Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gangrim Dorjongas

Parašė Virginija Laukaitytė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gangrim Dorjongu (kor. 강림도령, Ganglim Doryeong) arba Gangnimu korėjiečių mitologijoje yra vadinamas pomirtinio pasaulio pasiuntinys, kuris pasitinka ir palydi sielas. (Sin 2014). Savo drąsa Gangnimas sužavėjo pomirtinio pasaulio karalių, kuris jį nusprendė paskirti aukščiausiuoju pasiuntiniu. Dėl šios priežasties jis dar yra dažnai vadinamas karaliumi Gangnimu (kor. 강림대왕, Ganglim daewang) (TV Tropes 2012). Pomirtinio pasaulio pasiuntinio mitas Gangrim Dorjongo vardas pirmą kartą buvo paminėtas „Pomirtinio pasaulio pasiuntinio“ mite. Nors šis mitas  pirmą kartą buvo užrašytas Džedžiu saloje, tačiau panašių pasakojimų galima rasti ir žemyninėje Korėjos dalyje. Seo Džinsoko verstuose „Korėjos mituose“ (2007) pasakojama, kad imperatorius Bomylas sužino kraupią žinią – jo trys sūnūs liks gyvi tik tokiu atveju, jei jie gyvens žmonių pasaulyje pardavinėdami vario ar sidabro indus bei šilką, patirdami paprastų mirtigųjų vargą. Bomylas taip pat buvo perspėtas, kad jeigu šis nueitų pas Guajangsengą (kor. 과양생, Gwayangsaeng), jo sūnus ištiktų bėda. Imperatorius paklausęs patarimo išsiuntė savo...

Daugiau

Gašinai

Parašė Akvilė Andriuškaitė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gašinais (kor. 가신,  Gasin) Korėjos šamanizme yra vadinamos dievybės, kurios sergėja namus. Tikima, jog kiekviena iš jų yra apsigyvenusi tam tikroje specifinėje namų vietoje bei yra atsakinga už šeimos gerovės ir santarvės užtikrinimą. Gašinų įvairovė yra stulbinanti, tačiau labiausiai garbinamos dievybės yra namų globėjas Songdžiu (kor. 성주신, Seongju-shin), ugnies deivė Džiovangšin (kor. 조왕신, Jowangshin), gyvybės bei vaisingumo deivė Samšin (kor. 삼신할머니, Samshin Halmoni), turto sergėtoja Opšin (kor. 업신, Eopshin), galvijų globėjas Umašinas (kor. 우마신, Umashin), vartų dievybė Munšinas (kor. 문신, Munshin) bei tualeto deivė Čiukšin (kor. 측신, Cheuksin) (National Folk Museum of Korea 2013). Songdžiu – dievybė, sauganti namus bei šeimos narius (ypač vyrus). Tikima, kad ji yra apsigyvenusi namų gegnėje arba atraminės namo kolonos viršūnėje. Tradiciškai, šeimos, kurios įsikurdavo naujuose namuose, atlikdavo ritualą, kurio metu giedodavo giesmes šios dievybės garbei. Giesmės ištrauka: „Norėdami jums pasitarnauti, paruošėme staliuką, Su duona, jaučio galva, vynu, pinigais, vištiena, Tad maloniai priimkite mūsų aukas, Ir palaiminkite mus. Mums nerūpi...

