Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Mjongvol

Parašė Karolina Meškinytė - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Mjongvol (명월각시 Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (궁산 Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie mėnulio deivės ir saulės dievo kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, šeimos patiriami sunkumai ir šeimos suartėjimas įveikus tuos sunkumus. Ši daina kilusi iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdavimas Nėra daug išlikusių Mjongvol paveikslų ar iliustracijų, tačiau iš to, kas yra išlikę, galima matyti kad ir ji, ir jos vyras vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas – drakono. Rytų Azijos mitologijoje drakonas paprastai yra geras ženklas. Korėjos mitologijoje drakonai dažnai atneša lietų ir debesis, taip pat tie drakonai, kurie gali kalbėti moka parodyti tokias emocijas kaip atsidavimą, gerumą ir dėkingumą...

Daugiau

Huang Ujangas

Parašė Karolis Sabeckis - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Huang Ujangas yra namų, statybų bei šeimos dievas. Jis vienas iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių dievų, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Vėliau, Huang Ujangas buvo sutapatintas ir su vyriausiuoju namų sergėtoju Songdžiu (성주 Seongju). Mito Kilmė Huang Ujango mitas buvo išsaugotas kaip Songdžiupuri (성주풀이 seongju-puri), t.y. šamaniškas mitas ar epinė daina, kurioje užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Songdžiupuri išliko dviem variantais: Ansimguko – kilusio iš dabartinės Busano teritorijos ir Huang Ujango – kilusio iš šiaurinės Gjongi provincijos dalies. Ši daina yra dalis šamaniško ritualo įsikuriant gyventi į naują namą, arba švenčiant naujo namo pastatymą (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2015, p. 183). Šio pasakojimo detalės skirtinguose šaltiniuose varijuoja, tačiau mito siužetas yra apie vyrą ir žmoną, šeimos branduolį, kurie įveikė sunkumus ir tapo dievais. Be to, visuose šaltiniuose egzistuoja...

Daugiau

Habekas

Parašė Karolina Vaškoitytė - 2018-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Habekas (하백 Habaek), dar kitaip žinomas kaip Amnokgangas (압록강 Amnok-gang) – Korėjos mitologijoje buvo vandens dievas, kuris gyveno Jalu upėje (kin. 鸭绿江 Yālù Jiāng, kor. 압록강 Amnok-gang). Ši upė teka į pietvakarius ir per visą savo ilgį sudaro Kinijos-Korėjos tarpvalstybinę sieną. Sakoma, kad ši dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Hebo (kin. 河伯 Hebo) kinų mitologijoje yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo ir istorinių aplinkybių Habekas bei Hebo yra lyginami, neretai tapatinami kaip viena ir ta pati dievybė. Kadangi skirtingi šaltiniai ją kildina iš skirtingų mitologijų, istorikai neturi vieningos nuomonės dėl mitologinės būtybės atsiradimo. Mitai Habekas turėjo tris dukras: Juhua (유화 Yuhwa), Huonhua (훤화 Hweonhwa), ir Uihua (위화 Wuihwa), kurios buvo neįtikėtino grožio. Vieną dieną, kuomet trys seserys vaikščiojo po savo karalystę, jas pastebėjo saulės dievas Hemosu (해모수 Haemosu). Hemosu mėgdavo medžioti ir tuo...

Daugiau

Džiačiongbi

Parašė Simona Pumputytė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) – žemdirbystės pradininkė, deivė kuri rūpinasi derliaus gausumu.  Šis mitas buvo aprašytas Segjong-bonpuri (세경본풀이 Segyeong bonpuri) legendoje. Džiačiongbi yra viena iš garbingiausių mitologinių būtybių, garsėjanti savo narsa ir išmintimi. Džedžiu salos mitas Jos atsiradimo istorija yra panaši į kitus mitus. Pagal Džedžiu salos legendą, Džiačiongbi tėvai daugybę metų neturėjo vaikų, tad labai tikėjosi susilaukti sūnaus. Jos tėvas paprašė patarimo iš vienuolio, ką daryti kad susilauktų vaikų. Vienuolis skyrė jam užduotį – paaukoti ryžių maišą ir 100 sidabrinių njangų (senoji Korėjos valiuta). Tėvas grįždamas į šventyklą su auka, sutiko kitą vienuolį. Šis  vienuolis pasiūlo jam paaukoti  kitai šventyklai. Kai vienuolis sužinojo apie apgaulę, jis nubaudė tėvą ir po 10 mėnesių gimė mergaitė, kurią pavadino Džiačiongbi. Meilės istorija Džedžiu salos mite aprašoma meilės istorija su Dangaus karaliaus sūnumi Mun Dorjongu (문도령 Mun Doryeong). Pagal šį mitą, kai...

