Šiogis
Šiogis (jap. 将棋 shōgi), arba japoniškieji šachmatai – tai japoniška šachmatų versija, kuri yra žaidžiama dviejų varžovų. Žaidimo tikslas yra sugauti priešininko karalių. Istorija Pirmasis pasaulyje šachmatų variantas čaturanga (skr. चतुरङ्ग chaturanga) atsirado Indijoje. Iš ten žaidimas migravo į vakarus ir šiaurę. Šiaurinė atmaina tapo siangcis (kin. 象棋 xiàngqí) Kinijoje ir džiangis (kor. 장기 janggi) Korėjoje. Nėra aišku, kada šachmatai pasiekė Japoniją. Anksčiausias visuotinai priimtas šiogio paminėjimas yra „Naujuose užrašuose apie sarugaku“ (新猿楽記 Shin sarugaku ki) (1058 – 1064) – darbe, parašytame Fudživaros Akihiros (藤原明衡 Fujiwara Akihira). Seniausi archeologiniai įrodymai yra 16 šogio figūros, iškastos Naros prefektūroje. Tuo pačiu metu buvo rasta medinė lentelė, parašyta šeštais Tenki (天喜 tenki) epochos metais (1058), todėl manoma, kad šiogio figūros irgi iš to paties laikotarpio. Pirmieji išsamūs žaidimo aprašymai apibrėžti Liaudies kultūros žodyne Ničiūrekis (に中壢 nichūreki) (1210 – 1221). Žodyne aprašomi Didysis šiogis (大将棋 Dai shōgi), kuris buvo žaidžiamas ant 13×13...
Daugiau
Genpei karas
Genpei karas (源平合戦 genpei kassen), trukęs nuo 1180 iki 1185 m., buvo Heiano laikotarpio karinis konfliktas tarp Minamotų ir Tairų klanų, baigęsis Tairų klano pralaimėjimu ir Kamakuros šiogunato įkūrimu 1192 m. Karo pavadinimas kilęs nuo Minamotų ir Tairų klanų pavadinimų hieroglifų alternatyvaus skaitymo. Japoniškai dar žinomas Džišio Džiuei karo (治承寿永の乱 Jishō-Juei no ran) pavadinimu, nes tai to meto imperatorių valdymo erų pavadinimai. Priežastys Karas buvo kelis dešimtmečius trukusios kovos dėl įtakos imperatoriaus rūmuose tarp Tairų ir Minamotų klanų pasekmė. Per Hogeno ir Heidži sukilimus Minamotai nesėkmingai bandė iš Tairų klano atgauti valdžią, bet nepavyko. Tairų klanas pradėjo egzekucijas, kad pašalintų savo konkurentus. 1177 m. santykiai tarp Tairų klano ir imperatoriaus Go-Širakava (後白河天皇 Go-Shirikawa) tapo įtempti. Taira no Kijomoris (平 清盛 Taira no Kiyomori) įveikė buvusį imperatorių ir panaikino Insei sistemą. 1180 m. Taira no Kijomoris pasodino savo anūką Antoku (tuo metu 2...
Daugiau
Sacumos sukilimas
Sacumos sukilimas – paskutinis pilietinis karas Japonijos istorijoje. Supriešinęs Meidži restauracijos herojus. Šis karas buvo didelė grėsmė ne tik evoliucijai link demokratijos, kurios norėjo esminiai vyriausybės nariai, bet ir pačiam rėžimui. Konflikto pradžioje nebuvo aišku ar Sacumos sukilimas pavyks ar žlugs. Sėkmės atveju Japonija politiniu atžvilgiu būtų stipriai pakitusi (Keene 2002, p. 270-271). Priežastys Po Meidži restauracijos Japonijoje vyko esminės reformos, rodančios naujosios vyriausybės autoritetą ir pasitikėjimą savimi. Šios reformos ne visada buvo sutinkamos palankiai. Didelė dalis valstiečių buvo nusiteikę prieš karo prievolę, kurią vadino „kraujo mokesčiu“ ir naujus žemės mokesčius. Dažnai savo nepasitenkinimą jie išreikšdavo smurtu pasižyminčiomis demonstracijos. Vis dėl to, didžiausias nepasitenkinimas buvo pareikštas buvusių samurajų, o ne valstiečių. Veikiausiai stipriausias smūgis senajai socialinių klasių sistemai buvo samurajų klasės panaikinimas. Po Meidži restauracijos šiems neliko veiklos, net ir biurokratijoje. Vis labiau buvo tikimasi, jog samurajai patys save...
