Mapo tiltas
Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) – tai 1 400 m ilgio tiltas, Pietų Korėjos sostinėje Seule. Jis jungia du – Mapo (kor. 마포, Mapo) ir Jongdiungpo (kor. 영등포구, Yeongdeungpo) rajonus, esančius skirtingose Hangano (kor. 한강, Hangang) upės krantuose. Šis tiltas pradėtas statyti 1968-ųjų metų vasarį, statybos truko virš dvejų metų. Tik pastatytas tiltas pavadintas Seulo tiltu (kor. 서울대교, Seuldaegyo), bet 1984-aisiais buvo pervadintas į Mapo tiltą. Mapo tiltas ir savižudybės Mapo tiltas, geriau žinomas kaip Korėjos mirties tiltas. Pietų Korėja pagal savižudybių skaičių patenka į pirmą dešimtuką – čia kiekvieną dieną vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia pakelti ranką prieš save. Priežastys skirtingos, bet išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių: tai problemos, kylančios šeimoje, mokykloje, nelaiminga meilė, sparčiai besivystanti šalies ekonomika, visuomenės spaudimas, stipri konkurencija – siekiama būti sėkmingam, gerai pasirodyti visuomenėje, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir t. t. Šios problemos ir nuolatinis tobulumo...
Daugiau
Eik-Stok
Eik-stok (kor. 고스톱, goseutop) dar vadinamas Huatu (화투, hwatu), Godori (고도리, godori) arba Matgo (맞고, matgo), jei žaidėjų skaičius yra du, – populiarus korėjietiškas kortų žaidimas, žaidžiamas naudojant huatu arba hanafuda kortų kaladę. Šis žaidimas yra vakarietiško kortų žaidimo „žvejas“ atitikmuo, kuomet žaidimo tikslas yra surinkti kelias to paties tipo kortas. Atsiradimas ir populiarumas Eik-stok yra korėjietiška versija Japonijoje atsiradusio Koi-koi žaidimo, žaidžiamo su hanafuda kortomis (Culli, 1895), tačiau tiek viena, tiek kita šalis perėmė skirtingus niuansus iš viena kitos ir pritaikė žaidimą savo kultūroms. Nepaisant jo šaknų, Japonijoje šis žaidimas yra ne toks populiarus nei P. Korėjoje: kadangi Eik-stok yra dažnai žaidžiamas lošimo tikslais, jis dažnai kelia neigiamas asociacijas su jakudza (Sloper, 2003a). P. Korėjoje Eik-stok dažnai žaidžiamas neformaliuose šeimos susitikimuose, ypač per tokias šventes kaip Naujieji metai ar Čusokas (추석, Chuseok)(Culli, 1895), kartais po oficialios laidotuvių ceremonijos dalies (Lee,...
Daugiau
Gogurio civilizacijos kultūros aspektai
Gogurio (kor. 고구려, Goguryeo), dar vadinama Kogūrijos, karalystė egzistavo nuo 37 m. pr. Kr. iki 668 m. šiaurinėje ir centrinėje Korėjos pusiasalio bei centrinėje Mandžiūrijos teritorijoje. Kartu su Pekčės (kor. 백제, Baekje) ir Šilos (kor. 신라, Silla) karalystėmis Gogurio karalystė buvo viena iš trijų Korėjos karalysčių. Dabartinis Korėjos pavadinimas kilęs iš Gogurio valstybės trumpinio Gorio (Korio) (kor. 고려, Goryeo). Remiantis „Trijų karalysčių metraščiu“ (kor. 삼국사기, Samguk sagi), Gogurio karalystę įkūrė Džumongas (kor. 주몽, Jumong), dar vadinamas Šventuoju Rytų karaliumi (kor. 동명성왕, Dongmyeong-seongwang). Socialinė hierarchija Kaip ir kitas karalystes, Gogurio valdė monarchas kartu su aristokratais, jie užėmė aukštesnius administracijos postus. Gogurio karalystės visuomenės struktūra buvo panaši į Šilos karalystės šventą „kaulų – rango“ (kor. 골품제도, Golpumjedo) sistemą. Ši sistema buvo naudojama siekiant nurodyti žmogaus politinį ir socialinį statusą. Asmenys buvo skirstomi į socialines grupes pagal tai, kokioje šeimoje gimė. Žmogaus...
