Kim Sovolas
Kim Džiongšikas (kor. 김정식 Kim Jeong-sik), geriau žinomas pravarde Sovolas (kor. 소월 Sowol), ji reiškia „baltasis mėnulis“. Jis laikomas vienu iškiliausių ir ryškiausių ankstyvojo modernizmo poetų, tačiau gyveno labai trumpai. Nors Sovolas mirė būdamas vos trisdešimt dvejų (1902–1934 m.) ir 1925 m. išleido tik vieną poezijos rinkinį, pavadintą „Azalijos“ (kor. 진달래꽃 Chindallaekkot), jis vis dėlto pelnė XX a. mylimiausio bei žinomiausio Korėjos poeto vardą. Sovolo poezijos rinkiniai buvo leidžiami dideliais tiražais, ypač XX a. 6–7 dešimtmečiais, kai jo kūryba buvo įtraukta į Pietų Korėjos vidurinių mokyklų programas. XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai padidėjo susidomėjimas poeto socialine ir politine įtaka, pasigirdo kritikų priekaištų, jog jis nesugebėjo tinkamai įsitraukti į socialinių bei politinių problemų sprendimą komplikuotu Korėjos okupacijos laikotarpiu (1910–1945 m.). Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio fiksuojamas objektyvesnis poeto gyvenimo ir veiklos vertinimas, atkreipiamas dėmesys į neeilinį autoriaus sugebėjimą per literatūrą...
Daugiau
Džiultagis
Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis ir viena populiariausių pasilinksminimo formų tradicinėje Korėjoje (Encyclopedia of Korean Seasonal Customs 2010, p. 244). Paveldas 1976 m. Pietų Korėjos vyriausybė paskelbė džiultagį svarbiu nematerialiuoju kultūros paveldu Nr. 58, o 2011 m. korėjietiškas tradicinis vaikščiojimas lynu buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šiuo metu Pietų Korėjoje yra likęs vienintelis pripažintas tradicinio korėjietiško lyno vaikščiojimo praktikuotojas Kim Degjunas (kor. 김대균, Kim Dae Gyun) (Kim ir kiti 2019, p. 10). Istorija Nors tiksli džiultagio kilmė nežinoma, ši tradicija greičiausiai atkeliavo iš Kinijos arba prasidėjo Centrinės Azijos Trijų karalysčių laikotarpiu (kor....
Daugiau
Minhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo stiliumi, buvo nežinomi arba dažnai keliaujantys. Nepaisant to, jog jie turėjo sugebėjimų tapyti, negalėjo mokytis profesionalaus meno dėl finansinio nepritekliaus ir socialinės padėties. Minhva buvo tapoma ne tik keliaujančių po kaimus dailininkų, bet ir karališkuose rūmuose dirbančių profesionalų (sud. Brown ir Hutton 2011). Nors minhva galėtų būti vadinama keistu, vaikišku ar primityviu menu dėl spalvų ryškumo, įvairumo ir kontrastingumo, karikatūriško stiliaus piešimo būdo, tačiau Didžiojo Džiosono dinastijos metais atliko svarbų vaidmenų. Paveikslai ne tik buvo naudojami kaip dekoracijos, bet jie įamžino paprastų žmonių norus, įsitikinimus ir moralines vertybes (Koehler et...
Daugiau
Sansa
Sansa (kor. 산사, 한국의 산지승원, Sansa, Hangug-ui sanjiseung-won) – tai septyni budistų kalnų vienuolynai-šventyklos, esantys Korėjos pusiasalio pietinėse provincijose, 2018 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 2018). Šios septynios į sąrašą įtrauktos šventyklos yra: Tongdosa (kor. 통도사, Tongdosa), Busoksa (kor. 부석사, Buseoksa), Bongdžongsa (kor. 봉정사, Bongjeongsa), Bobdžusa (kor. 법주사, Beopjusa), Magoksa (kor. 마곡사, Magoksa), Sonamsa (kor. 선암사, Seonam-sa), Dehungsa (kor. 대흥사, Daeheungsa) (Koreansansa.net). Visos šios šventyklos buvo pastatytos tarp VII ir IX a., klestėjo Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos (918–1392 m.) laikotarpiu. Nors šie vienuolynai turi sąsajų su daugeliu skirtingų budistinių atšakų mokymų, bet šias šventyklas sieja bendras, korėjietiškiems vienuolynams būdingas erdvės paskirstymas. Šių pastatų erdves sudaro atviras kiemas, vadinamas madangu (kor. 마당, Madang), apsuptas keturių pagrindinių pastatų: Deungdžonas (kor. 대웅전, Daeungjeon, liet. „Budos salė“), paviljonas, paskaitų salė, vadinama bobdangu (kor. 법당, Beopdang), ir...
