Japonijos komunistų partija
Japonijos komunistų partija (JKP) (jap. 日本共産党, Nihon Kyōsan-tō) – yra viena seniausių Japonijos politinių jėgų, kuri per visą savo gyvavimo laikotarpį nebuvo šalies valdančiojoje daugumoje. Ideologiniu požiūriu ši partija randasi politinio spektro kairėje. Ji vadovaujasi demokratijos, socializmo ir pacifizmo principais. JKP pasisako prieš politinių partijų finansavimą, negauna valstybės subsidijų ir yra finansuojama tik savo rėmėjų pagalba. Dabartinis partijos pirmininkas yra Kadzuo Ši (jap. 志位和夫, Shii Kazuo) (World Heritage Encyclopedia, n.d.). Partijos istorija Japonijos komunistų partijos įkūrimą paskatino marksizmo idėjų įkvėpta 1917 metų revoliucija Rusijoje (geriau žinoma Didžiosios Spalio Revoliucijos vardu) bei po jos sekęs, Maskvos kontroliuojamas, komunistų internacionalo (Kominterno) įkūrimas. Marksizmo idėjomis susižavėjusiems to meto Japonijos studentams, intelektualams, rašytojams, menininkams Kominterno palaikymas tapo svarbia priežastimi, nulėmusia JKP įkūrimą (Berton, 2000). Oficialia partijos įkūrimo data yra laikoma 1922 m. liepos mėn. 15 d. XX a. pr. Japonijos imperija buvo valdoma imperatoriaus kartu su silpnu šalies...
Daugiau
Japonijos teatras „Bugaku“
Bugaku (jap. 舞楽, Bugaku) – yra japonų teatro žanras. Jis yra laikomas seniausia nepertraukiama muzikos ir šokių tradicija pasaulyje, kuri turi 1400 metų istoriją. Bugaku pasirodymų metu aktoriai dėvi kaukes, šoka ir dainuoja. Šis teatro žanras išsivystė iš tradicinių šokių formų, kurios VIII a., Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai), pasiekė Japoniją iš Kinijos, Korėjos, Indijos ir Pietryčių Azijos. Bugaku imperatoriaus rūmuose tapo svarbiausia atliekamojo meno rūšimi, kuri pakeitė šokius su kaukėmis, vadinamus Gigaku (jap. 伎楽, Gigaku). Ši meno forma yra neįprasta ir unikali Japonijos kultūriniame kontekste. Bugaku išlieka populiaria kultūros forma ir šiais moderniais laikais. Istorija VII a. diplomatiniams santykiams tarp Japonijos ir Kinijos pasiekus naujas aukštumas, Japonijos pasiuntiniai parsivežė Bugaku tradiciją į Japoniją. Princas Šiotoku (jap. 聖徳, Shōtoku), mylėjęs šokį, rėmė Bugaku, nepaisant to, jog šioje šokio formoje buvo menkai pabrėžiama religinė budizmo svarba. Iki XI a....
Daugiau
Imperatorius Džinmu
Imperatorius Džinmu (jap. 神武天皇, Jinmu-tennō) yra mitinis Japonijos įkūrėjas, kuris pagal tradicinį sąrašą taip pat yra laikomas pirmuoju „legendiniu“ šalies imperatoriumi. Daugelis tyrinėtojų abejoja imperatoriaus Džinmu egzistencija dėl nepakankamo, apie šią istorinę asmenybę, išlikusios medžiagos kiekio. Iki mūsų dienų išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose buvo aprašyti tik keletas šio imperatoriaus žygių. Taip pat, mokslininkai nesutaria dėl imperatoriaus Džinmu tėvų: vieni istoriniai šaltiniai teigia, jog jis buvo tiesioginis saulės deivės Amaterasu (jap. 天照, amaterasu) įpėdinis, o kiti teigia, jog jo tėvais buvo konkretūs asmenys. Vienas seniausių Japonijos rašytinių šaltinių Kodžiki (jap. 古事記, Kojiki) teigia, jog imperatorius Džinmu gimė 711 m. pr. Kr., o mirė 585 m. pr. Kr. Tai reiškia, jog imperatorius gyveno 126 metus. Kai kuriems tyrinėtojams tokia ilga žmogaus gyvenimo trukmė kelia abejonių ir sudaro prielaidas imperatorių vadinti mitine, o ne realiai egzistavusia figūra. Kodžiki taip pat rašoma, jog imperatoriaus Džinmu vardas turi...
