu galėjo lemti nevienareikšmį Tiangou vaizdinį. Dangiškasis šuo buvo...
Daugiau
Fu Hao
Fu Hao (kin. 妇好, Fù Hǎo) buvo žinoma Šangų dinastijos (kin. 商朝, Shāngcháo) karaliaus Vu Dingo (kin. 武丁, Wǔ Dīng) (1324–1266 m. pr. Kr.) kariuomenės vadė, vyriausioji šventikė bei žmona. 1976 metais, Kinijos rytinės Henano provincijos (kin. 河南省, Hénán Shěng) Anjango (kin. 安阳, Ānyáng) mieste archeologai surado Fu Hao kapavietę (kin. 妇好墓, Fù Hǎo Mù). Kapavietėje rasti archeloginiai radiniai leido mokslininkams daugiau sužinoti apie šios iškilios istorinės asmenybės gyvenimą, kuris iki tol buvo apipintas įvairiomis legendomis bei mitais (Toler, 2019). Fu Hao vardo variacijos Egzistuoja dar dvi Fu Hao vardo variacijos. Pirmasis vardas – Mu Sin (kin. 母辛, Mu Xin). Jis Fu Hao buvo suteiktas po jos mirties. Senovėje pomirtinis vardas būdavo paprastai suteikiamas svarbiems, aukštas pareigas užėmusiems žmonėms, taip pademonstruojant pagarbą jų gyvenimo metu nuveiktiems darbams. Antroji Fu Hao vardo variacija – Si Mu Sin (kin.司母辛, Si Mu Xin). Dalelytė Si pažymi aukštą Fu Hao socialinį rangą bei pabrėžia jos asmenybės svarbą tuometinėje...
Daugiau
Kantono Opera
Kantono opera (kin. 粵劇, Yuèjù), dar žinoma kaip „Guangdongo opera“ yra viena iš daugelio Kinijos operos kategorijų. Šiai operos kategorijai, kaip ir kitoms Kinijos operos atšakoms, yra būdingi muzikiniai, šokio bei akrobatikos elementai. Kantono opera išsiskiria išraiškingu aktorių makiažu, jų dėvimų kostiumų spalvingumu. Vis dėlto, pagrindiniu kantono operos skiriamuoju bruožu yra laikomi jos metu demonstruojami kovos menai. Kantono opera yra itin populiari Pietryčių Azijos regione (Wertz, DeTorres, 2018). Istorija Istorikai teigia, kad ši operos atšaka atkeliavo į pietrytinę Kinijos Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng) provinciją iš šiaurinių šalies regionų XIII a. pab., Songų dinastijos (kin. 宋朝, Sòng cháo)(960–1279 m.) valdymo periodu. XII a. Kinijoje susiformavo „Pietinės operos“ (kin. 南戲, Nánxì) atšaka, kurios spektaklius žmonės galėjo išvysti šalies Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) teatruose. Vis dėlto, 1276 m. įvykusi Mongolų invazija privertė Songų dinastijos imperatorių Gongą (kin. 趙顯, Zhào Xiǎn) kartu su savo dvaru bei tūkstančiais karo pabėgėlių...
Daugiau
Hakai
Hakai (kin. 客家, Kèjiā, hak. Hak-kâ) – tai viena iš skaitlingiausių Kinijos etninių grupių, kurių kilmė yra siejama su šiaurine Kinijos dalimi. Šiuo metu didžioji hakų dalis yra apsigyvenusi pietrytinėje Kinijos dalyje esančiose Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng), Fudziano (kin. 福建, Fújiàn), Dziangsi (kin. 江西, Jiāngxī) bei Guangsi (kin. 广西 Guǎngxī) provincijose. Hakų diaspora yra paplitusi po visą pasaulį, nemaža jų dalis gyvena Taivane, Hongkonge, Singapūre, Malaizijoje bei Indonezijoje. Demografiniai rodikliai Šiuo metu pasaulyje gyvena apytiksliai 80 mln. žmonių, kurie priskiria arba asocijuoja save su hakų etnine grupe. 45 mln. jų gyvena žemyninėje Kinijos dalyje arba Taivane, o likusioji dalis yra apsigyvenusi pietryčių Azijos regione. 60 % visos hakų populiacijos yra apsigyvenusi Kinijos Guangdongo provincijoje, 95 % visų į užsienį išvykusių šios etninės grupės žmonių taip pat yra kilę iš Guangdongo (Hays, 2008). Taivane hakai sudaro apie 15 % visos salos populiacijos (Hsieh, 2012). Šios etninės grupės bendruomenių taip pat galima rasti Rytų Afrikos...
Daugiau
Šousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir yra geranoriškai nusiteikęs. Taip pat, jis nešiojasi ilgą lazdą, kurios viršuje kabo nemirtingumo eliksyras (Roberts 2004). Šousingas taip pat su savimi nešiojasi nemirtingumo persiką, kurį šis gavo iš Sivangmos (kin. 西王母 Xiwangmu, liet. „Vakarų karalienė motina“)(Godchecker 2013). Neretai šis ilgaamžiškumo dievas yra vaizduojamas kartu su dar vienu nemirtingumo simboliu – vyriškos lyties elniu. Dažniausiai Šousingas yra atsisėdęs ant šio elnio (Roberts 2004). Legendos Pasakojama, kad Šousingas iš karto gimė senas, nes motinos įsčiose praleido dešimt metų. Naktį prieš Šousingo gimimą, jo motina išvydo Pietų ašigalio žvaigždę, pagal kurią galima nustatyti žmogaus...
Daugiau
Šaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos versijų apie jo kilmę. Kaip ir daugumos dievų Kinijos mitologijoje atveju, Šaohao stebuklinga kilmė liudija apie jo išskirtines galias ir savybes. Viena legenda pasakoja, kad didelė, kaip vaivorykštė žibanti žvaigždė, nusileido į Hua salelę (kin. 華渚, Huázhǔ). Šią žvaigždę savo sapne sugavo Niudzie (kin. 女節, Nüjie), kuri ir pagimdė Šaohao (Yang, An ir Anderson Turner 2005). Teigiama, jog tą dieną, kai gimė Šaohao į dangų pakilo daugybė feniksų. Kadangi feniksas ir žvaigždė yra laikomi imperatoriškaisiais simboliais, daroma prielaida, jog Šaohao galėjo būti Geltonojo imperatoriaus Huangdi sūnus (Chen 2011). Kita legendos versija teigia,...
Daugiau
Imperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios vardas buvo Diku (kin. 帝喾, Dì Kù). Taip yra todėl, kad abi dievybės turėjo Houdzi (kin.后稷, Hòu Ji) – vienodus vardus turinčius sūnus bei Čangė – tuos pačius vardus turinčias žmonas. Taip pat, Diku vardas buvo Dziunas. Žinoma, skirtingų Kinijos regionų mituose galima rasti pavyzdžių, kuriuose Didziunas ir Diku yra laikomi skirtingomis dievybėmis (Yang, L.; An, D.; Turner, J., A., 2008). Saulių mitas Mitas pasakoja apie Imperatorių Didziuną ir saulės deivę Sihę. Jie turėjo devynis sūnus. Kiekvienas iš jų buvo panašus į trikojį varną. Kiekvieną rytą vienas iš Didziuno sūnų pakildavo į dangų, taip...
Daugiau
