Gogurio civilizacijos kultūros aspektai
Gogurio (kor. 고구려, Goguryeo), dar vadinama Kogūrijos, karalystė egzistavo nuo 37 m. pr. Kr. iki 668 m. šiaurinėje ir centrinėje Korėjos pusiasalio bei centrinėje Mandžiūrijos teritorijoje. Kartu su Pekčės (kor. 백제, Baekje) ir Šilos (kor. 신라, Silla) karalystėmis, Gogurio karalystė buvo viena iš trijų Korėjos karalysčių. Dabartinis Korėjos pavadinimas kilęs nuo Gogurio valstybės trumpinio Gorio (Korio) (kor. 고려, Goryeo). Remiantis „Trijų karalysčių metraščių“ (kor. 삼국사기, Samguk sagi), Gogurio karalystę įkūrė Džumongas (kor. 주몽, Jumong), dar vadinamas Šventuoju Rytų karaliumi (kor. 동명성왕, Dongmyeong-seongwang). Socialinė hierarchija Kaip ir kitas karalystes, Gogurio valdė monarchas kartu su aristokratija, kuri užėmė aukštesnius administracinius postus. Gogurio karalystės visuomenės struktūra buvo panaši į Šilos karalystės šventą „kaulų – rango“ (kor. 골품제도, Golpumjedo) sistemą. Ši sistema buvo naudojama siekiant nurodyti žmogaus politinę ir socialinę poziciją. Asmenys buvo skirstomi į socialines grupes pagal tai, kokioje šeimoje gimė. Žmogaus...
Daugiau
Sasang tradicinė medicina
Sasang tradicinė medicina (kor. 사상의학, sasang-uihak) – tai korėjiečių medicina, klasifikuojanti žmones į keturis kūno tipus – didesnįjį In (kor. 태음인, taeum-in), didesnįjį Jang (kor. 태양인, taeyang-in), mažesnįjį In (kor. 소음인, soeum-in), mažesnįjį Jang (kor. 소양인, soyang-in). Žmonių skirstymas į tipus naudojamas kaip būdas gydyti holistiniu metodu, žolelėmis ir akupunktūra (Lee et al, 2014). Pasak šį gydymo būdą XIX a. įtvirtinusį Lee Jema (kor. 이제마), tos pačios ligos gydymo metodai turi būti pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai. Sasang medicina turi panašumų su tradicine kinų medicina, tačiau apibrėžiama kaip atskira medicinos sistema, nes diegia naujoves tam tikrų Rytų Azijos filosofinių aspektų atžvilgiu. Istorija Sasang medicina pagal kūno tipus buvo išvystyta Korėjoje XIX a. pab. Jai įtakos turėjo Rytų filosofija, konfucianizmo tradicijos ir In Jang – priešingi, tačiau vienas kitą papildantys – principai. Jos įkūrėju laikomas Lee Jema (1837-1900). Viso jo gyvenimo...
Daugiau-130x130.jpg)
Imperatorė Mjongsong
Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851 – 1895) – žinoma kaip karalienė Min (kor. 여왕 민, Yowang Min) yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus bei pirmojo Korėjos Imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제, Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu Korėjoje. Galų gale jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos likusio pavyzdžio kitiems. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis gimimo vardas buvo Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiung Min (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008). Min buvo vienintelė Min Či-Rok (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių ji prarado savo tėvus, vėliau buvo priglausta giminių Seule (kor. 서울, Seoul) . Būdama...
