Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Minamoto no Jošicunė

Parašė Pijus Padolskis - 2020-02-04 - Japonija

Minamoto no Jošicunė (jap. 源義経, Minamoto no Yoshitsune) (1159 m. – 1189 m. birželio 15 d.) – istorinė Heiano (平安時代 , Heian Jidai) ir Kamakuros (鎌倉時代, Kamakura jidai) laikotarpių sankirtoje gyvenusi Japonijos figūra, Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto Uji/Genji) karvedys. Jo strateginiai bei taktiniai gebėjimai leido Minamoto klanui laimėti ne vieną mūšį, įkurti Kamakuros šiogūnatą (jap. 鎌倉幕府, Kamakura Bakufu) bei į valdžią iškilti jo broliui Minamoto no Joritomo (jap. 源頼朝, Minamoto no Yoritomo). Vėliau Jošičunė buvo nužudytas to paties brolio įsakymu, šiam baiminantis augančios Jošičunės galios. Minamoto no Jošicunė yra viena geriausiai žinomų istorinių figūrų Japonijos istorijoje. Kartu su savo ištikimuoju pasekėju Benkei (jap. 弁慶, Benkei) Jošicunė yra tapęs Tekančios Saulės šalies liaudies pasakų, poemų, kabuki (jap. 歌舞伎, Kabuki) vaidinimų bei įvairių filmų herojumi (Lothia, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Minamoto no Jošicunė gimė 1159 metais. Jis buvo jauniausias iš devynių Minamoto no Jošitomo (jap. 源義朝, Minamoto no Yoshitomo) (1123 m. – 1160 m.) sūnų....

Daugiau

Ogata Korinas

Parašė Gabrielius Zaveckas - 2020-01-28 - Japonija

Ogata Korinas (jap. 尾形光琳, Ogata Kōrin) (1658 – 1716 m.) – Tokugavos šiogūnato laikotarpio (jap. 徳川幕府, Tokugawa Bakufu) menininkas, kuris Japonijoje kartu su Tavaraja Sotacu (jap. 俵屋 宗達, Tawaraya Sōtatsu) (1570 – 1640 m.) yra laikomi didžiaisiais dekoratyvinės tapybos meistrais. Ogata Korinas Tekančios Saulės šalyje išgarsėjo dėl savo nutapytų širmų (jap. 屏風, Byōbu) bei lako dirbinių. Honamio Koecu, Tavarajos Sotacu ir kitų sąsajos su Ogata Korinu Ogata Korinas gimė 1658 metais, Kioto (jap. 京都, Kyōto) mieste. Nuo pat mažumės O. Korinas turėjo galimybę regėti bei studijuoti unikalius dizainus bei ornamentus, naudotus Genroku (jap. 元禄, Genroku) eros tekstilės dirbiniuose (Lillehoj, E., 2004). Jo tėvas buvo žinomas audeklų prekeivis. O. Korino tėvui priklausė parduotuvėlė, pavadinta „Kariganėja“ (かりがねや, Kariganeya), kuri įvairiais tekstilės dirbiniais tiesiogiai aprūpindavo ir Tokugavą Masako (jap. 徳川和子, Tokugawa Masako) (1607-1678 m.) (Feltens, F., 2016). Ogatos Korino tėvas buvo Honamio Koecu (jap. 本阿弥光悦, Hon’ami Kōetsu) (1558 – 1637 m.) – Rinpa (jap. 琳派, Rinpa) tapymo mokyklos įkvėpėjo, proanūkis. Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje – Tokugava...