Daugiau
Nagojos pilis
Nagojos pilis (jap. 名古屋城, Nagoya-jō), kuri taip pat yra žinoma Meidžio (jap. 名城, Meijō) pilies vardu, yra viena žymiausių Japonijos pilių. Šiuo metu tvirtovė randasi viename didžiausių Japonijos miestų – Nagojoje, tačiau senovėje ji stovėjo to meto Hidzeno (jap. 肥前国, Hizen no kuni) provincijoje. Nagojos pilis buvo pradėta statyti Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) 1610 m., o pabaigta – 1619 m. Pilies statybai buvo panaudotas granitas bei mediena. Nagojos pilyje rezidavo Ovari Tokugava (jap. 尾張徳川家, Owari Tokugawa-ke) šeimos atšakai priklausantys asmenys. Šis statinys stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945 m.). Nagojos pilis buvo rekonstruota du kartus: 1957-1959 ir 2009-2018 metais. Pilies komplekso istorija ir plėtra Japonijos pilietinio karo laikotarpiu, 1600m., Tokugava Iejasu (jap. 徳川家康, Tokugawa Ieyasu) laimėjo Sekigaharos (jap. 關ヶ原の戰い, Sekigahara no Tatakai) mūšį. Šis istorinis įvykis simbolizavo Edo laikotarpio pradžią, kuris truko apie tris šimtus metų. Nagojos pilis nebuvo vienintelė tvirtovė, kuri buvo...
Daugiau
Šinsekajaus kvartalas
Šinsekajus (jap. 新世界, shinsekai) – kvartalas, esantis pietinėje Osakos miesto dalyje, Japonijoje. Šios vietovės pavadinimą sudaro du žodžiai – naujas (jap. 新, shin) bei pasaulis (jap. 世界, sekai). Išvertus pažodžiui iš japonų kalbos, šios vietovės pavadinimas reikštų „Naujasis pasaulis“. Ši vieta tik neseniai tapo turistų traukos centru. Anot vietinių, šis kvartalas buvo liūdnai pagarsėjęs dėl įvairių nusikalstamų grupuočių veiklos, tačiau bėgant laikui Šinsekajus buvo prikeltas naujam gyvenimui. Garsusis Šinsekajaus kvartalas buvo suprojektuotas remiantis Paryžiaus bei Niujorko miestų išdėstymo pavyzdžiu (Barry, 2016). Meidži restauracijos periodo pabaigoje, ši vieta buvo tituluojama kaip viena iš moderniausių, vakarietiškiausių Japonijos vietovių. Šio kvartalo pagrindiniai simboliai yra Cutenkaku bokštas (jap. 通天閣, Tsutenkaku), Džiandžian alėja (jap. ジャンジャン横丁, Janjan Yokochō), didžiulis, popierinis fugu (jap. ふぐ, fugu) žuvies žibintas ir laimę nešančios Bilikeno (jap. ビリケン, Billiken) statulos (Sheraton Miyako hotel Osaka, 2014). Kvartalo raidos istorija Šinsekajus oficialiai atidarytas 1912-aisiais metais, tačiau ne kaip gyvenamasis kvartalas....
Daugiau
Keturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
Daugiau
Kidžimuna
Kidžimuna (jap. キジムナ, Kijimuna) yra vadinami Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) bengalinio fikuso medžiuose gyvenantys, vaiko ūgio raudonplaukiai jokajai. Yra manoma, jog kidžimuna termino kilmė gali būti siejama su vieno seno Okinavos kaimo – Kidžimuka (jap. きじむか, Kijimuka) pavadinimu. (Meyer 2015). Kidžimuna, kaip ir kodama, gali būti priskirti medžių dvasių kategorijai. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus, raudonplaukius salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Nors egzistuoja įvairios regioninės kidžimuna išvaizdos variacijos, tačiau jos pagrindiniai išoriniai bruožai dažniausiai išlieka panašūs. Šios būtybės paprastai yra apibūdinamos kaip žemaūgės, rausvaveidės dvasios, turinčios raudonus, susitaršiusius ir pečius siekiančius plaukus bei dėvinčios žalius lapų sijonus (Foster 2015). Teigiama, jog akylas žmogus gali netgi pastebėti jų sueižėjusias, į medžio šakas panašias rankas (Meyer 2015). Kai kuriose vietovėse ši būtybė yra apibūdinama kaip galinti ir turinti sugebėjimą...