Daugiau
Sasang tradicinė medicina
Sasang tradicinė medicina (kor. 사상의학, sasang-uihak) – tai korėjiečių medicina, klasifikuojanti žmones į keturis kūno tipus – didesnįjį In (kor. 태음인, taeum-in), didesnįjį Jang (kor. 태양인, taeyang-in), mažesnįjį In (kor. 소음인, soeum-in), mažesnįjį Jang (kor. 소양인, soyang-in). Žmonių skirstymas į tipus naudojamas kaip būdas gydyti holistiniu metodu, žolelėmis ir akupunktūra (Lee et al, 2014). Pasak šį gydymo būdą XIX a. įtvirtinusį Lee Jema (kor. 이제마), tos pačios ligos gydymo metodai turi būti pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai. Sasang medicina turi panašumų su tradicine kinų medicina, tačiau apibrėžiama kaip atskira medicinos sistema, nes diegia naujoves tam tikrų Rytų Azijos filosofinių aspektų atžvilgiu. Istorija Sasang medicina pagal kūno tipus buvo išvystyta Korėjoje XIX a. pab. Jai įtakos turėjo Rytų filosofija, konfucianizmo tradicijos ir In Jang – priešingi, tačiau vienas kitą papildantys – principai. Jos įkūrėju laikomas Lee Jema (1837-1900). Viso jo gyvenimo...
Daugiau-130x130.jpg)
Imperatorė Mjongsong
Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851–1895) – dar vadinama karaliene Min (kor. 여왕 민, Yowang Min), yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus ir pirmojo Korėjos imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제, Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min Korėjoje tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu. Galiausiai jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos įtakos kitiems. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis vardas yra Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiungo Mino (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008). Min buvo vienintelė Min Či-Roko (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių neteko tėvus, vėliau ją priglaudė giminės Seule (kor. 서울, Seoul). Iš našlaitės tapo karaliene dėl uošvio politinių tikslų. Naujoji...
Daugiau
Samulnori
Samulnori (kor. 사물놀이; Samul nori arba samullori) – tai tradicinis korėjiečių mušamųjų instrumentų muzikos žanras, atsiradęs po 1978 metais susikūrusios mušamųjų ansamblio grupės SamulNori pasirodymų Pietų Korėjoje (Howard, 2015). Korėjietiškas žodis „Samul“ (kor. 사물; Samul) reiškia „4 dalykai“, o žodžio „nori“ (kor. 놀이; Nori) reikšmė yra „groti“. Žodžio ,,samul“ reikšmė taip pat yra kildinama iš budistinių apeigų metu naudotų 4 pagrindinių muzikos instrumentų: žuvies formos perkusinio instrumento, kurio pavadinimas ,,mogas“ (kor. 목어; Mogeo), budistų varpo – ,,bomdžiongo“ (kor. 범종; Beomjong), dharmos būgno – ,,bopko“ (kor. 법고; Beopgo) ir debesies formos bronzinio instrumento ,,unpano“ (kor. 운판; Unpan) (Kim, n.d.). Samulnori muzikos žanras ypatingas ir tuo, jog jo pirmtaku laikomas vienas seniausių Korėjos ,,žemdirbių muzika“ vadinamas sceninis menas pungmulis (kor. 풍물; Pungmul), dar kitaip žinomas kaip nongakas (kor. 농악; Nongak). Jis atliekamas per įvairius bendruomeninius renginius: religines apeigas (piktųjų dvasių išvarymus;...
Daugiau
Pektusanas
Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje. Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras. Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais). Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje. Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį. Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII...
