Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Okada Izo

Okada Izo

Parašė Karolis Laptevas - 2024-11-18 - Japonija

Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – tai Japonijos samurajus, gyvenęs Edo periode  (1603–1867), kuris buvo vienas iš keturių garsiųjų samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri) (Hillsborough 2017). Gimė1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11d. Kadangi Edo periode samurajai dažnai keisdavo savo vardus, jo tikras vardas nebuvo Okada. Jo gimtasis vardas (jap. 諱 imina) buvo Jošifuru (jap. 宜振 Yoshifuru). Ankstyvasis gyvenimas Dar prieš tapdamas Takečio Hanpeitos (dar kitaip žinomu kaip Takečis Dzuidzanas) (jap. 武市瑞山 Takechi Hanpeita) mokiniu, Okada treniruodavosi su savo paties iš ąžuolo pasigamintu kardu (ne iš bambuko kaip buvo įprasta). Jis juo mosikuodavo nuo ryto iki vakaro taip stipriai, kad baigus jam skaudėdavo visą kūną (Hillsborough 2017). 1854 m. jis tapo Takečio Hanpeitos mokiniu ir 1860 m. su savo mokytoju keliavo per Čiūgoku (jap. 中国地方 Chūgoku) regioną ir Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salą, mokindamasis kovos ir samurajų gyvenimo meno. 1862 m. persikėlė į Kiotą, toliau sekdamas Takečio mokymus. Pastarasis Okadą pakvietė prisijunti prie nelegaliai suformavusios Tosos lojalistų partijos (jap. 土佐勤皇党 Tosa Kinnō-tō) (Zhao 2018), kad galėtu jį išnaudoti politiniams nužudymams, kuriuos vadindavo „dieviškuoju atpildu“ (jap. 天誅 tenchu). Tosos lojalistai buvo prisiekę ištikimybę imperatoriui ir priešinosi šiogunato (jap. 徳川幕府 Tokugawa bakufu) vykdomai užsienio politikai. Jie priėmė šūkį „Sonno Džioi“ (jap. 尊王攘夷 Sonnō...

Daugiau
Sokušinbutsu

Sokušinbutsu

Parašė Julija Paulauskaitė - 2024-11-12 - Japonija

Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje 9-ajame amžiuje susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas, sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus reiškia ,,Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements 2016; Pedretti 2021). Jie yra laikomi šventaisiais ir jų kūnai, aprengti tradiciniais budistų apdarais, yra saugomi budistų šventyklose (Fujita et al. 2021). Jų perrengimo ceremonija kujo (jap. 開眼供養 kuyō) vykdoma kas 6-12 metų (Michiaki 2022). Japonijos mumijų ypatumas Rytų Azijoje mirusių žmonių mumifikacija nebuvo dažnas reiškinys, tačiau, pavyzdžiui, Kinijoje, Jangdzės upės slėnyje, archeologai rado Hanių dinastijos mumijas, kurios, manoma, buvo apdorotos įvairiomis cheminėmis medžiagomis tam, kad kūnas būtų išsaugotas po mirties (Fujita et al. 2021). Taigi, pomirtinės mumifikacijos atvejų buvo, tačiau, Japonijoje šingono budizmo vienuoliai atlikdavo asketizmo praktikas, kurios leisdavo jų kūnams pradėti savimumifikacijos procesą dar esant gyviems, o po mirties tapti sokušinbutsu. Egzistuoja šaltinių, kuriuose teigiama, kad tokia savimumifikacijos praktika buvo praktikuojama ne tik Japonijoje, bet taip pat Kinijoje ir Tibete (Mahoney 2021). Tokių mumijų Japonijoje rasta 21, o dar 9 yra žinomos iš istorinių šaltinių (Clements 2016). Daugiausia jų – Jamagatos prefektūros (jap. 山形県, Yamagata-ken) apylinkėse, teritorijose aplink Judono kalną (jap. 湯殿山 Yudono-san), nes šis kalnas buvo pagrindinė vienuolių...

Daugiau
Džiultagis

Džiultagis

Parašė Simona Valytė - 2024-11-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis ir viena populiariausių pasilinksminimo formų tradicinėje Korėjoje (Encyclopedia of Korean Seasonal Customs 2010, p. 244). Paveldas 1976 m. Pietų Korėjos vyriausybė paskelbė džiultagį svarbiu nematerialiuoju kultūros paveldu Nr. 58, o...