Daugiau
Ugnies šunys (Bulge)
Ugnies šunys, arba Bulge (kor. 불 개, bul gae), yra mitiniai padarai korėjiečių mitologijoje. Vadinami šunų žvėrimis iš Tamsos karalystės, Ugnies šunys korėjiečių mitologijoje visada vejasi Saulę ir Mėnulį, sukelia užtemimus, nes įkanda dangaus kūnams. Šios mitologinės būtybės paaiškina tokius reiškinius, kaip Saulės ir Mėnulio užtemimai (Chung 2014, p. 205). Mitas Mitas, užfiksuotas veikale Liaudies mitai iš Korėjos (kor. 한국의 썰워, hangugui seolwo), pasakoja, kad danguje buvo daug sferų. Vienoje iš jų, Tamsos karalystėje, Tamsos karalius Gamangnara ( kor. 가막나라, gamangnara) buvo nuo visko pavargęs. Mite pasakojama, kad karalius pradėjo nekęsti tamsos ir ilgėtis dangaus kūnų šviesos: Saulės ir Mėnulio. Gamangnara nusprendė šias šviesas sugauti, o tam padaryti nusiuntė savo nuožmų žvėrį – Ugnies šunį Bulge (kor. 불 개, bul gae). Savo šeimininko įsakymu Ugnies šuo nusprendė pirmiausia pulti Saulę, bet, atsikandęs jos ir norėdamas nunešti į Tamsos karalystę, nudegė nasrus. Saulė buvo per karšta. Ugnies...
Daugiau
Imugis
Imugis (kor. 이무기 Imugi) yra iš Korėjos mitologijos kilusi žalčio, gyvatės arba pitono pavidalo būtybė, kuri siekia tapti drakonu. Tai tarsi drakono pirminė forma. Imugis yra dažniausiai pasitaikantis šio padaro pavadinimas, tačiau šie drakonais dar nevirtę gyvatės formos padarai turi ir kitų galimų pavadinimų kaip: išimis (kor. 이시미, ishimi), miris (kor. 미리, miri), baris (kor. 바리 bari) ir t. t. (Kim 2004). Korėjietiškoje mitologijoje kiekvienas kalnas yra personifikuotas ir turi po jį įkūnijantį drakoną, o vandens telkiniuose gyvena mažesnę galią bei statusą turinčios būtybės, tarp jų ir imugiai, ir tikima, kad šias būtybes galima pakreipti savo naudai pasitelkiant aukas ir maldas. Mituose žaltys dažnai naudojamas kaip šių menkesnio statuso ir galios drakono prototipų sinonimas. Virsmas tikruoju drakonu prasideda nuo imugio pavidalo: imugis turi išgyventi tūkstantį metų įkalintas kalnuose bei dar tūkstantį metų vandenyje tam, kad pasiektų galutinę formą ir...
Daugiau
Trys senelės Jongdung sūnūs
Trys senelės Jongdung sūnūs – Goulna (kor. 고을나, Goeulna), Bulna (kor. 부을나, Bueulna) ir Rjangulna (kor. 량을나, Ryangeulna) – trijų Džedžu (kor. 제주, Jeju) salos klanų pusdieviai, gerai žinomi šioje saloje. Jie – senelės Jongdung (kor. 영등할망, Yeongdeung-halmang), Džedžiu salos vėjo ir jūros deivės, sūnūs (Wozniak, 2011). Sakoma, kad senelė Jongdung iš viso turėjo „penkis šimtus vaikų, bet tik Goulna, Bulna ir Rjangulna pasižymėjo aktyvumu“(Byung, 2009). Atsiradimo versijos Pirmąją pateikia Samsongo (kor. 삼성, Samseong) mitologija (kilusi iš Tamnos karalystės Džedžu saloje). Sakoma, jog trys broliai iškilo iš žemės ir tapo pirmaisiais Džedžu salos gyventojais. Atsiradę jie gyveno saloje ir užsiėmė medžiokle, o drabužius siuvosi iš sumedžiotų žvėrių kailio. Vieną dieną salos rytinėje pakrantėje sie pastebėjo skrynią, kurioje buvo pasiuntinys, dėvintis violetinį apdarą su raudonu diržu, ir akmeninė dėžutė. Dėžutėje lindėjo trys mėlynais drabužiais vilkinčios merginos, veršiukas, kumeliukas ir penki...