Daugiau
Samulnori
Samulnori (kor. 사물놀이; Samul nori arba samullori) – tai tradicinis korėjiečių mušamųjų instrumentų muzikos žanras, atsiradęs po 1978 metais susikūrusios mušamųjų ansamblio grupės SamulNori pasirodymų Pietų Korėjoje (Howard, 2015). Korėjietiškas žodis „Samul“ (kor. 사물; Samul) reiškia „4 dalykai“, o žodžio „nori“ (kor. 놀이; Nori) reikšmė yra „groti“. Žodžio ,,samul“ reikšmė taip pat yra kildinama iš budistinių apeigų metu naudotų 4 pagrindinių muzikos instrumentų: žuvies formos perkusinio instrumento, kurio pavadinimas ,,mogas“ (kor. 목어; Mogeo), budistų varpo – ,,bomdžiongo“ (kor. 범종; Beomjong), dharmos būgno – ,,bopko“ (kor. 법고; Beopgo) ir debesies formos bronzinio instrumento ,,unpano“ (kor. 운판; Unpan) (Kim, n.d.). Samulnori muzikos žanras ypatingas ir tuo, jog jo pirmtaku laikomas vienas seniausių Korėjos ,,žemdirbių muzika“ vadinamas sceninis menas pungmulis (kor. 풍물; Pungmul), dar kitaip žinomas kaip nongakas (kor. 농악; Nongak). Jis atliekamas per įvairius bendruomeninius renginius: religines apeigas (piktųjų dvasių išvarymus;...
Daugiau
Pektusanas
Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje. Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras. Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais). Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje. Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį. Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII...
Daugiau
Nesėkmes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai
Pietų Korėjos kultūra išsiskiria savo prietarų gausa. Nepaisant išorinio, vizualinio Korėjos Respublikos modernumo bei jos pažangos ir pasaulinės lyderystės technologijų srityje, šalyje vis dar yra gajos šamanizmo tradicijos. Iš jo kilę prietarai, kurie yra susiję su įvairių veiksmų atlikimu bei kasdienių situacijų valdymu, iki šiol daro reikšmingą įtaką šiuolaikinių korėjiečių gyvenime. Prietarai yra įvairūs: vieni jų pranašauja apie galimą laimę ar sėkmę, o kiti atvirkščiai – kalba apie galimas nesėkmes bei nelaimes. Šiame enciklopediniame straipsnyje trumpai apžvelgiami geriausiai žinomi, nesėkmes bei nelaimes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai. Nesėkmes pranašaujantis skaičius „4” Pietų Korėjos, o taip pat ir kitų Rytų Azijos šalių, tokių kaip Kinija ar Japonija, žmonės tiki, kad skaičius „4” yra nesėkmes bei nelaimes pranašaujantis ženklas. Taip yra todėl, nes skaičius keturi korėjiečių kalboje (kor. 사, Sa), panašiai kaip ir skaičius keturi kinų (kin. 四, Sì) ar japonų (jap....
Daugiau
Bukčion Hanok kaimas
Bukčion Hanok kaimas (kor. 북촌 한옥마을, Bukchon hanok maeul) – tai Seulo mieste (kor. 서울시, Seoul-si) esanti, ilgą istoriją turinti, tarp Gjongbok rūmų (kor.경복궁, Gyeongbokgung), Čiangdok rūmų (kor. 창덕궁, Changdeokgung) ir Džongmjo (kor. 종묘, Jongmyo) Karališkosios šventovės įsikūrusi, tradicinė korėjietiška gyvenvietė. Ši gyvenvietė yra sudaryta iš įmantraus siaurų gatvelių bei tradicinių XIV a. korėjietiškų namų, vadinamų Hanok (kor. 한옥, Hanok) tinklo, kuris buvo išsaugotas siekiant parodyti ir priminti žmonėms 600 metų senumo, Korėjos urbanistinio kraštovaizdžio elementus. Bukčion Hanok kaimas atlieka ne tik tradicinės korėjietiškos kultūros traukos centro funkciją, bet taip pat leidžia lankytojams patirti Korėjos Džiosono periodo (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) metu vyravusią unikalią vietovės atmosferą. Hanok namų reikšmė ir išskirtinumas Hanok – tai namas, pastatytas pagal tradicinius Korėjos architektūros principus. Šio XIV a. tipo pastatams yra būdingi gilūs karnizai, padedantys sukurti šešėlį vasarą (Saulei esant aukštai dangaus...
