Naujausi straipsniai
Sodžiu
Sodžiu (kor. 소주, soju) – tradicinis Pietų Korėjos alkoholinis gėrimas, gaminamas iš ryžių, miežių bei saldžiųjų bulvių. Šis bespalvis, 14-24% alkoholinis gėrimas yra lengvo, gaivaus ir sodraus skonio. P. Korėjoje Sodžiu yra itin populiarus, jis neretai vadinamas šalies nacionaliniu gėrimu (Suh, 2004). Jis yra dažnai naudojamas įvairiems kokteiliams gaminti, iš kurių garsiausias yra somekas (kor. 소맥, somaek). Sodžiu yra išpilstomas į išskirtines žalio stiklo pakuotes, kurias galima išvysti daugelyje P. Korėjos, Kinijos ir Japonijos parduotuvių. Istorija Sodžiu gėrimo kilmės vieta yra siejama su Arabijos pusiasaliu. Jo gyventojai...
DaugiauSuvono Hvasiongo tvirtovė
Suvono Hvasiongo tvirtovė (kor. 수원 화성, rom. Suwon Hwaseong), yra Čiosono dinastijos laikotarpiu (kor. 조선, rom. Chosun) (XIV a. – XIX a.), iš akmens bei plytų, sumūryta gynybinė tvirtovė, esanti pačiame Suvono miesto centre, Kiongido provincijoje (kor. 경기도, rom. Gyeonggi-do), Pietų Korėjoje. Ji buvo pastatyta valdant karaliui Džiongdžio (kor. 정조, rom. Jeongjo) (1752 m. spalio 28 d. – 1800 m. rugpjūčio 18 d.). Tvirtovė buvo skirta ne tik gynybinių funkcijų atlikimui, bet ir tarnavo kaip karaliaus Džiongdžio tėvo, Princo Sado, palaikų saugojimo vieta. Tvirtovės...
DaugiauBak Džionghui
Bak Džionghui (kor. 박정희, Bak Jeonghui) (1917 m. lapkričio 14 d. – 1979 m. spalio 26 d.) – generolas, valstybinio perversmo lyderis, trečiasis Korėjos Respublikos prezidentas. Bak Džionghui valdymas prasidėjo 1961 m., šalyje įvykdžius valstybinį perversmą. Oficialiai prezidento pareigas jis ėjo penkias kadencijas, nuo 1963 m. iki savo mirties 1979 m. spalio 26 d. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo diktatorišku rėžimu bei sparčiu Pietų Korėjos ekonomikos augimu, kuris padėjo šaliai išsivaduoti iš skurdo ir tapti viena iš Azijos rinkos lyderių. Ankstyvasis gyvenimas Bak...
DaugiauBonsai
Bonsas (jap. 盆栽, Bonsai) – vazoninis nykštukinis medelis. Tiesioginis vertimas iš japonų kalbos reiškia „pasodintas dubenyje“. Šie miniatiūriniai medeliai, kurie sukuria medžio, augančio laukinėje gamtoje įvaizdį yra daugelį metų formuojami remiantis specifinėmis technikomis ir pačio žmogaus sukaupta asmenine patirtimi. Bonsų meno raidos istorija Bonsų menas susiformavo prieš daugiau nei 2000 metų Kinijoje. Kinai kūrė miniatiūrinius gamtos peizažus tikėdami, jog jie turi magiškų galių. Japonijoje šis menas išpopuliarėjo Kamakuros laikotarpiu (jap. 鎌倉時代, Kamakura jidai, 1185–1333) kartu su kitais iš Kinijos į Japoniją...
DaugiauSakmė apie princą Gendžį
Sakmė apie princą Gendžį (jap. 源氏物語, Genji Monogatari ) – yra klasikinis japonų literatūros kūrinys, kuris buvo parašytas Heiano laikotarpiu gyvenusios imperatoriaus dvaro freilinos, žinomos Murasaki Šikibu (jap. 紫 式部, Murasaki Shikibu) pseudonimu. „Sakmė apie princą Gendžį“ yra laikoma pirmuoju pasaulio romanu, kuriam taip pat gali būti priskirti psichologinio ir modernaus romano titulai (Chelsea Bernard, 2014). Autorė Murasaki Šikibu buvo Heiano periodo metu gyvenusi rašytoja ir poetė (975–978 m. – 1016–1031 m.), kuri XI a. pradžioje tarnavo Takacukasos imperatoriaus rūmuose. Murasaki...