Daugiau

Gangrim Dorjongas

Parašė Virginija Laukaitytė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gangrim Dorjongas (강림도령 Ganglim doryeong), dažnai vadinamas Gangnimu, yra pomirtinio pasaulio pasiuntinys korėjiečių mitologijoje, kuris surenka sielas ir palydi jas į pomirtinį pasaulį (Sin 2014). Pomirtinio pasaulio karalius buvo itin sužavėtas Gangnimo įgūdžiais ir drąsa, todėl paskyrė jį aukščiausiuoju pomirtinio pasaulio pasiuntiniu. Dėl šios priežasties jis dar vadinamas Karaliumi Gangnimu (강림대왕Ganglim daewang) (TV Tropes 2012). Pomirtinio pasaulio pasiuntinio mitas Gangrim Dorjongas pirmą kartą pasirodo „Pomirtinio pasaulio pasiuntinio“ mite. Šis mitas yra užrašytas tik Džedžiu saloje, bet panašaus pobūdžio mitų galima rasti ir žemyninėje Korėjos dalyje. Seo Džinsoko verstuose „Korėjos mituose“ (2007) pasakojamas mitas prasideda, kai imperatorius Bomylas sužino, jog paskutiniai trys gyvi dar likę jo sūnūs galės išgyventi tik tuomet, jeigu jie gyventų žmonių pasaulyje pardavinėdami vario ar sidabro indus bei šilką ir patirdami visą paprastų žmonių vargą. Imperatorius taip pat buvo perspėtas, kad jeigu jie nueitų pas Guajangsengą...

Daugiau

Gašinai

Parašė Akvilė Andriuškaitė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gašinai (가신  gashin) – dievybės sergėjančios namus. Tikima, kad šios dievybės reziduoja įvairiuose namų vietose ir yra atsakingos už gerovės bei taikos palaikymą šeimoje. Egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė gašinų, tačiau populiariausi yra Songdžiu (namų globėjas), Džiovangšin (ugnies deivė), Samšin (gimimo deivė), Opšin (turto deivė), Umašinas (galvijų sergėtojas), Munšinas (vartų globėjas), Čiukšin (tualeto deivė) (National Folk Museum of Korea 2013). Žinomiausias gašinas yra Songdžiu (성주신 Seongju-shin). Tai – dievas, kuris saugo namus bei visos šeimos narius, ypač vyrus. Tikima, kad jis gyvena namų gegnėje arba virš pagrindinio namo stulpo. Tradiciškai šeima, prieš įsikurdama naujuose namuose atlieka ritualą, per kurį giedama giesmė. Yra užrašyti du Songdžiu mito variantai: vienas paplitęs Busano mieste, o kitas – Korėjos centrinėje dalyje. Busano miesto variante jis yra vadinamas Songdzo ir yra pasakojama apie nusikaltusį Indijos princą Songdzo, kuris yra ištremiamas į salą. Giesmėje pasakojami sunkumai, su...

Daugiau

Hemosu

Parašė Ugnė Nausėdaitė - 2018-05-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hemosu (해모수 haemosu) – legendinis šiaurių bujo (부여 buyeo) tautų karalius, valdęs Korėjos šiaurinėje dalyje (Hanscom et al. 2013). „Hanių dinastijos istorijoje“ (kin. 前漢書 qian han shu) rašoma, kad 59 m. pr. m. e. Aukščiausiojo dievo  Šangdi (上帝 Shàngdì) sūnus įgavo žmogaus pavidalą, priėmė vardą Hemosu ir įkūrė šiaurinę, o vėliau ir rytinę Bujo karalystes (Pratt ir Rutt 2013). Hemosu taip pat buvo Džiumongo (주몽 Jumong), legendinio Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės įkūrėjo tėvas (Brown ir Brown 2006). Mitas Apie šį mitinį personažą yra sukurtas „Hemosu mitas“, kuris pasakoja legendinio karaliaus gyvenimo istoriją. Korėjos liaudies literatūros enciklopedijoje rašoma: „Hemosu buvo Aukščiausiojo dievo sūnus, kuris leidosi į žemę valdyti žmonių pasaulio ant galvos užsidėjęs skrybėlę, pagamintą iš varnų plunksnų, ant liemens pasikabinęs drakonų šviesos kardą Jong Guang Gom (용광검 yeong gwang geom), atsisėdęs penkių drakonų tempiamoje  karietoje ir lydimas šimto vyrų, jojančių...