Daugiau
Himiko
Himiko (jap. 卑弥呼 Himiko) – legendinės Jamatai karalystės (jap. 邪馬台国 Yamataikoku) (dab. Japonijos) pirmoji žinoma valdovė moteris. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ji buvo karalienė-šamanė, valdžiusi politiškai susiskaldžiusią valstybę ir žmones juos apkerėdama burtais. Vardas Tikslus karalienės vardo tarimas nėra žinomas, nes jos valdymo metais (II-III a.) Japonija dar neturėjo savo rašto sistemos. Galima variacija yra Pimiko ar Pimiku, o taip pat žinoma ir kaip Jamatohimė no Mikoto. Kadangi karalienės vardo tarimas kilęs iš kandži (kiniški ženklai, vartojami japonų rašto sistemoje) užrašymo dar iki šios sistemos reformų XX a. vid., manoma, kad tai galimas hieroglifų Himekiko trumpinys, o tai reiškia žynę, šamanę. Taip pat yra teorija, pagal kurią Himiko yra titulas, o ne vardas. Manoma, kad tai iš tiesų yra klaidingas hime-ko užrašymas, reiškiantis princesę. Tai reikštų, jog kinai iš tiesų turėjo omenyje tik Jamatai princesę ar karalienę. Dar...
Daugiau
Tanabata
Tanabata (jap. 七夕 Shichi seki arba Tanabata, liet. „Septintasis vakaras“) dar kitaip žinoma kaip Žvaigždžių šventė Japonijoje. Ji kilusi iš kinų Valentino dienos (kin. 七夕節 Qī xī jié) ir kasmet švenčiama 7-to mėnesio, 7-ą dieną. Pasak kinų legendos, dvi įsimylėjusios žvaigždės – Altayro ir Vegos, išskirti Paukščių Tako (jap. 天の川 Ama no gawa), gali susitikti vieną kartą metuose – per Tanabatą. Todėl ši šventė nuo seno vadinama Meilės švente. Šventės legenda Tanabatos šventė kilo iš kinų folklorinės meilės istorijos „Audėja ir piemuo“ (kin. 牛郎織女 niú láng zhī nǚ). Istorijoje Dangaus karalius (jap. 天帝 Tentei) turėjo dukterį Orihimę (jap. 織姫 Orihime, atitikmuo – Vegos žvaigždė), kuri audė nepaprasto grožio medžiagas prie Dangiškosios upės, kuri simbolizavo Paukščių Taką. Tėvui labai patiko Orihimės audiniai, todėl princesė labai daug dirbdavo. Tačiau, laikui bėgant, ji tapo vis liūdnesnė, nes daug dirbdama, ji neturėjo laiko su niekuo...
Daugiau
Tomoe Godzen
Tomoe Godzen (巴 御前 Tomoe Gozen, 1157-1247) – XII a. asmenybė, viena garsiausių Japonijos moterų karių (女武芸者 Onna-bugeisha) pasižymėjusiu išskirtine drąsa, grožiu bei kariniais sugebėjimais. XII a. kartu su Kiso Jošinaka dalyvavo Genpei karuose (源平合戦 Genpei kassen), buvo įamžinta kūrinyje – Heike Epas (平家物語 Heike Monogatari) ir iki šių laikų Japonijos teatre matomas personažas. Kilmė ir ankstyvasis gyvenimas Tomoe Godzen gimė 1157 m., Tomoe tėvas buvo žymus karys Nakahara Kaneto, motina Kiso Jošinakos žindyvė, kurios vardas šaltiniuose neminimas. Šeima turėjo aukštą socialinį statusą, aukštą išsilavinimą. Tomoe, tuometiniame Kiso kalnų regione augo su dviem broliais – Imai kanehira ir Higuchi Kanemitsu bei su motinos prižiūrimu Kiso Jošinaka. Spėjama, kad Tomoe Godzen nuo vaikystės buvo mokoma karo meno kaip būsima samurajaus žmona, kas paaiškina jos išsilavinimą bei karinius sugebėjimus. Japonijoje samurajų žmonos nuo vaikystės būdavo mokomos atlikti joms skirtas namų ruošos...
Daugiau
Cučigumo
Cučigumo (土蜘蛛 tsuchigumo, liet. „žemės vorai“) buvo senovės Japonijos literatūroje vartojamas žeminantis terminas apibūdinantis vietinius klanus bei gentis, kurie priešinosi Japonijos valdžiai. Laikui bėgant cučigumo susiformavo kaip jokajų (妖怪 yokai) rūšis japonų mitologijoje. Išvaizda ir elgesys Cučigumo yra moteriškos lyties neturintis kaklo voras, turintis aštuonias dideles ilgas kojas ir galvą sujungtą su kūnu. Panašus į tarantulą, kurių galima rasti Japonijos salose bei kitose pasaulio vietose. Manoma kad ilgai gyvenantys tarantulai gali transformuotis į jokajus. Jie dydžiu gerokai pralenkia žmogų, todėl gali pagauti daug didesnį grobį, daugiausiai žmones. Kaip ir kiti vorai, jokajai naudoja iliuziją ir apgaulę, kad prisiviliotų savo aukas. Džiorogumo naudoja savo seksualumą suvilioti jauniems vyrams, tuo tarpu cučigumo turi platesnį formų pasirinkimą bei didesnių ambicijų savo aukų atžvilgiu. Istorija Pasak istoriko Motoori Norinaga, senovės Japonijoje, cučigumo buvo naudojamas kaip žeminantis terminas klanams ar žmonėms, kurie priešinosi ar...