Daugiau
Minhva

Minhva

Parašė Gabija Saniukaitė - 2023-04-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo stiliumi, buvo nežinomi arba dažnai keliaujantys. Nepaisant to, jog jie turėjo sugebėjimų tapyti, negalėjo mokytis profesionalaus meno dėl finansinio nepritekliaus ir socialinės padėties. Minhva buvo tapoma ne tik keliaujančių po...

Daugiau
Hiosubė

Hiosubė

Parašė Neringa Povilavičiūtė - 2021-06-26 - Japonija

Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus – kapa (jap. 河童 Kappa) giminaičiais. Išvaizda Hiosubė apibūdinama kaip žema (~1 m ūgio), į žmogų panaši būtybė. Teigiama, kad jos kojos yra sulinkę, nagai – ilgi ir aštrūs, galva –...

Daugiau
Hua Mulan

Hua Mulan

Parašė Ervina Ladukaitė - 2021-05-28 - Kinija ir Taivanas

Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén cháo) (557–589 m.) laikotarpiu parašė vienuolis vardu Dži Džiangas (kin. 智匠, Zhì jiàng). Vis dėlto, yra manančių, kad Hua Mulan legenda atsirado gerokai anksčiau, t.y. Kinijos Šiaurės Vei (kin. 北魏,...

Daugiau
Hina lėlės

Hina lėlės

Parašė Viktorija Baudytė - 2020-01-13 - Japonija

Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė švenčiama visos šalies mastu, tačiau Tekančios Saulės šalyje egzistuoja regioninės šios šventės bei hina lėlių stendų variacijos. Pavyzdžiui, Ehimės prefektūroje (jap.愛媛県, Ehime-ken) patirties turintys vietinės bendruomenės nariai padeda šeimoms įrengti Hina...

Daugiau
303-iojo kalno skerdynės

303-iojo kalno skerdynės

Parašė Joana Gasiulytė - 2020-01-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje), kurio metu nužudytas 41 Jungtinių Amerikos Valstijų armijos (toliau: JAVA) karininkas. Visa istorija yra paremta keturių išgyvenusių JAVA kareivių ir trijų suimtų Šiaurės Korėjos gyventojų liudijimais. Nusikaltimo aplinkybės 1950 m....

Daugiau
I Singmanas

I Singmanas

Parašė Ieva Žarskytė - 2020-01-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor. 평산군, Pyeongsangun) , Šiaurės Hvanghės (kor. 황해북도, Hwanghaebokdo) provincijoje, dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje. Jis buvo jauniausia šeimos atžala. Jo vyresnieji broliai nuo tymų mirė dar prieš jam gimstant, todėl I...

Daugiau
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos

Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos

Parašė Goja Montvilaitė - 2020-01-07 - Japonija

Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų stovyklų atsiradimą JAV paskatino 1941 metų gruodžio 7-osios Perl Harboro įvykiai. Būtent šią dieną Japonijos imperijos oro pajėgos užpuolė vieną didžiausių JAV karinių bazių Ramiajame vandenyne. Gruodžio 8-ąją, praėjus dienai...

Daugiau
Korėjos laidojimo papročiai

Korėjos laidojimo papročiai

Parašė Reda Grigaitė - 2020-01-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią dieną po mirties (Kim, 2012). Laikotarpis, kai draugai ir pažįstami gali atvykti atsisveikinti ir atiduoti pagarbą, priklauso nuo to, kokią padėtį velionis užėmė visuomenės tarpe. Kuo svarbesnis buvo asmuo tuo...

Daugiau
Panelė Kakši

Panelė Kakši

Parašė Vita Gritėnaitė - 2019-07-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip jauna, graži, dailaus veido moteris. Panelė Kakši dėvi ištaigingus drabužius bei avi odinius sandalus, papuoštus gėlių ornamentais. Ji mėgsta keliauti išmargintame palankine, kuris yra nešamas jos tarnų (Choi 2008). Svečių...

Daugiau
Namu Dorjongas

Namu Dorjongas

Parašė Gabrielė Gedutytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję vienas kitą, jie netrukus susilaukė sūnaus, kurį pavadino Namu Dorjongu. Kai berniukas sulaukė setynerių, fėja paliko savo sūnų ir sugrįžo į dangaus karalystę. Neilgai trukus prasidėjo stipri liūtis, kuri tęsėsi...