Daugiau

Hemosu

Parašė Ugnė Nausėdaitė - 2018-05-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hemosu (해모수 haemosu) – legendinis šiaurių bujo (부여 buyeo) tautų karalius, valdęs Korėjos šiaurinėje dalyje (Hanscom et al. 2013). „Hanių dinastijos istorijoje“ (kin. 前漢書 qian han shu) rašoma, kad 59 m. pr. m. e. Aukščiausiojo dievo  Šangdi (上帝 Shàngdì) sūnus įgavo žmogaus pavidalą, priėmė vardą Hemosu ir įkūrė šiaurinę, o vėliau ir rytinę Bujo karalystes (Pratt ir Rutt 2013). Hemosu taip pat buvo Džiumongo (주몽 Jumong), legendinio Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės įkūrėjo tėvas (Brown ir Brown 2006). Mitas Apie šį mitinį personažą yra sukurtas „Hemosu mitas“, kuris pasakoja legendinio karaliaus gyvenimo istoriją. Korėjos liaudies literatūros enciklopedijoje rašoma: „Hemosu buvo Aukščiausiojo dievo sūnus, kuris leidosi į žemę valdyti žmonių pasaulio ant galvos užsidėjęs skrybėlę, pagamintą iš varnų plunksnų, ant liemens pasikabinęs drakonų šviesos kardą Jong Guang Gom (용광검 yeong gwang geom), atsisėdęs penkių drakonų tempiamoje  karietoje ir lydimas šimto vyrų, jojančių...

Daugiau

Čiolima

Parašė Karolina Butkevičiūtė - 2018-05-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Čiolima (천리마 Chollima) yra Korėjoje paplitęs simbolis, mitologinis sparnuotas arklys, kilęs iš kinų klasikų ir paprastai vaizduojamas Rytų Azijos kultūrose. Pažodžiui išvertus šį terminą jis reiškia – tūkstančių mylių arklys. Yra manoma, kad šis sparnuotas arklys yra per greitas ir elegantiškas, kad būtų sutramdytas bet kurio mirtingojo žmogaus. Tikima, kad per vieną dieną Čiolima gali nuskristi apie vieną tūkstantį li. „Li“ buvo tradicinis kinų atstumo vienetas (tūkstantis „li“ būtų lygus apie 400 km.). Kilmė Čiolimos kilmė siekia III a. pr. Kr.. Springas (1988, 180 p.) teigia: „Per amžius Kinijos istorijoje žirgai buvo laikomi ištvermingais gyvūnais, galinčiais atlikti nepakartojamus žygdarbius“. Vėliau šis terminas paplito ir kitose Rytų Azijos šalyse. Čiolima buvo literatūrinis kinų kalbos žodis žmonėms su talentais ir gebėjimais apibūdinti. Šiaurės Korėja Čiolima per pastaruosius kelis dešimtmečius įgijo nemažą reputaciją, nes ji buvo patvirtinta kaip Šiaurės Korėjos vyriausybės pažangos...

Daugiau

Princesė Dokje

Parašė Viktorija Karsokaitė - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Princesė Dokje (kor. 덕혜옹주 Deokhye Ongju) buvo paskutinė Džiosono dinastijos (1392–1910 m.) atstovė. Tragiška jos gyvenimo istorija (dar vaikystėje princesė prievarta išvežta į Japoniją ir ten laikyta daugybę metų) atspindi liūdną paskutinės Korėjos monarchijos pabaigą. Ankstyvasis gyvenimas Dokje gimė 1912 m. Čangdoko rūmuose (창덕궁 Changdeokgung, liet. „klestinčių dorybių rūmai“) Seule. Ji buvo jauniausia senstančio karaliaus Godžiongo (고종 Gojong) ir jo sugulovės dukra (vėliau Godžiongas susilaukė ir daugiau vaikų, bet nė vienas jų ilgai neišgyveno). Tuo metu Korėja jau buvo tapusi Japonijos kolonija ir jokių galių nebeturintis karalius gyveno nuošaliai savo rūmuose. Daugiausia dėmesio Godžiongas skyrė šeimai, o Dokje, gimusi jam esant daugiau nei 60-ies metų, buvo ypač mylima. Princesė viena iš nedaugelio sugebėdavo karalių pralinksminti. Ji ne tik buvo jauniausia šeimoje, bet ir panašiausia į tėvą. Šios merginos gimimo proga Godžiongas iškėlė didelį vakarėlį (joks Džiosono karalius dėl savo naujagimės princesės to anksčiau nebuvo daręs) ir specialiai jai įsteigė...

