Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Imperatorė Cisi

Parašė Viktorija Norgėlaitė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Imperatorė  Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016). Jaunystė Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną. 1849 m. būdama keturiolikos tapo viena iš 60 nominančių tapti imperatoriškąja sugulove Uždraustajame mieste (紫禁城 Zijin Cheng). Po dviejų metų tuometinė našlė-imperatorė  paskyrė Cisi būti viena iš  imperatoriaus Sianfengo imperatoriškųjų sugulovių (Sit, 2001). Tuo metu Cisi užėmė neaukštas pareigas Uždraustajame mieste, jos gyvybė visiškai priklausė nuo imperatoriaus (Wu, 2015). Tai pasikeitė 1856 m. jai pagimdžius vienintelį...

Daugiau

Kinų Naujųjų metų tradicijos

Parašė Paula Šidagytė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Kinų Naujieji metai, kitaip vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė tiek Kinijoje, tiek Taivane bei kitose sinosferinėse valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal lunarinį kalendorių festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktają dieną. Penkioliktoji, paskutinė kinų Naujųjų Metų diena, yra vadinama Žibintų švente (元宵節 Yuánxiāo jié). Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkinikai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų tinkamą žemę pavasario sėjai. Jie mane, jog pavasario pradžia yra ir naujų metų pradžia (Flanagan, 2004). Mitologinė versija siejama su pabaisa Nianu (年獸 nián shòu). Senovės kinų legenda pasakoja, kad prieš daugybę amžių gyveno pabaisa, kuri vieną žiemos dieną užpuolė vietinius kaimo gyventojus. Žiemos metu Nian pabaisai būdavo sunku išsimaitinti, nes daugelis gyvūnų užmigdavo žiemos miegu ir pasislėpdavo urvuose. Tačiau pabaisa pradėjo...

Daugiau

Kiniškos valgymo lazdelės

Parašė Emilija Senovaitytė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Kiniškai lazdelės vadinamos kuaidzi (筷子kuàizi). Išvertus pažodžiui reikštų „greitas bambukas“. Kadangi lazdelės buvo dažniausiai gaminamos iš bambuko, o jomis valgyti buvo labai patogu ir greita.Vienas svarbiausių ir pastebimiausių akcentų Rytų Azijoje yra valgymo lazdelės. Istorija Manoma, kad jos buvo atrastos Kinijoje, dar prieš 3-5 tūkst. metų (tiksli data nėra žinoma). Vėliau paplito ir kitose šalyse – Japonijoje, Vietname, Laose, Mianmare. Skirtingai nuo vakariečių, kurie naudojo šakutę ir peilį, kinai naudojo valgymo lazdeles – porą plonų medinių pagaliukų, apie 20 cm ilgio, paprastai pagamintų iš bambuko, kaulo, medžio, taip pat ir iš tauriųjų metalų – aukso, sidabro. Šiuo metu vis dažniau yra naudojamos plastmasinės valgymo lazdelės. Esminis skirtumas tarp šių valgymo įrankių yra tas, kad kinai, valgydami maistą jo nepjausto, taip pat nesmeigia, o naudodamiesi nykščio ir vienos rankos pirštų pagalba, sugriebia maistą, kuris iš anksto būna supjaustytas atitinkamo dydžio...

Daugiau

Kinų porcelianas

Parašė Jurgita Damijonaitytė - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Porcelianas (iš it. žodžio porcellana, reiškiančio permatomos kriauklės rūšį; kin. 瓷器 Siči) – Kinijoje, Hanių dinastijos (汉朝 Han chao) valdymo laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.) išrasta ypač aukštoje (nuo 1200 °C iki 1400 °C), temperatūroje gaminama keramikinė medžiaga, laikoma viena vertingiausių pasaulyje. Brangiai įkainoti kiniško porceliano dirbiniai buvo geidžiamas prabangos ir aukšto statuso simbolis Vakarų Europoje bei viena pagrindinių Kinijos eksporto prekių iki XVIII a. Porceliano istorija Seniausieji porceliano fragmentų radiniai priskiriami Šangų dinastijai (商朝 Šang chao, valdė 1600–1046 m. pr. m. e.), tačiau ekspertų manymu, tikrasis porcelianas išrastas vėlyvaisiais Hanių dinastijos laikais Džedziango provincijoje. Kalbėdami apie šio laikotarpio dirbinius, kinų mokslininkai kaip svarbiausią porceliano išskirtinumo faktorių pabrėžia ženklų tam tikrų medžiagų buvimą gaminyje (kiniško molio, porceliano akmens arba abiejų derinio). Taip pat apskaičiuota, kad šukės, rastos kasinėjant Rytų Hanų dinastijai datuojamas krosnis, buvo degintos maždaug 1260-1300°C temperatūroje,...