Daugiau

Čiolima

Parašė Karolina Butkevičiūtė - 2018-05-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Čiolima (천리마 Chollima) yra Korėjoje paplitęs simbolis, mitologinis sparnuotas arklys, kilęs iš kinų klasikų ir paprastai vaizduojamas Rytų Azijos kultūrose. Pažodžiui išvertus šį terminą jis reiškia – tūkstančių mylių arklys. Yra manoma, kad šis sparnuotas arklys yra per greitas ir elegantiškas, kad būtų sutramdytas bet kurio mirtingojo žmogaus. Tikima, kad per vieną dieną Čiolima gali nuskristi apie vieną tūkstantį li. „Li“ buvo tradicinis kinų atstumo vienetas (tūkstantis „li“ būtų lygus apie 400 km.). Kilmė Čiolimos kilmė siekia III a. pr. Kr.. Springas (1988, 180 p.) teigia: „Per amžius Kinijos istorijoje žirgai buvo laikomi ištvermingais gyvūnais, galinčiais atlikti nepakartojamus žygdarbius“. Vėliau šis terminas paplito ir kitose Rytų Azijos šalyse. Čiolima buvo literatūrinis kinų kalbos žodis žmonėms su talentais ir gebėjimais apibūdinti. Šiaurės Korėja Čiolima per pastaruosius kelis dešimtmečius įgijo nemažą reputaciją, nes ji buvo patvirtinta kaip Šiaurės Korėjos vyriausybės pažangos...

Daugiau

Princesė Dokje

Parašė Viktorija Karsokaitė - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Princesė Dokje (kor. 덕혜옹주 Deokhye Ongju) buvo paskutinė Džiosono dinastijos (1392–1910 m.) atstovė. Tragiška jos gyvenimo istorija (dar vaikystėje princesė prievarta išvežta į Japoniją ir ten laikyta daugybę metų) atspindi liūdną paskutinės Korėjos monarchijos pabaigą. Ankstyvasis gyvenimas Dokje gimė 1912 m. Čangdoko rūmuose (창덕궁 Changdeokgung, liet. „klestinčių dorybių rūmai“) Seule. Ji buvo jauniausia senstančio karaliaus Godžiongo (고종 Gojong) ir jo sugulovės dukra (vėliau Godžiongas susilaukė ir daugiau vaikų, bet nė vienas jų ilgai neišgyveno). Tuo metu Korėja jau buvo tapusi Japonijos kolonija ir jokių galių nebeturintis karalius gyveno nuošaliai savo rūmuose. Daugiausia dėmesio Godžiongas skyrė šeimai, o Dokje, gimusi jam esant daugiau nei 60-ies metų, buvo ypač mylima. Princesė viena iš nedaugelio sugebėdavo karalių pralinksminti. Ji ne tik buvo jauniausia šeimoje, bet ir panašiausia į tėvą. Šios merginos gimimo proga Godžiongas iškėlė didelį vakarėlį (joks Džiosono karalius dėl savo naujagimės princesės to anksčiau nebuvo daręs) ir specialiai jai įsteigė...

Daugiau

Kim Jongha

Parašė Glorija Kliokytė - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Kim Jongha (kor. 김영하 Kim Youngha) yra vienas garsiausių šių laikų Pietų Korėjos rašytojų. Literatūros kritikai jį dažnai prilygina Japonijos, žinomos kaip Tekančios saulės šalies, literatūros modernistui Harukiui Murakamiui. Kim Jongha gimė 1968 m. Jis baigė verslo administravimą Jonsėjaus universitete, dirbo radijo laidų, skirtų knygoms ir jų autoriams aptarti, vedėju, dėstė dramą Nacionaliniame Korėjos menų universitete Seule. 2004 m. save išbandė rašydamas filmo scenarijų („Trintukas mano galvoje“, kor. 내 머리 속의 지우개 Nae Moeri Soge Jiugae, rež. John H. Lee). 2008 m. Kim Jongha paliko Pietų Korėją ir su žmona apsigyveno Niujorke, JAV. Čia jis publikuodavo straipsnius dienraštyje „The New York Times“. Rašytojui buvo įteikta daug literatūros apdovanojimų: Dongino, Isan, 44-sis šiuolaikinės literatūros apdovanojimas. Kūryboje Kim Jongha naudoja ultra-urbanistinę stilistiką, susiformavusią 1990 m. Trumpojo žanro tekstuose nagrinėjamos įvairios šiuolaikinio gyvenimo problemos, aptartos ir ankstesniuose korėjiečių grožinės literatūros kūriniuose: kompiuterinių žaidimų poveikis žmogui, plastinis menas, kultiniai filmai,...

Daugiau