Daugiau
Abura Akago
Abura Akago (油赤子Abura Akago) – vienas iš daugelio japonų mitologijos jokajų (妖怪 yōkai) – nepaaiškinamų antgamtinių būtybių. Abura Akago vardas susideda iš dviejų dalių: 油 (abura), reiškiančio aliejų, ir 赤子 (akago), reiškiančio kūdikį. Toks vardas kilęs dėl jokajaus gebėjimo pasiversti kūdikiu ir pagrindinio darbo – lempų aliejaus vogimo. Jis priklauso hinotama (火の玉) klasei. Legenda apie Abura Akago galutinai susiformavo ir buvo užrašyta Edo laikotarpiu (1603-1868 m.), nes tuo metu aliejus buvo brangus dėl jo naudojimo maistui ir apšvietimui (Foster 2009, p. 69). Pirmasis paminėjimas Abura Akago pirmasis pristatė Torijama Sekienas (鳥山 石燕 Toriyama Sekien) – japonų folkloristas, poetas, dailininkas ir mokslininkas, gyvenęs XVIII a. T. Sekienas yra geriausiai žinomas dėl savo keturių dalių bestiarijos „Iliustruotasis šimto demonų nakties paradas” (画図百鬼夜行 Gazu Hyakki Yagyō), 1776 m., kurioje jis aprašė bei pavaizdavo įvairius jokajus remdamasis folkloru bei tuometine literatūra. Tarp bestiarijoje...
Daugiau
Kasa obake
Kasa obake (jap. 傘お化け, liet. „skėčio šmėkla“) yra skėčio pavidalo jokajus (妖怪 yōkai). Šis jokajus taip pat žinomas ir kitais vardais: Karakasa-obake (唐傘お化け), Kasa-Bake (傘化け), ir Karakasa-Kozō (唐傘小僧). Jis yra priskiriamas cukumogami (付喪神 tsukumogami) jokajų kategorijai, – tai išmesti buitiniai daiktai, kurie antropomorfizuojasi, dažniausiai kai jiems sukanka 100 metų. Pasak japoniškos tautosakos, po ilgo tarnavimo žmonėms daiktams yra suteikiamos sielos. Vaizdavimas Kasa obake dažniausiai vaizduojamas, kaip tradicinis japoniškas skėtis, kuris yra pagamintas iš vaškinio popieriaus, pritvirtinto prie bambukinio rėmo. M. D. Fosteris savo knygoje aprašo tipinę kasa obake išvaizdą: „Turi dvi rankas, vieną akį, ilgą iš burnos kyšantį liežuvį, o vietoj rankenos, vieną koją su tradiciniu japonišku geta (下駄), mediniu sandalu“. Kartais gali būti vaizduojamas ir be rankų. Hyakki Yagyo Zumaki tekste, kasa obake vaizduojamas su dviem kojomis, o ne su viena. Taip pat, vietoj kojos su tradiciniu apavu,...
Daugiau
Ocuju
Ocuju (jap. お露 Otsuyu) – tai pagrindinė japoniškos istorijos apie vaiduoklius (怪談 kaidan), „Bijūnų žibintas“ (牡丹燈籠 Botan Dōrō), veikėja. Istorija „Bijūnų žibintas“ kilo 1666 m., japonų rašytojui Asai Rioi (浅井 了意 Asai Ryōi) į japonų kalbą išvertus ir Edo laikotarpio žmonių gyvenimo būdui adaptavus ankstyvosios kinų Mingų dinastijos rašytojo Čiu Ju (kin. 瞿佑 Qu You) sudarytą budistinį liaudies pasakų rinkinį „Naujosios istorijos, papasakotos trumpinant dagtį“ (kin. 剪灯新话 Jiandeng Xinhua, 1378). „Bijūnų žibintas“ Pasakojama, kad prieš daugelį metų gyveno našlys samurajus vardu Ogivara Šinodžio (荻原新之丞 Ogiwara Shinnojo). Pirmosios Obon (お盆), japoniškos budistinės šventės, skirtos pagerbti mirusiuosius naktį, Ogivara pamatė gatve einančią nuostabiai gražią moterį kartu su tarnaite, laikančią rankose žibintą, dekoruotą bijūno žiedų motyvu. Ogivara, susižavėjęs moters grožiu, nedvejodamas pasikvietė ją į savo namus ir jie kartu praleido naktį. Moteris buvo vardu Ocuju. Nusileidus mėnuliui, anksti ryte, Ocuju atsisveikino su...
Daugiau