Daugiau
Samdžioko

Samdžioko

Parašė Milda Čepaitytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija...

Daugiau
Šousingas

Šousingas

Parašė Samanta Šimukauskaite - 2019-06-28 - Kinija ir Taivanas

Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir yra geranoriškai nusiteikęs. Taip pat, jis nešiojasi ilgą lazdą, kurios viršuje kabo nemirtingumo eliksyras (Roberts 2004). Šousingas taip pat su savimi nešiojasi nemirtingumo persiką, kurį šis gavo iš Sivangmos (kin. 西王母...

Daugiau
Inmjongdžo

Inmjongdžo

Parašė Ema Mišeikaite - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas Pirmasis šios būtybės paminėjimas buvo užfiksuotas senovės kinų geografijos, mitologijos ir legendų „Kalnų ir jūrų klasikos“ (kin. 山海经, Shan Hai Jing) veikale. Knygoje rašoma, jog Inmjongdžo buvo laikomas taikos, vienybės...

Daugiau
Likimo deivė Kamundžangagi

Likimo deivė Kamundžangagi

Parašė Karolina Undzėnaitė - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti...

Daugiau
Šaohao

Šaohao

Parašė Greta Krilavičiūtė - 2019-06-25 - Kinija ir Taivanas

Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos versijų apie jo kilmę. Kaip ir daugumos dievų Kinijos mitologijoje atveju, Šaohao stebuklinga kilmė liudija apie jo išskirtines galias ir savybes. Viena legenda pasakoja, kad didelė, kaip vaivorykštė žibanti žvaigždė,...

Daugiau
Pak Hjokgose

Pak Hjokgose

Parašė Diana Juzėnaitė - 2019-06-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Sagi“ (kor. 삼국사기, Samguk Sagi) bei XIII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Jiusa“ (kor. 삼국유사, Samguk Jiusa). Mite pasakojama, jog senojoje Korėjos Godžiosono (kor. 고조선,...

Daugiau
Ninmendžiu

Ninmendžiu

Parašė Živilė Skabickaitė - 2019-06-21 - Japonija

Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster...

Daugiau
Gunungai

Gunungai

Parašė Justė Roličiūtė - 2019-06-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis –...

Daugiau
Golipšinas

Golipšinas

Parašė Beatričė - 2019-06-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia išsivystė į konceptualią dievybę. Golipšinas yra dažnai tapatinamas su Dėgamu (kor. 대감, Daegam) – vienu iš korėjietiško šamanizmo tradicijos dievų. Taip pat, ši dievybė yra laikoma valstybės dievu, kurio pagrindinė funkcija...

Daugiau
Imperatorius Didziunas

Imperatorius Didziunas

Parašė Giedrė Bastytė - 2019-06-18 - Kinija ir Taivanas

Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios vardas buvo Diku (kin. 帝喾, Dì Kù). Taip yra todėl, kad abi dievybės turėjo Houdzi (kin.后稷, Hòu Ji) – vienodus vardus turinčius sūnus bei Čangė – tuos pačius vardus turinčias žmonas. Taip pat,...

Daugiau
Oiva

Oiva

Parašė Deimantė Smailytė - 2019-06-18 - Japonija

Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas  apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija apie vieną Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) moterį, kuri 1636 metais mirė vienoje iš Tokijo miesto bendruomenių. Nors Jotsuja Kaidan turi ne vieną versiją bei interpretaciją, tačiau pagrindiniai pasakojimo elementai išlieka nepakitę...

Daugiau
Inglongas

Inglongas

Parašė Vytautas Valiulis - 2019-06-14 - Kinija ir Taivanas

Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų dainose“ (kin. 楚辞, Chǔcí) bei „Kalnų ir jūrų“ knygoje (kin. 山海经, Shān​hǎi​ Jīng). Jose Inglongas atlieka pagalbinio veikėjo vaidmenį, padėdamas herojams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus (Mythicalrealm.com 2019). Džoulu mūšis Džoulu mūšis (kin....

Daugiau
Longmu

Longmu

Parašė Agnietė Vėbraitė - 2019-06-14 - Kinija ir Taivanas

Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì),...