Daugiau

Tradicinė kinų medicina

Parašė Gustė Mikutaitė - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Tradicinė kinų medicina (中医 Zhongyi)- tai unikalios su žmogaus sveikata susijusios praktikos ir ligų gydymo metodai, atsiradę prieš tūkstančius metų Kinijoje. Pagrindinis šios medicinos principas yra išgydyti ne atskirą ligą, bet visą žmogų. Tradicinėje medicinoje dažniausiai gydoma vaistažolėmis, akupunktūra, akupresūra, masažais ir moksibustija. Šiandieninėje Kinijoje tradicinė medicina nebėra tokia svarbi ir reikšminga kaip anksčiau, todėl dažniausiai ji naudojama greta Vakarų medicinos. Istorija Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtos tradicinės medicinos teorijos yra Geltonojo imperatoriaus arba Huangdi (黃帝) knyga „Neijing“ (内經) „Klasikinis veikalas apie mediciną“. Ji parašyta maždaug 300- 100 m. pr. Kr. Pasak legendos, imperatorius šį veikalą parašė kartu su daktaru Či Bo (岐伯). Visa knyga parašyta dialogo forma, joje aiškinami santykiai tarp žmonių, kalbama apie tai ką reikia daryti, jog žmogus būtų gyvybingas ir sveikas. Knygoje aprašyta daugybė ligų ir jų gydymo būdų, tai pat nemažai dėmesio skirta sveikai...

Daugiau

Kinijos vėliava

Parašė Monika Milerytė - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Kinijos vėliava (中華人民共和國國旗 Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó guóqí) stačiakampė, raudonos spalvos su kairiame viršutiniame kampe įkomponuota auksine penkiakampe žvaigžde, aplink kurią puslankiu eina dar keturios mažesnės auksinės penkiakampės žvaigždės. Vėliavoje vyraujanti raudona spalva simbolizuoja revoliucinę komunistinę filosofiją, kuri dominavo Kinijoje nuo 1949 m., kai Mao Dzedungo (毛泽东 Mao Zedong) pajėgos laimėjo pilietinį karą, per kurį nugalėjo nacionalistus ir pašalino jų vėliavą iš žemyno. Šios vėliavos dizainą sukūrė ekonomistas Zeng Liansongas (曾联松 Zēng Liánsōng) iš Džedziango provincijos. Pirmoji nacionalinė vėliava buvo iškelta Pekine 1949 m. spalio 1-ąją dieną Tiananmenio aikštėje iškilmingai skelbiant Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Istorija 1949 metais liepos 4-ąją dieną naujos politinės konsultacinės konferencijos parengiamojo komiteto šeštoji darbo grupė sukūrė pranešimą ir pateikė projektą dėl Kinijos nacionalinės vėliavos dizaino. Pranešime buvo taip pat paskelbta nacionalinės vėliavos dizaino reikalavimai, kurie turėtų atsispindėti naujoje vėliavoje: Kinijos charakteristika (šalies geografija, jos tautybės, istorija...

Daugiau

Tibeto aneksija

Parašė Evelina Žemelytė - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Tibetas – istorinis-kultūrinis regionas, esantis Tibeto plynaukštėje, 4000 m virš jūros lygio, į šiaurę nuo Himalajų. Ši šalis pasauliui gerai žinoma ne tik dėl savo paslaptingumo, gamtos grožio, bet ir virš tūkstantmečio besitęsiančiais konfliktais su Kinija. Nors Tibeto kaip suverenios valstybės istorija fiksuojama nuo 127 m. pr. Kr., geopolitinė šalies padėtis lėmė neišvengiamą kontaktą su Kinija, dėl kurio Tibetas šiuo metu nėra nepriklausoma valstybė. Kinijos ir Tibeto santykių raida Tibeto ir Kinijos santykių pradžia laikomas VII-VIII a. – karaliaus Songceno Gampo valdymo laikotarpis, kuomet Tibetas buvo galingiausia karinė jėga centrinėje Azijoje. Tuo metu Tibetas suvienijo visas kalnuotoje srityje buvusias gentines valstybes, taip dar labiau sustiprindamas šalį. Pirmasis žinomas kontaktas tarp Tibeto ir Kinijos tai VII-IX a. tibetiečių vykdytos karinės operacijos į Kinijos imperijos teritoriją, kurių metu Tibetas prisijungė dalį jos žemių. Tibeto valdovas Songcenas Gampo 634 m. pasiuntė derybininkus pas Kinijos...