Daugiau
Gangčori
Gangčori (kor. 강철이, Gangcheori) – drakono formos būtybė korėjiečių mitologijoje, kuri pirmą kartą paminėta XVII a. (Jibong Yuseol, 1614). Apie Gangčori Ši būtybė tradiciškai buvo labai populiari Korėjoje. Gangčori ne tik turėjo pavadinimą, priklausomai nuo regiono, jis dar buvo vadinamas Kkangcheol (kor. 깡철), ir Ggoangcheol (kor. 꽝철), t.y. „Plienu“. Ši būtybė yra labiau panaši į gyvatę negu į drakoną, tačiau jis gali laisvai skristi danguje. Jis neturi jokių karališkų ženklų. Vietoj to, jos žvynai yra juodi ir slidūs. Akys tamsiai raudonos kaip kraujas, kas simbolizuoja ugnį. Tai ugnies savybių turinti būtybė, kuri dėl šios savybės negalėjo tapti tikru drakonu. Gangčori yra keista būtybė. Gyvatės ir kitos giminiškos būtybės yra vandens būtybės, tačiau skirtingai negu gyvatės, jis pasižymi išdegusiais laukais, miško gaisrais, sukeliantis audras kartu su kruša, išdžiovindamas visus kalnus ir upelius, priversdamas išdžiūti net debesis, tai jis padaro skleisdamas iš kūno...
Daugiau
Gjongboko rūmai
Gjongboko rūmai (kor. 경복궁, Gyeongbokgung) yra viena iš žinomiausių istorinių vietų Seule. Pavadinimas išsiverčia į „rūmai, kuriuos palaimino dangus“. Šie rūmai buvo pastatyti 1395 m., Džiosono (kor. 조선, Joseon) dinastijos (1392–1910) pradžioje, valdant pirmajam karaliui Taedžo (kor. 태조, Taejo). Gjongboko rūmai yra didžiausias iš penkių didžiųjų rūmų, kuriuos sudaro: Čangdoko rūmai (kor. 창덕궁 Changdeokgung), Čangjongo rūmai (kor. 창경, Changgyeonggung), Doksu rūmai (kor. 덕수궁, Deoksugung) bei Gjonghui rūmai (kor. 경희궁, Gyeonghuigung); tai buvo Džiosono dinastijos karalių namai bei Džiosono vyriausybės būstinė. Šias patalpas sunaikino gaisras per Japonijos invaziją dar žinomos kaip Imdžino karas (kor. 임진왜란, Imjinwaeran), kuris vyko 1592-1598 m. Tačiau visi rūmų pastatai vėliau buvo atkurti valdant karaliui Godžongui (kor. 고종, Gojong) 1852-1919 m. (Visit Korea, 2020). Istorija 1394 m., ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais, Korėjos sostinė buvo perkelta iš Kėsongo (kor. 개성시, Kaesongshi), šiuolaikinės Šiaurės Korėjos teritorijos, į Seulą,...
Daugiau-130x130.jpg)
Jun Šimdok
Jun Šimdok (kor. 윤심덕, Yoon Shim-deok) (1897–1926 m.) – aktorė, pirmasis profesionalus Korėjos sopranas. Ši asmenybė išgarsėjo dėl savo kūrybos dainos „Mirties himnas“ žodžių ir dėl pasirinkimo kartu su Kim Vudžinu nutraukti gyvenimą jaunystėje. Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis Jun Šimdok gimė 1897 m. liepos 25 d. krikščioniškoje keturių vaikų šeimoje. Tuo metu Pchenjane (dabar Šiaurės Korėjos sostinė) gyvenę tėvai buvo neturtingi, tačiau dėl tikėjimo buvo pasiryžę suteikti vaikams galimybę mokytis nepaisant finansinių sunkumų. Visi vaikai šioje šeimoje buvo gabūs muzikai: jaunesnysis Jun Šimdok brolis buvo baritonas, jaunesnioji sesuo – pianistė, o pati Jun Šimdok tapo pirmuoju sopranu Korėjoje (Corfield, 2013). Dainininkė baigė Pchenjano mergaičių mokyklą Sungve (kor. 숭의여자고등학교; Soongeui yeoja kodeung hakkyo). Vėliau įstojo į Kjongi merginų koledžą (kor. 경기여자고등학교; Kyeongki yeoja kodeunghakkyo), skirtą būsimiems mokytojams ir gydytojams (Rock On the Rice, 2019). Po maždaug metus trukusio darbo pradinių klasių...
Daugiau