Daugiau

Kim Jongha

Parašė Glorija Kliokytė - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Kim Jongha (kor. 김영하 Kim Youngha) yra vienas garsiausių šių laikų Pietų Korėjos rašytojų. Literatūros kritikai jį dažnai prilygina Japonijos, žinomos kaip Tekančios saulės šalies, literatūros modernistui Harukiui Murakamiui. Kim Jongha gimė 1968 m. Jis baigė verslo administravimą Jonsėjaus universitete, dirbo radijo laidų, skirtų knygoms ir jų autoriams aptarti, vedėju, dėstė dramą Nacionaliniame Korėjos menų universitete Seule. 2004 m. save išbandė rašydamas filmo scenarijų („Trintukas mano galvoje“, kor. 내 머리 속의 지우개 Nae Moeri Soge Jiugae, rež. John H. Lee). 2008 m. Kim Jongha paliko Pietų Korėją ir su žmona apsigyveno Niujorke, JAV. Čia jis publikuodavo straipsnius dienraštyje „The New York Times“. Rašytojui buvo įteikta daug literatūros apdovanojimų: Dongino, Isan, 44-sis šiuolaikinės literatūros apdovanojimas. Kūryboje Kim Jongha naudoja ultra-urbanistinę stilistiką, susiformavusią 1990 m. Trumpojo žanro tekstuose nagrinėjamos įvairios šiuolaikinio gyvenimo problemos, aptartos ir ankstesniuose korėjiečių grožinės literatūros kūriniuose: kompiuterinių žaidimų poveikis žmogui, plastinis menas, kultiniai filmai,...

Daugiau

Korėjos aneksija

Parašė Klaudijus Kopūstas - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos aneksija– 1910 metais pasirašyta Japonijos–Korėjos aneksijos sutartis tarp Japonijos imperijos ir Korėjos imperijos, leidusi Japonijai visiškai užimti ir tiesiogiai valdyti Korėją. Tai tęsėsi 35 metus ir paliko stiprių istorinių nuoskaudų Japonijos ir Korėjų santykiuose. Japonijos motyvai užimti Korėją Japonija ne vieną šimtmetį matė Korėją, kaip potencialų taikinį, tad ne kartą buvo surengusi invaziją į šią valstybę, tačiau nė vieną kartą jai nepavyko iki galo įsikurti. Galiausiai Japonijos pajėgos buvo priverstos atsitraukti, kol XVII  amžiuje Tokugavos šiogūnatas perėjo prie izoliacinės politikos ir daugiau negu 200 metų Japonija nebendradarbiavo su jokia užsienio valstybe (nepaisant keleto išimčių).  Šis laikotarpis pasibaigė, kai XIX amžiaus viduryje Jungtinės Amerikos Valstijos privertė Japoniją atverti savo uostus ir užmegzti diplomatinius bei ekonominius ryšius su vakarų valstybėmis. Nuo 1868 metų, prasidėjus Meidži periodui (明治時代 Meiji jidai, 1868–1912 m.), Japonija pradėjo greitą šalies ekonominį, kultūrinį ir karinį modernizavimą pagal Vakarų valstybių...