Daugiau
Amitabha
Amitabha kinų kalboje žinomas kaip Emituo (阿弥陀 Ēmítuó), japonų ir korėjiečių kalbose – kaip Amida (阿弥陀, 아미타). Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha) verčiant iš Sanskrito kalbos reiškia begalinę šviesą: Amita – „begalinis“, abha – „šviesa“. Todėl dažniausiai Amitabha verčiama kaip „begalinės šviesos Buda“. Amitabha yra dangiškasis Buda, aprašytas vienos iš budistinių mokyklų – Mahajanos raštuose. Amitabha taip pat yra svarbiausias Tyrosios žemės sektos buda. Šios budizmo atšakos išpažinėjų daugiausia sutiksime rytinėje Azijos dalyje. Kaip rašoma Mahajanos raštuose, Amitabha siekia begalinių (amžinųjų) nuopelnų atsiradusių dėl gerų žmogaus darbų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Istorija Pagal Begalinio gyvenimo sutrą (Sukhavatuvyuha sutra), Amitabha buvo dar pačioje senų senovėje (visatoje, egzistavusioje gerokai prieš mūsų dabartinę visatą) vienuolis vardu Dharmakara. Tačiau pagal Mahajanos budistų sutras, Amitabha iš pradžių buvo karalius tik nežymų laiko tarpą. Susipažindamas su budizmo mokymais, karalius atsisakė savo sosto ir tapo vienuoliu Dharmakara,...
Daugiau
Bendzaiten
Bendzaiten (jap. 弁才天 Benzaiten) arba Benten (jap. 弁天 Benten) yra vandens deivė, kuri turi bene daugiausiai dieviškųjų formų ir funkcijų, tačiau jos visos turi pagrindinį tikslą – atnešti materialią gerovę. Kitose formose ji atsakinga už mokslą, iškalbą, muziką, atliekamus menus, turtą, ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo žemės drebėjimų ir sausros, atneša sėkmę kovoje karžygiams ir saugo juos mūšio lauke. Ikonografija ir įvairovė Bendzaiten yra viena iš labiausiai Japonijoje garbinamų dievybių, kurios istorinės ištakos yra siejamos su induizmo, budizmo bei Japonijos dievų panteonais. Šiai dievybei skirtingais Japonijos periodais buvo priskiriamos vis kitokios funkcijos. Visgi ji yra labiau priskiriama šintoizmo dievų (kami) pogrupiui. Tai yra vienintelė moteriškosios giminės deivė, kuri priklauso Septynių laimės dievų ratui. Ji taip pat yra vadinama Aštuoniaranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天 Happi Benzaiten), Dieviškojo garso Bendzaiten (jap. 妙音天 Myō-on Benzaiten), Daibentzaiten (išminties, sėkmės, norų išsipildymo deivė), Uga Benzaiten (turto...
Daugiau
Nuė
Nuė (jap. 鵺, 鵼, 恠鳥 arba 奴延鳥, nue) dar kitaip žinoma kaip japoniškoji chimera – mitinė Japonijos būtybė, arba jokajus (jap. 妖怪, yōkai), priklausiusi mononokė (jap. 物の怪) japoniškų mitinių būtybių grupei. Manoma, kad kaip ir daugelis kitų mitinių būtybių Japonijos mitologijoje, nuė atkeliavo iš senovės Kinijos. Nuė yra viena seniausių jokajų Japonijos mitologijoje. Tai patvirtina jos aprašymas Kodžikyje (jap. 古事記, Kojiki), seniausioje Japonijos kronikoje, kuri datuojama 711-712 m. Anot kitų šaltinių, nuė pirmą kartą minima vėlesniame rašytiniame šaltinyje – Pasakojime apie Heikė (jap. 平家物語, Heike Monogatari) (Foster 2015, p. 194). Šis kūrinys sudarytas iš įvairių istorijų apie tuometinius karus tarp japoniškų klanų, kurie aprašomi remiantis legendomis bei sakmėmis. Išvaizda Nuė yra kelių skirtingų gyvūnų hibridas. Pasakojime apie Heikė teigiama, jog ši būtybė turi beždžionės veidą, tigro kojas, tanukio (japoniškasis meškėnas) kūną ir priekinę gyvatės dalį vietoje uodegos (Foster 2015,...
Daugiau