Daugiau
Nure Onna

Nure Onna

Parašė Glorija Kliokytė - 2019-06-14 - Japonija

Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai).  Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) dailininkų, kaip Savaki Sūši (jap. 佐脇 嵩之, Savaki Suushi), paveiksluose bei Ubume (jap. 産女, ubume) legendoje (Hyakumonogatari, 2012). Išvaizda ir elgesys Nure Onna yra apibūdinama kaip vampyriška vandens telkinių gyvatė, kuri...

Daugiau
Unjo

Unjo

Parašė Dalia Garuolytė - 2019-06-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung), Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnus, nusileidęs iš Dangaus karalystės, ant kalno įkūrė miestą. Netoli gyveno tigras ir meška. Abu žvėrys norėjo tapti žmonėmis, todėl nuvyko pas Huanungą prašyti pagalbos. Išgirdęs...

Daugiau
Trys išmintingosios beždžionės

Trys išmintingosios beždžionės

Parašė Marius Vilūnas - 2019-06-11 - Japonija

Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo tarpu Rytų kultūrose šis aforizmas yra labiau suprantamas kaip teisingi asmens veiksmai, kalba bei pasaulėžiūra. Trijų beždžionių vardai yra Midzaru (jap. 見猿, mizaru), Kikadzaru (jap. 聞か猿, kikazaru) ir Ivadzaru (jap. 言わ猿, iwazaru). Midzaru...

Daugiau
Dzašiki varaši

Dzašiki varaši

Parašė Linas Kazlauskas - 2019-06-07 - Japonija

Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač Ivatės prefektūra (jap. 岩手県 Iwate-ken) (Foster 2015). Kilmė Dzašiki varaši kilmė yra galimai susijusi su kūdikių žudymo praktika, kuri yra vadinama mabiki (jap. 間引き, mabiki). Ji buvo naudojama kaip populiacijos kontrolės priemonė...

Daugiau
Adzuki-arai

Adzuki-arai

Parašė Vilija Velykytė - 2019-06-07 - Japonija

Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki babā, liet. „pupelių boba“) jokajais. Vardo reikšmė bei jo variacija Šio jokajaus pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių – adzuki (jap. 小豆, azuki, liet. „Japoniškosios pupuolės“) ir arai (jap. 洗い, arai,...

Daugiau
Šikigamis

Šikigamis

Parašė Miglė Galvanauskaitė - 2019-06-07 - Japonija

Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši dievybė yra iškviečiama onmiodži (jap. 陰陽師, onmyōji) – onmiodo (jap. 陰陽道, onmyōdō) ceremonijos metu. Šikigamių paskirtis gali būti įvairi: vieni naudojami kaip amuletai sėkmei prišaukti, kiti – prakeikti. Svarbiausia yra tai, kad...

Daugiau
Hitocume kodzo

Hitocume kodzo

Parašė Klaudijus Kopūstas - 2019-06-04 - Japonija

Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną koją arba ilgą liežuvį (Foster 2015). Hitocume kodzo legendos atsiradimas yra siejamas su Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai), kuomet miestų populiacijos skaičiai ėmė sparčiai augti (Foster 2015). Bendras Hitocume-kodzo aprašymas Hitocume kodzo...

Daugiau
Senelė Jongdung

Senelė Jongdung

Parašė Simona Stankevičiūtė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai Džedžiu salos (kor. 제주도, Jeju-do), žvejams bei žemdirbiams. Džedžiu salos mitologijoje ši deivė dažnai vaizduojama ir vyru, vadinamu Jongdung seneliu (kor. 영등하르방, Yeongdeung Hareubang). Buvo tikima, kad jis padėdavo žvejams sugauti daugiau...

Daugiau
Juhva

Juhva

Parašė Agnė Buinickaitė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose pasitiko ir linksmino saulės dievo tarnai. Hemosas įsakė savo tarnams užverti rūmų duris ir įkalinti jas rūmų viduje. Nors Juhvos sesėms pavyko ištrūkti, tačiau gluosnių deivė liko įkalinta ir priversta...

Daugiau
Cukumogamis

Cukumogamis

Parašė Eglė Kazakevičiūtė - 2019-06-04 - Japonija

Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis transformuojasi, įgauna dvasią (jap. 聖霊, Seirei). Nuo Muromači laikotarpio, o gal net ir anksčiau, buvo tikėta, jog objektai, kurie nėra naudojami su pagarba ar kurie yra netinkamai išmesti iš namų,...