DaugiauKarštosios versmės
Karštosiomis versmėmis (jap. 温泉, Onsen) yra vadinamas magmos ar įkaitusių uolienų sušildytas ir į žemės paviršių trykštantis požeminis vanduo. Japonija garsėja savo karštųjų versmių kurortais, kurių skaičius siekia apytiksliai tris tūkstančius. Karštosios versmės gali būti tiek gamtinės kilmės, tiek dirbtinės. Karštųjų versmių gamtos reiškinys yra būdingas visam Japonijos salynui, nes šalies teritorija yra išsidėsčiusi aktyvioje vulkaninėje zonoje. Karštųjų versmių vanduo yra prisotintas įvairiomis mineralinėmis medžiagomis, kurios turi atpalaiduojančių, gydomųjų ir žmogaus imunitetą stiprinančių savybių. Karštosios versmės yra neatsiejama Japonijos kultūros dalis,...
DaugiauTendžino festivalis
Tendžino festivalis (jap. 天神祭, Tenjin matsuri) yra vienas iš trijų didžiausių Japonijos festivalių, į kurį kiekvienais metais susirenka daugiau nei milijonas žmonių (Japan Guide, 2018). Šventė vyksta liepos 24 – 25 dienomis, trečiame pagal dydį Japonijos Osakos mieste. Šis festivalis yra vienas seniausių Japonijoje, jo ištakos siekia 951-uosius mūsų eros metus. Tendžino festivalis yra paremtas šintoizmo religinių praktikų pagrindu, o pačios šventės pagrindinis akcentas yra dievų (jap. 神, Kami) pagerbimas. Būtent dėl šios priežasties festivalis japonų kalboje yra vadinamas “Dievų švente”. Tendžino šventės metu yra...
DaugiauNiko šventyklos
Niko šventyklos (jap. 日光神社, Nikkōjinja) – tai religinės paskirties statiniai, 1999 m. įtraukti į UNESCO organizacijos pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 1999). Niko yra japonams šventa vieta, žinoma dėl savo architektūrinių ir dekoratyvinių šedevrų. Šventyklos buvo pastatytos Tokugava Šiogūnų (jap. 徳川将軍, Tokugawa shōgun) valdymo laikotarpiu, kuris tęsėsi daugiau kaip 250 metų iki Meidži restauracijos laikotarpio pradžios XIX a. antroje pusėje. Iš viso Niko mieste yra trys šventyklos: Futarasano šventykla (jap. 二荒山神社, Futarasan Jinja), Tošiogu šventykla (jap. 東照宮, Tōshōgū), Rinodži šventykla (jap.輪王寺, Rinnōji) (Japan-guide.com). Futarasano šventykla...
DaugiauVedybos Pietų Korėjoje
Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Pasak Suh Cheong-Soo (2004) sudarytos enciklopedijos ,,An encyclopedia of Korean culture“, ceremonijos, kurių metu šeimyninei sąjungai būdavo sujungiami du žmonės, vadintos Honljė (kor. 혼례). Jos Korėjoje vykdavo jau senovėje, tačiau pati vedybų ceremonija buvo susisteminta ir formalizuota Gorjo (kor. 고려) dinastijos valdymo (918–1392 m.) pabaigoje. Vestuvės tapo įtvirtintos teisiniu pagrindu Čioson (kor. 조선) dinastijos valdymo laikotarpiu (1392–1897 m.). Per daugelį metų Korėjoje susiformavo unikalios vedybų tradicijos ir papročiai, kurios pasauliniame kultūriniame kontekste...
DaugiauHeiano laikotarpio kultūra
Heiano kultūriniu laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai, liet. „visuotinė taika“) yra vadinamas vienas iš Japonijos istorinių periodų, kuris truko nuo 794 iki 1185 metų. Kadangi pasibaigus Naros istoriniam laikotarpiui šalies sostinė buvo perkelta į Heiano miestą (dabartinį Kiotą), šiam naujam laikotarpiui ir buvo suteiktas Heiano pavadinimas. Heiano laikotarpiu Japonija nutraukė glaudžius diplomatinius ryšius su Kinija (Takayama, 1995). Šiuo periodu japonai atsigręžė į senuosius laikus, siekdami kurti naują ir unikalią šalies kultūrą. Nors Japonijoje ir buvo pradėtas formuoti savitas žmonių identitetas bei...
DaugiauCao Cao
Hanų dinastijos valdymo pabaigoje, istorijos vingiuose iškilo daug žymių žmonių, kurių vardus minime iki šiol. Vienas iš jų buvo Cao Cao (kin. 曹操, Cao Cao) (155-220 m.). Jis geriausiai žinomas kaip karvedys, vadovavęs teritorijai, kuri vėliau tapo Vei (kin. 魏, Wei) valstybe. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip negailestingas tironas, tačiau tuo pačiu metu buvo aukštinamas kaip nuostabus valdytojas ir genialus karo strategas. Cao Cao tėvas Cao Songas (kin. 曹嵩, Cao Song) ėjo aukštas pareigas įvairiose vietose, bet geriausiai žinoma, kad 187 metais Cao Songas sumokėjo šimtus...
Daugiau