Daugiau
Džidžiono šeima
Džidžiono šeima (kor. 지존파 사건, Jijonpa sageon) – tai buvusi Pietų Korėjos organizuota nusikalstama grupuotė, šalyje vykdžiusi nusikalstamą veiką 1993-1994 m. laikotarpiu. Šią grupuotę 1993 metais įkūrė buvęs nuteistasis Kim Gi-hvanas (kor. 김기환, Kim Gi-hwan) kartu su šešiais kitais buvusiais kaliniais bei bedarbiais asmenimis. Šiuos individus suvienijo bendra pagieža bei neapykanta turtingiesiems Pietų Korėjos visuomenės sluoksniams. Nors pagrindinė Džidžiono šeimos nusikalstama veika buvo turtingų asmenų grobimas bei išpirkos už juos prašymas, tačiau grupuotė taip pat nevengė žmogžudysčių, o taip pat ir turto, seksualinio prievartavimo bei kanibalizmo praktikų. Džidiono pavadinimą grupuotei suteikė su šia byla dirbę Pietų Korėjos prokurorai. Kim Gi-hvanas savo grupę vadino „Mascan“ vardu, tariamu graikišku terminu, reiškiančiu „ambiciją“ (nors panašios reikšmės ir tarimo graikiškų žodžių nebuvo nustatyta) (The JoongAng Ilbo, 2009). Grupuotės sudėtis Kim Gi-hvanas (27 metai) buvo šios organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis. Sakoma, kad mokyklos laikais,...
Daugiau
Kim Bok-Dong
Kim Bok-dong (kor. 김 복동, Gim Bok-dong) (1926-2019 m.) – tai viena iš daugelio Korėjos moterų, kurios Antrojo pasaulino karo metais tapo Japonijos Imperatoriškosios Armijos (jap. 大日本帝国陸軍, Dai Nippon Teikoku Rikugun) seksualinės vergijos aukomis. Nuo 1930 m. iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, Tekančios Saulės šalies kariuomenė sistematiškai verbavo 10-18 metų, kolonizuotose ar okupuotose šalyse, gyvenančias merginas, o vėliau jas priversdavo tapti seksualinės vergovės aukomis arba taip vadinamomis „Paguodos moterimis“ (jap. 慰安婦, Ianfu). Kim Bok-dong buvo užverbuota, kai jai buvo 14 metų, o vėliau ji buvo priversta 8-erius metus tenkinti Japonijos karių seksualinius poreikius įvairiuose kariniuose viešnamiuose (jap. 慰安所, Ianjo), skirtingose Azijos valstybėse. Kim Bok-dong patirtys sužadino jos feministinę sąmonę ir vėliau paskatino ja tapti žmogaus teisių aktyviste, pasisakančia prieš seksualinės vergijos ir karo prievartavimų nusikaltimus. Kartu su kitomis vadinamosiomis „Paguodos moterimis“ ji pateikė ultimatumą Japonijos vyriausybei, reikalaudama jos formalaus,...
Daugiau
Džikdži
Džikdži (kor. 직지, Jikji) arba Begun Hvasang Čiorok Burjo Džikdži Šimčie Jojėor (kor. 백운화상초록불조직지심체요절, Baegun hwasang chorok buljo jikji simche yojeol, liet. „Didžiųjų Budistų Šventikų Dzen Mokymų Antologija“) – tai seniausia pasaulyje, iki mūsų dienų išlikusi, Korėjos Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos laikotarpiu (918–1392 m.), kilnojamu metaliniu šriftu atspausdinta knyga. Siekiant susisteminti svarbiausią informaciją apie Dzen budizmą (kor. 선종, Seonjong), budistų dvasinio vadovo Beguno (kor. 백운, Baegun) pastangomis bei budistų vienuolės Mjosok (kor. 묘석, Myoseok) finansinės paramos dėka, XIV a. buvo inicijuotas šios knygos sudarymo procesas. Knygos turinys buvo pabaigtas ruošti 1372 metais, o po Beguno mirties, knyga buvo atspausdinta jo mokinių – Sokčiano (kor. 석찬, Seokchan) ir Dardamo (kor. 달담, Daldam), Korėjoje esančioje Hingdoksa šventykolje (kor. 흥덕사, Heungdeoksa) bei vėliau platinta Čiongdžiu (kor. 청주, Cheong ju) miesto apylinkėse (Kim, 2010). Knyga buvo atspausdinta 1377 metais, 78 metais anksčiau...
Daugiau