Daugiau
Bulgasari

Bulgasari

Parašė Ieva Kučinskaitė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari išvaizda Įvairūs šaltiniai pateikia nevienareikšmį šios mitologinės būtybės išvaizdos aprašymą, tačiau visi autoriai vieningai pritaria idėjai, jog tai – hibridinė pabaisa, sudaryta iš įvairių gyvūnų kūno dalių. Bulgasari kūnas primena...

Daugiau
Noperabo

Noperabo

Parašė Rūta Lungytė - 2019-05-31 - Japonija

Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią arba lygų veidą, ir bo (jap. ぼう, bō), reiškiantį vienuolį arba jaunuolį – todėl noperabo literatūroje dažnai pasirodo kaip beveidis vienuolis arba jaunuolis. Pati noperabo kilmė nėra aiški, tačiau turi panašumų...

Daugiau
Udzumė

Udzumė

Parašė Brigita Pauraitė - 2019-05-31 - Japonija

Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma  ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų yra garbinama kaip šintoizmo dievybė, kuri pasižymi dora širdimi, sąmojingumu bei drąsa. Mitologiniai šaltiniai teigia, jog Udzumė yra pirmoji miko (jap. 巫女, miko). Udzumės šokis Pirmą kartą Udzumė buvo paminėta „Dangaus olos“...

Daugiau
Pragaro sugulovė

Pragaro sugulovė

Parašė Diana Balniūtė - 2019-05-28 - Japonija

Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代  Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų žibintų kvartalo gyvenimą, buvo itin populiarūs (yokai.com 2019). Išvaizda Pragaro sugulovė buvo nepaprasto grožio, elegantiška ir kerinti aukšto rango sugulovė. Ji dėvėjo pragaro elementais papuoštą kimono (jap. 着物, kimono) (Myers 2017). Legenda Senai...

Daugiau
Okami

Okami

Parašė Arnoldas Petrauskas - 2019-05-20 - Japonija

 Okami (jap. 狼, Ōkami​) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie savo išvaizda labiau priminė šunis, buvo smulkesni ir ne tokie pavojingi žmonėms. Japonų sąmonėje vilkas yra matomas kaip gamtos sergėtojas, kuris gina kaimo žmones nuo smulkių graužikų, o žemdirbių laukus...

Daugiau
Hašihimė

Hašihimė

Parašė Emilija Kaulinytė - 2019-05-19 - Japonija

Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži tilto (jap. 京都宇治橋, Kyoto Uji-bashi), Osakos Nagaros tilto (jap. 大阪長柄橋, Ōsaka Nagara-bashi) bei Šigos Seta no Karahaši tilto (jap. 滋賀瀬田の唐橋, Shiga Seta-no-karahashi) legendos. Sakoma, kad šios būtybės gali būti sutinkamos...

Daugiau
Morio

Morio

Parašė Žygimantas Vaičius - 2019-05-17 - Japonija

Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai kategorijai – Čimimorio (jap. 魑魅魍魎, Chimimōryō).  Morio galima skirstyti į būtybes arba į jokajų rūšį. Morio kaip jokajų kategorija apima įvairias vandens dvasias. Morio kaip būtybės dažniausiai vaizduojamos neigiamos, asocijuojamos...

Daugiau
Vado-kaičin – vienos seniausių Japonijos valiutų

Vado-kaičin – vienos seniausių Japonijos valiutų

Parašė Martynas Janarauskas - 2025-07-04 - Japonija

Vado-kaičin (和同開珎 wadōkaichin, liet. „pirmoji valiuta”) – vienos pirmųjų japoniškų monetų, kurios buvo gaminamos nuo ankstyvojo VIII a., Vado (和銅 wadō, liet. „Japoniškas varis”) eros metu. Šios monetos atsirado laikotarpiu, kai Japonija, siekdama sukurti centralizuotą vyriausybę, ėmėsi įgyvendinti įvairias socialines ir administracines reformas, remdamasi Kinijos (Tangų dinastijos) pavyzdžiu. Prieš Vado-kaičin, Japonijoje vyravo prekinių pinigų rinka. Tokios prekės kaip ryžiai, druska, šilkas, drabužiai, strėlių antgaliai bei žemės ūkio įrankiai, turintys didelę vertę, atliko pinigų funkciją (Lázár 2022). Nors archeologiniai radiniai...