Daugiau

Džidohanbaiki

Parašė Alanas Raščius - 2020-01-24 - Japonija

Džidohanbaiki (jap. 自動販売機, Jidouhanbaiki) – tai automatizuotas pardavimo aparatas, į kurį įdėjus tam tikrą kiekį pinigų, galima įsigyti įvairių prekių, tokių kaip gėrimai, tabako gaminiai, užkandžiai ir pan. Japonijos automatizuoti pardavimo aparatai pasauliniame kontekste išsiskiria ne tik savo prekių įvairove, bet ir gausa. Teigiama, jog Japonijoje 23-ims šalies gyventojams tenka apie vieną tokio tipo aparatą. Šis skaičius yra pats didžiausias pasaulyje (Jacobs, 2017). Džidohanbaiki istorija Pirmasis automatizuotas pardavimo aparatas Japonijoje buvo pagamintas 1888 metais, Šimonoseki mieste (jap. 下関市, Shimonoseki-shi). Jį sukūrė baldų amatininkas ir išradėjas Takašičis Tavaraja (jap. 俵谷高七, Tawaraya Takashichi), kuris taip pat laikomas seniausio automato – ,,Automatinio antspaudų ir atvirukų išdaviklio“ (jap. 自働郵便切手葉書売下機, Jidou Yūbin Kitte Hagakiurikaki) išradėju (att.japan, 2018). Džidohanbaiki Japonijoje išpopuliarėjo apie 1950-uosius metus, prabėgaus kiek daugiau nei 60 metų nuo jų atsiradimo. Bėgant laikui vis daugiau Japonijos kompanijų įsitraukė į automatizuotų pardavimo aparatų verslą, todėl jų skaičius ėmė sparčiai augti. 1964 metais Japonijoje buvo...

Daugiau

Tokijo robotų restoranas

Parašė Ugnė Guigaitė - 2020-01-21 - Japonija

Tokijo robotų restoranas (jap. ロボットレストラン, robotto resutoran) – yra vienas iš turistų lankomiausių restoranų Tokijuje (jap. 東京都, Tōkyō-to). Restoranas yra įsikūręs Šindžiuku (jap. 新宿, Shinjuku) esančiame pramogų ir raudonųjų žibintų Kabukičio (jap. (歌舞伎町, Kabukichō) rajone. Restoranas garsėja savo unikalia atmosfera, lazerių ir šviesų spektakliais. Ši vieta taip pat išsiskiria savo interjero detalėmis – robotais, didžiuliais dekoruotais veidrodžiais, šviestuvais bei vaivorykštės apšvietimais. Restorano patalpose taip pat vyksta aktorių ir robotų pasirodymai, kurie žavi žmones savo išskirtinumu bei chaotiškumu. Visi šie aspektai leidžia lankytojams pajusti nežemiško pasaulio atmosferą (McGee O., 2017, Sylvia, 2019). Restorano įkūrimo istorija Tokijo robotų restoraną 2012 metais įkūrė Namie Osava (jap. 大沢奈美恵, Namie Osawa). Prieš įkurdama šį restoraną, N. Osava dirbo drabužių pramonės srityje. Ji svajojo apie tokį asmeninį verslą, kuriame galėtų pritaikyti savo draugų šokėjų talentus. N. Osava nusprendė investuoti 10 milijonų JAV dolerių ir įgyvendinti savo svajonę. Iš...

Daugiau

Tradicinė ainų muzika

Parašė Tautvydas Slaminskas - 2020-01-16 - Japonija

Tradicinė ainų muzika Ainai (ainų k. アィヌ, ainu) – tai etninė Japonijos gyventojų grupė, kurios didžioji dalis yra apsigyvenusi šiaurinėje Japonijos saloje, Hokaide (jap. 北海道, Hokkaidō). Istoriškai ainų gyvenamoji teritorija apėmė šiaurinę Honšiū salos (jap. 本州, Honshū) dalį, Hokaidą, Sachaliną bei šiaurines Kurilų salas (jap. 北方領土, Hoppō Ryōdo). Pagal Hokaido prefektūros vyriausybės (jap. 北海道庁, Hokkaidōchō) duomenis, 2013 metais saloje gyveno 16786 ainų, tačiau šis skaičius gali būti ženkliai didesnis (Ainu Association of Hokkaido). Ainai išsiskiria savo savita kultūra, kalba, religija, pasaulėvaizdžiu, gyvenimo būdu bei mitais. Dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių ainu kultūra palaipsniui nyko, tačiau XXI a. pr. yra stebimas ainų kultūros atgimimas, kuris yra palaikomas Japonijos vyriausybės. Tradicinė ainų muzika ir ją padedantys atlikti muzikos instrumentai yra laikomi vienais iš kertinių ainų kultūros ramsčių (Nobuhiko, 2008). Tradicinė ainų muzika rašytiniuose šaltiniuose buvo pirmą kartą paminėta XIV a., tačiau išsamesni tyrinėjimai šia tema buvo pradėti tik...