Daugiau

1911 m. Mongolijos revoliucija

Parašė Lukas Beliūnas - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Mongolijos revoliucija – Tai Mongolijoje kilusi revoliucija, kurios eigoje 1911 m. Mongolija išsivadavo nuo Kinijos priespaudos. Mongolija buvo prijungta prie Kinijos 1723 m. valdant Čingų (Qing) dinastijai (Windows on Asia). Kilusi Sinhai (Xinhai) revoliucija 1911 m. Spalio mėnesį Kinijoje, paskatino Mongoliją atsijungti nuo Kinijos. Mongolija paskelbė savo nepriklausomybę, kuri buvo pasiekta Rusijai remiant Mongoliją. Tačiau ši nepriklausomybė truko labai trumpai, kilus Spalio revoliucijai 1917 m., Kinija pasinaudojo Rusijos silpnybe ir 1919 m. vėl okupavo Mongoliją. Bogdo Jebtsundamba Khutuktu buvo paskutinis Mongolijos chanas (Modern History Mongolia). Priežastys Žlugus Čingų dinastijai 1911 m., Chalchos mongolų vadai slaptame susirinkime paskelbė nepriklausomybę nuo Mandžiūrijos dinastijos (Kinijos imperijos) sudėties. Šios nepriklausomybės paskelbimo priežastys buvo: Kinijos nesugebėjimas reformuoti ekonomikos, didžiulė Kinijos valdininkų priespaudą ir  Mongolijos politinių ir materialinių resursų išnaudojimas,  kuris visiškai nepaisė mongolų interesų (Ookhnoi, p. 12). Dėl Kinų  baimės, kad Mongolija gali būti paveikta...

Daugiau

Šangdi

Parašė Gerda Mockevičiūtė - 2016-05-18 - Kinija ir Taivanas

  Šangdi (上帝 Shàngdì) arba paprastai vadinamas tiesiog Di (帝 Dì), yra laikomas Aukščiausiuoju Dievu arba Klano protėviu. Jis buvo postuluotas anksčiausioje Šangų dinastijoje. Šangdi terminas pažodžiui gali būti išverstas kaip „Imperatorius (ar Valdovas) Viršuje“, „Aukščiausias Valdovas“, „Aukščiausias Dievas“ ar „Dangaus Valdovas“. Šiuo metu, tokia terminologija padeda paraleliškai suprasti pasaulinių monoteistinių tradicijų dieviškumą, tačiau du svarbūs skirtumai turi būti pripažinti. Visų pirma, tuo metu, kai Šangdi buvo pripažintas kaip patriarchalinė vadovo dievybė, ši koncepcija nebuvo susieta su vaidmeniu kosmogonijoje. Visų antra, jis buvo pamatytas kaip viena dievybė (protėvis) tarp daugelio. Dėl tokių priežasčių, Šangdi yra panašesnis į indoeuropiečių dievybes, tokias kaip Dzeusas ar Jupiteris. Šangdi buvo svarbi religijos sąvoka nuo Šangų dinastijos laikų. Jis buvo laikomas kaip sudėtinis valdžioje esančios dinastijos protėvis. Nuo Džou dinastijos šios dievybės vaizdavimas kinų religijoje buvo pakeistas kitokia, morališkesne figūra – Tian (天). Nors...

Daugiau

Karvai Vongas

Parašė Gabija Kontrimaitė - 2016-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karvai Vongas (王家衛 Wong Kar Wai, g. 1958 m. liepos 17 d.) – Honkongo antrosios bangos kino kūrėjas, žinomas dėl savo vizualiai išskirtinių, stilizuotų ir emocionalių filmų, tokių kaip „Tekant ašaroms“ (1988), „Pašėlusios dienos“ (1990), „Laiko pelenai‘ (1994), „Čiongkingo ekspresas“ (1994), „Puolę angelai“ (1995), „Laimingi kartu“ (1997), „2046“ (2004), „Didmeistris“ (2013). Jo filmas „Meilės laukimas“ (2000) sulaukė plataus kritikų pripažinimo ir buvo nominuotas Auksinės palmės šakelei Kanų kino festivalyje. Biografija Ankstyvasis gyvenimas Karvai Vongas gimė 1958-ųjų liepos 17 d. Šanchajuje, Kinijoje, ir buvo jauniausias iš trijų vaikų (Bettinson 2014, 2 p.). Jo tėvas buvo jūreivis, o motina – namų šeimininkė (Teo 2005,  10 p.). Kai Vongui sukako 5-eri, kontinentinėje Kinijoje prasidėjusi kultūrinė revoliucija paskatino jo tėvus persikelti į tuo metu D. Britanijos valdytą Honkongą (Bettinson 2014, 2 p.).  Vongas kalbėjo tik mandarinų kalba ir dėl to vaikystėje jautėsi gan izoliuotas ir leido daug laiko žiūrėdamas filmus (Ong 1998). Jis laisvai pradėjo vartoti anglų ir kantonų kalbas tik paauglystėje (Bettinson...

Daugiau
Rodomas puslapis 4 iš 15« Pirmas...23456...10...Paskutinis »