Daugiau
Juzu

Juzu

Parašė Mingailė Stančikaitė - 2025-07-04 - Japonija

Kvapusis citrinmedis arba juzu (柚子 yuzu) – tai citrusinių šeimos medis, paplitęs Rytų Azijoje. Iš pradžių juzu augo Kinijoje, o apie VIII a. paplito Korėjoje ir Japonijoje (Lan-Phi et al. 2009), su kuria dabar ir yra labiausiai asocijuojamas. Šio medžio vaisiai išvaizda primena auksiniai geltonus mandarinus, žievė – grublėta ir malonaus kvapo. Šie medžiai yra prisitaikę augti aukštikalnėse ir iš visų citrusinių medžių rūšių yra labiausiai atsparūs šalčiui (McNamee 2022). Kinijoje juzu buvo naudojami tradicinėje medicinoje. Nors ir vieni...

Daugiau
Jonduinghuo žibintų festivalis

Jonduinghuo žibintų festivalis

Parašė Dovilė Grigaliūnaitė - 2024-12-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) – didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, kuri yra skirta švęsti Budos gimtadienį. Šis festivalis įvyksta pagal mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta vieną balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną. 2020 m. Jonduinghuo buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO Intangible Cultural Heritage 2020). Pavadinimo reikšmė Festivalis yra žinomas kaip Jonduinghuo, bet dažnai yra išverčiamas kaip lotoso žibintų festivalis arba žibintų uždegimo...

Daugiau
Pietų Korėjos Hahoe kaimo UNESCO paveldas

Pietų Korėjos Hahoe kaimo UNESCO paveldas

Parašė Kamilė Žuromskaitė - 2024-12-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hahoe etnografinis kaimas (kor. 안동하회마을 Andong Hahoe Ma-eul) – tai tradicinis Korėjos kaimas, įsikūręs Andonge, Gyeongsangbuk-do provincijoje, Pietų Korėjoje. Jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2010 m. (UNESCO, 2010). Šis kaimas, garsėjantis gerai išsaugotais tradiciniais namais ir konfucianizmo kultūra, yra puikus Džosono (kor. 조선 Choson) dinastijos (1392–1897) yangbano (kor. 양반 yangban) (kilmingos klasės) gyvenvietės pavyzdys. Pavadinimas „Hahoe“ reiškia „vingiuojanti upė“, nes kaimą supa Nakdongo upė (kor. 낙동강 Nakdonggan), kuri suteikia jam natūralią gynybinę poziciją. Ši geografija ne...

Daugiau
Šiaurės Korėjos Rjugjongo viešbutis

Šiaurės Korėjos Rjugjongo viešbutis

Parašė Justina Pokelevičiūtė - 2024-12-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Rjugjongo viešbutis (kor. 류경 호텔 Ryugyong) – Šiaurės Korėjos sostinėje, Pchenjane (kor. 平壤/평양 Pyongyang), nebaigtas statyti dangoraižis. Statinys dažnai vadinamas „tuščiu milžinu“ arba „vaiduoklių viešbučiu“ ir yra vienas iš labiausiai kontraversiškų statinių Šiaurės Korėjoje. 105 aukštų viešbutis šalies sostinėje rodo Šiaurės Korėjos norą tapti modernia valstybe, atskleidžia šalies socialinius ir ekonominius trūkumus. 1987 m. pradėtas statyti viešbutis iki šiol yra oficialiai nebaigtas ir nenaudojamas. Rjugjongo viešbučio statybos istorija Viešbutis buvo pradėtas statyti kaip projektas, skirtas pademonstruoti Šiaurės Korėjos galimybes...

Daugiau
Džiosung sadžia

Džiosung sadžia

Parašė Aurelija - 2024-12-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiosung sadžia (kor. 저승사자  jeoseung saja) – tai korėjiečių mitologinė būtybė, mirties personifikacija. Ji dar žinoma kaip giltinė, nors kai kuriais aspektais (tokiais kaip išvaizda, charakteriu, žmonių požiūriu į jas) labai skiriasi nuo vakarų šalių mitologijose egzistuojančių giltinių, bet atlieka tą pačią pareigą – palydi sielas į pomirtinį pasaulį. Jos vardas iš esmės reiškia ,,mirusiųjų pasaulio pasiuntinys“ – ,,džiosung“ (저승, jeoseung) reiškia pomirtinį pasaulį, o ,,sadžia“ (사자, saja) – pasiuntinį (Conliffe 2022). Korėja turi begalę tradicinių istorijų ir prietarų,...