Daugiau
Nesėkmes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai
Pietų Korėjos kultūra išsiskiria savo prietarų gausa. Nepaisant išorinio, vizualinio Korėjos Respublikos modernumo bei jos pažangos ir pasaulinės lyderystės technologijų srityje, šalyje vis dar yra gajos šamanizmo tradicijos. Iš jo kilę prietarai, kurie yra susiję su įvairių veiksmų atlikimu bei kasdienių situacijų valdymu, iki šiol daro reikšmingą įtaką šiuolaikinių korėjiečių gyvenime. Prietarai yra įvairūs: vieni jų pranašauja apie galimą laimę ar sėkmę, o kiti atvirkščiai – kalba apie galimas nesėkmes bei nelaimes. Šiame enciklopediniame straipsnyje trumpai apžvelgiami geriausiai žinomi, nesėkmes bei nelaimes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai. Nesėkmes pranašaujantis skaičius „4” Pietų Korėjos, o taip pat ir kitų Rytų Azijos šalių, tokių kaip Kinija ar Japonija, žmonės tiki, kad skaičius „4” yra nesėkmes bei nelaimes pranašaujantis ženklas. Taip yra todėl, nes skaičius keturi korėjiečių kalboje (kor. 사, Sa), panašiai kaip ir skaičius keturi kinų (kin. 四, Sì) ar japonų (jap....
Daugiau
Bukčion Hanok kaimas
Bukčion Hanok kaimas (kor. 북촌 한옥마을, Bukchon hanok maeul) – tai Seulo mieste (kor. 서울시, Seoul-si) esanti, ilgą istoriją turinti, tarp Gjongbok rūmų (kor.경복궁, Gyeongbokgung), Čiangdok rūmų (kor. 창덕궁, Changdeokgung) ir Džongmjo (kor. 종묘, Jongmyo) Karališkosios šventovės įsikūrusi, tradicinė korėjietiška gyvenvietė. Ši gyvenvietė yra sudaryta iš įmantraus siaurų gatvelių bei tradicinių XIV a. korėjietiškų namų, vadinamų Hanok (kor. 한옥, Hanok) tinklo, kuris buvo išsaugotas siekiant parodyti ir priminti žmonėms 600 metų senumo, Korėjos urbanistinio kraštovaizdžio elementus. Bukčion Hanok kaimas atlieka ne tik tradicinės korėjietiškos kultūros traukos centro funkciją, bet taip pat leidžia lankytojams patirti Korėjos Džiosono periodo (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) metu vyravusią unikalią vietovės atmosferą. Hanok namų reikšmė ir išskirtinumas Hanok – tai namas, pastatytas pagal tradicinius Korėjos architektūros principus. Šio XIV a. tipo pastatams yra būdingi gilūs karnizai, padedantys sukurti šešėlį vasarą (Saulei esant aukštai dangaus...
Daugiau
Džidžiono šeima
Džidžiono šeima (kor. 지존파 사건, Jijonpa sageon) – tai buvusi Pietų Korėjos organizuota nusikalstama grupuotė, šalyje vykdžiusi nusikalstamą veiką 1993-1994 m. laikotarpiu. Šią grupuotę 1993 metais įkūrė buvęs nuteistasis Kim Gi-hvanas (kor. 김기환, Kim Gi-hwan) kartu su šešiais kitais buvusiais kaliniais bei bedarbiais asmenimis. Šiuos individus suvienijo bendra pagieža bei neapykanta turtingiesiems Pietų Korėjos visuomenės sluoksniams. Nors pagrindinė Džidžiono šeimos nusikalstama veika buvo turtingų asmenų grobimas bei išpirkos už juos prašymas, tačiau grupuotė taip pat nevengė žmogžudysčių, o taip pat ir turto, seksualinio prievartavimo bei kanibalizmo praktikų. Džidiono pavadinimą grupuotei suteikė su šia byla dirbę Pietų Korėjos prokurorai. Kim Gi-hvanas savo grupę vadino „Mascan“ vardu, tariamu graikišku terminu, reiškiančiu „ambiciją“ (nors panašios reikšmės ir tarimo graikiškų žodžių nebuvo nustatyta) (The JoongAng Ilbo, 2009). Grupuotės sudėtis Kim Gi-hvanas (27 metai) buvo šios organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis. Sakoma, kad mokyklos laikais,...
Daugiau