Daugiau

Hina lėlės

Parašė Viktorija Baudytė - 2020-01-13 - Japonija

Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė švenčiama visos šalies mastu, tačiau Tekančios Saulės šalyje egzistuoja regioninės šios šventės bei hina lėlių stendų variacijos. Pavyzdžiui, Ehimės prefektūroje (jap.愛媛県, Ehime-ken) patirties turintys vietinės bendruomenės nariai padeda šeimoms įrengti Hina lėlių ekspoziciją savo namuose savaitė prieš Hinamacuri šventės pradžią. Šis darbas paprastai užtrunka apie savaitę, todėl mainais už suteiktą pagalbą šeimos nariai turi jos metu pagalbininkus vaišinti pietumis ir vakariene (Begin Japanology). Nuo senų laikų Japonijoje tikima hina lėlių galia sugerti blogį bei nesėkmes. Norint apsisaugoti užtenka paliesti lėles. Vis dėlto, neišardžius lėlių ekspozicijos laiku visos nelaimės gali sugrįžti. Dėl šios...

Daugiau

Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos

Parašė Goja Montvilaitė - 2020-01-07 - Japonija

Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų stovyklų atsiradimą JAV paskatino 1941 metų gruodžio 7-osios Perl Harboro įvykiai. Būtent šią dieną Japonijos imperijos oro pajėgos užpuolė vieną didžiausių JAV karinių bazių Ramiajame vandenyne. Gruodžio 8-ąją, praėjus dienai po Perl Harboro atakos, JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas pasakė viešą kalbą, kurioje oficialiai paskelbė karo su Japonijos imperija pradžią. Išskiriamos dvi pagrindinės šios atakos priežastys: pašliję dvišaliai Japonijos imperijos ir JAV santykiai bei JAV taikomos sankcijos naftos importui, kuri buvo gyvybiškai svarbi šios Rytų Azijos valstybės vystymuisi. Gamtinių resursų stokojanti šalis didžiąją dalį naftos importavo būtent iš JAV (Yergin, 1991). Japonija...

Daugiau

Ninmendžiu

Parašė Živilė Skabickaitė - 2019-06-21 - Japonija

Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster 2015). Kilmės dilema Iki šiol nėra žinoma iš kur atsirado pasakojimas apie ninmendžiu. Reikia paminėti, kad panašaus tipo būtybė galėjo būti sutinkama arabų bei persų mitologijoje. Šiuose regionuose sakoma, jog Aleksandras Makedonietis buvo vienas iš tų, kuris neva kalbėjosi su šiuo medžiu. Vis dėlto, nesutariama ar tai tikrai buvo ninmendžiu, nes Japonija tuo metu su šiais kraštais nepalaikė jokių ryšių...

Daugiau

Oiva

Parašė Deimantė Smailytė - 2019-06-18 - Japonija

Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas  apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija apie vieną Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) moterį, kuri 1636 metais mirė vienoje iš Tokijo miesto bendruomenių. Nors Jotsuja Kaidan turi ne vieną versiją bei interpretaciją, tačiau pagrindiniai pasakojimo elementai išlieka nepakitę (Lamkin 2012). Teigiama, jog pamatęs Oivos šmėklą žmogus bus visiems laikams prakeiktas. Žmonės pasakoja, jog Oiva vaidenasi tose vietose, kur anksčiau gyveno. Taip pat, sakoma, jog ši kerštinga dvasia persekioja visus aktorius, kurie kabuki vaidinimuose ar šiuolaikiniuose filmuose yra atlikę jos vaidmenį. Japonams gerai žinomas Oivos vaizdinys yra įamžintas ne tik kabuki vaidinimuose bei įvairiuose siaubo filmuose, bet ir medžio...

Daugiau

Nure Onna

Parašė Glorija Kliokytė - 2019-06-14 - Japonija

Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai).  Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) dailininkų, kaip Savaki Sūši (jap. 佐脇 嵩之, Savaki Suushi), paveiksluose bei Ubume (jap. 産女, ubume) legendoje (Hyakumonogatari, 2012). Išvaizda ir elgesys Nure Onna yra apibūdinama kaip vampyriška vandens telkinių gyvatė, kuri medžioja žmones apleistose vandens telkinių pakarantėse. Teigiama, jog ši būtybė turi gyvatės kūną su moters galva. Nure Onna taip pat turi ilgus ir šlapius juodos spalvos plaukus, kuriais gali supančioti savo auką, bjaurius veido bruožus, gyvatės liežuvį bei aštrius ir ilgus iltinius dantis (Yokai 2019). Nors ji dažniausiai gali būti sutikta Kiūšiu (jap. 九州, Kyushu) salos pakrantėse, tačiau iki šių dienų...

Daugiau