Daugiau

Džiongmjo šventykla

Parašė Justė Roličiūtė - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiongmjo šventykla (종묘 Jongmyo,  宗廟, liet. „Kilmingųjų protėvių šventykla“), esanti Jongno-gu, Seule, yra viena seniausių išlikusių konfucionistinių šventyklų. Ši šventovė yra skirta atlikti memorialines apeigas Džiosono dinastijos metu valdžiusiems karaliams ir karalienėms pagerbti, čia laikomos šių valdovų memorialinės lentelės. Čia atliekamos ritualinės apeigos, jungiančios muziką, dainas ir šokį, tokia tradicija tęsiama nuo XIV-ojo amžiaus. 1995 metais Džiongmjo šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ši šventykla perteikė karališkosios šeimos teisėtumą, čia karalius dažnai lankėsi, kad sudalyvautų apeigose protėviams ir palinkėtų savo šalies žmonėms ir pačiai šaliai saugumo ir užtikrintumo (New World Encyclopedia 2014). Istorija Džiongmjo šventykla buvo pastatyta 1394 metais, karaliaus Tedžo (태조 Taejo) įsakymu. Tuo metu šis pastatas buvo laikomas vienu ilgiausių pastatų Azijoje. Pagrindinę Džiongdžiono salę (정전 Jeongjeon) sudarė septyni kambariai, kurie buvo rezervuoti karaliui ir karalienei. Šventyklos kompleksas vėliau buvo išplėstas karaliaus Sedžiongo (세종 Sejong) paliepimu....

Daugiau

Makkoli

Parašė Beatričė Norbutaitė - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Makkoli (막걸리 makgeolli) – tai tradicinis korėjiečių alkoholinis gėrimas, pagamintas iš ryžių, miežių, kviečių ar salyklinių grūdų, juos fermentuojant ir kartu naudojant tradicinį rūgimui pradėti reikalingą kviečių pagrindo ingredientą – nuruką (누룩 nuruk). Makkoli skonis priklauso nuo metabolinių medžiagų turinio (aminorūgščių, organinių rūgščių ir aromatinių junginių), gautų ryžių fermentacijos proceso metu, naudojant pelėsius ir mieles. Lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, makkoli sudėtis pasižymi dideliu kiekiu maistinių medžiagų, organinių rūgščių ir 6–8 % alkoholio. Makkoli yra maistingas, nes jį sudaro vanduo, baltymai, maistinės skaidulos ir vitaminai. Taip pat atlikus tyrimus paaiškėjo, kad makkoli turi ir gydomąjį poveikį: apsaugo nuo padidėjusio kraujospūdžio, cukraligės ir kovoja su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, makkoli yra geras vitaminų, mineralų, baltymų ir organinių rūgščių šaltinis, naudingas žmogaus sveikatai, todėl jis taip pat vadinamas gydomuoju ir probiotiniu gėrimu (Nile 2015). Istorija Nors nėra jokių tikslių įrašų, kada makkoli...

Daugiau

Huarangai

Parašė Evelina Jankauskaitė - 2018-01-23 - Indonezija, Pietų ir Šiaurės Korėja

Huarangai (화랑 huarang) – organizacija, sukurta Šilos karalystės periodu, dar žinoma kaip „Gėlių berniukai“. Organizacijos tikslas – paruošti jaunus vaikinus, kilusius iš aukštuomenės, gyvenimui karalystės bendruomenėje. Reikšmė Sino-korėjietiškai „hua“ (花) reiškia gėlė arba apibrėžia gėlės žydėjimą. „Rang“ (郞) reiškia vyras. Kartais „rang“ buvo naudojama kaip priesaga oficialiuose Šilos dinastijos tituluose. Įvairiuose šaltiniuose huarangai yra įvardinami kaip kariai. Tačiau jie labiau buvo orientuoti ugdyti sugebėjimus ir talentus, kurie bus panaudoti tolimesniame karalystės valdyme. Terminu hurangas buvo įvardinama tik pati organizacija ir jos lyderiai. Visi kiti organizacijos nariai buvo vadinami huarang-do (화랑도). „Do“ reiškia sekėjas, mokinys, todėl pilnas terminas reiškia „hurangų pasekėjas“ (bibimgirl 2016). Kilmė Trijų karalysčių kronikose (삼국사기 samguksagi) rašoma: Karaliaus Činhungo valdymo metu, maždaug 576 metais, buvo sukurta organizacija Vonhua (원화, originalios gėlės), kurios lyderės buvo dvi moterys. Buvo manoma, kad ši moterų grupė labiau atliko kisengės (기생 Gisaeng) pareigas,...

Daugiau