Daugiau
Riūkiū etninė grupė

Riūkiū etninė grupė

Parašė Akvilė Vasiliauskaitė - 2024-12-11 - Japonija

Riūkiečiai (jap. 琉球民族 Ryūkyū minzoku) – etninė Japonijos grupė, gyvenanti Riūkiū salyne (jap. 琉球列島 Ryūkyū-rettō), besidriekiančiame tarp Kiūšiū salos (jap. 九州 Kyūshū) (Japonija) ir Taivano. Didžiausia salyno sala – Okinava (jap. 沖縄島 Okinawa-jima), salynas priklauso Japonijos Okinavos (jap. 沖縄県 Okinawa-ken) ir Kagošimos (jap. 鹿児島県 Kagoshima-ken) prefektūroms. Salyne gyvena apie 1,5 milijono žmonių (Visuotinė Lietuvių Enciklopedija n.d.). Istorinis kontekstas Maždaug iki X a. salyno gyventojai vertėsi medžiokle ir gamtos gėrybių rinkimu (Accessible Travel Okinawa n.d.). Nuo X a. pradėjo formuotis...

Daugiau
Nušu raštas

Nušu raštas

Parašė Eglė Pukelytė - 2024-12-11 - Kinija ir Taivanas

Nušu raštas Nušu atsiradimas Kinijoje valstietėms moterims išsilavinimas įprastai buvo neprieinamas, jos nemokėjo oficialių kinų rašmenų, tad norėdamos užrašyti savo mintis ir jomis pasidalyti su kitomis moterimis, jos sukūrė savo raštą – nušu (kin. 女書 nüshu), kuris išvertus ir reiškia „moterų raštas“. Šis raštas atsirado Dziangjonge (kin. 江永 Jiangyong), Hunano provincijoje, Kinijos pietuose. Dziangjongo moterys naudojo nušu laiškams draugėms, vestuvių linkėjimams, garbinimo tekstams, biografinėms raudoms, liaudies pasakoms ir kitiems tekstams rašomiems eilėraščio pavidalu. Šis raštas moterims buvo labai svarbus,...

Daugiau
Pietų Korėjos rašytoja Han Kang

Pietų Korėjos rašytoja Han Kang

Parašė Ugnė Magilaitė - 2024-11-22 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Han Kang (kor. 한강 Han Gang) – žymi Pietų Korėjos poetė, beletristė ir menininkė, 2016 m. apdovanota tarptautine Bukerio premija už romaną „Vegetarė“ (kor. 채식주의자 Chaesigjuuija). Išgarsėjo po šios knygos vertimo į anglų kalbą pasirodymo 2015 m. Apie autorę Han Kang gimė Kvangdžiu (kor. 광주 Gwangju) 1970 m., nuo dešimties augo Seule (kor. 서울 Seoul), studijavo privačiame Jonse universitete (kor. 연세대학교 Yeonse-daehaggyo) šiuolaikinę korėjiečių literatūrą (Han Kang 2022). Han Kang šeimoje yra ne vienas rašantysis: jos abu broliai kuria, o...

Daugiau
Džou Enlajus

Džou Enlajus

Parašė Laurynas Pielikis - 2024-11-21 - Kinija ir Taivanas

Džou Enlajus (kin. 周恩来 Zhōu Ēnlái) (1898-1976) – per savo gyvenimo laikotarpį užėmė šias pareigas: Kinijos Liaudies Respublikos ministras pirmininkas nuo 1949 m. iki pat savo mirties 1976 m., taip pat ir pirmasis užsienio reikalų ministras 1949 – 1958 m. Džou Enlajus savo pareigas atliko kartu su to meto šalies vadovu Mao Dzedongu (kin. 毛澤東 Máo Zédōng). Jaunystė Džou Enlajus gimė Huaiane (kin. 淮安 Huái’ān), Dziangsu (kin. 江苏 Jiāngsū) mieste aristokratiškoje šeimoje. Augdamas pas tetą, jis išmoko skaityti ir...

Daugiau