-
DaugiauOkada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – vienas iš keturių garsiųjų Japonijos samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri), gyvenusių Bakumatsu laikotarpiu (Edo periodo (1603–1867 m.) pabaigoje) (Hillsborough 2017). Gimė 1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje, dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11 d. Edo...
-
DaugiauSokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje IX a. susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus, reiškia „Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements,...
-
DaugiauDžiultagis
Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis...
-
DaugiauMinhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo...
-
DaugiauHiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus –...
-
DaugiauHua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén...
-
DaugiauHina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė...
-
Daugiau303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje),...
-
DaugiauI Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor....
-
DaugiauAmerikos japonų internuotų asmenų stovyklos
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų...
-
DaugiauKorėjos laidojimo papročiai
Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią...
-
DaugiauPanelė Kakši
Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip...
-
DaugiauNamu Dorjongas
Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję...
-
DaugiauSamdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog...
-
DaugiauŠousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir...
-
DaugiauInmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas...
-
DaugiauLikimo deivė Kamundžangagi
Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą,...
-
DaugiauŠaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos...
-
DaugiauPak Hjokgose
Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų...
-
DaugiauNinmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad...
-
DaugiauGunungai
Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės...
-
DaugiauGolipšinas
Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia...
-
DaugiauImperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios...
-
DaugiauOiva
Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija...
-
DaugiauInglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų...
-
DaugiauLongmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu...
-
DaugiauNure Onna
Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai)...
-
DaugiauUnjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung),...
-
DaugiauTrys išmintingosios beždžionės
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo...
-
DaugiauDzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač...
-
DaugiauAdzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki...
-
DaugiauŠikigamis
Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši...
-
DaugiauHitocume kodzo
Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną...
-
DaugiauSenelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai...
-
DaugiauJuhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose...
-
DaugiauCukumogamis
Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis...
-
DaugiauBulgasari
Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari...
-
DaugiauNoperabo
Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią...
-
DaugiauUdzumė
Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų...
-
DaugiauPragaro sugulovė
Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų...
-
DaugiauOkami
Okami (jap. 狼, Ōkami) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie...
-
DaugiauHašihimė
Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži...
-
DaugiauMorio
Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai...
-
DaugiauKinų raštas
Kinų raštas – viena iš seniausių rašto sistemų, paplitusi Rytų Azijoje, atsiradusi Kinijoje ir naudojama iki šių dienų. Savo rašmenis kinai vadina terminu handzi (汉字, „Han (kinų) tautos rašmenys“, arba „Han dinastijos rašmenys“), nes raštas susiformavo Hanų dinastijos valdymo laikais. Kinų rašmenys buvo pritaikyti ir kitų šalių rašto sistemoms: Vietnamo, Korėjos...
-
DaugiauDžikininki
Džikininki (食人鬼 jikininki) japonų mitologijoje yra pabaisa, kurios vardas reiškia “žmogų ėdantis demonas”. Ši būtybė yra jokajų (妖怪 yokai) rūšis. Japoniškame budizme tikima, jog džikininki atsiranda iš savanaudžių, godžių ir nepagarbių žmonių sielų, kurios yra prakeiktos po mirties ieškoti ir ryti žmogieną arba ritualinį maistą, paliktą šalia numirėlio. Džikininki...
-
DaugiauKaralius Jongdžo
Karalius Jongdžo (영조 Yeongjo) gimė 1694 m. spalio 31, mirė 1776 m. balandžio 22. Jis yra 21 Džosono (조선 Joeson) dinastijos valdovas, karaliavęs nuo 1724 m. iki 1776 m.. Per daugiau nei 50 valdžios metų, į istoriją įrašytas kaip politinį stabilumą bei Džosono kultūros apogėjų pasiekęs karalius. Kitaip korėjiečiams žinomas,...
-
DaugiauHebo
Hebo (河伯 Hebo) – kinų mitologijos dievybė, kuri kontroliuoja ir valdo upes, ypač siejama su Geltonosios upės valdymu, žmonių dar vadinama „Upės grafu”. Geltonosios upės dievybė turi net keletą vardų: Fengi (冯夷 / 馮夷 Féng yí), Bingi (冰夷 Bīng yí) ir Hopo (Jordan 1993, p. 127). Dievybė Hebo yra...
-
DaugiauTaketori Monogatari
Taketori Monogatari (jap. 竹取物語, liet. „Sakmė apie bambukų kirtėją“) – tai seniausias Japonijos grožinės literatūros kūrinys. Jo parašymo data nėra tiksli, tačiau teksto stilius rodo, kad jis sukurtas IX amžiaus pabaigoje arba X amžiaus pradžioje. Sakmės autorius taip pat nėra žinomas, o ir pačių pasakojimo versijų yra keletas, bet...
-
DaugiauVėlyvasis Džiosonas
Vėlyvojo Džiosono (조선 Joseon 1592–1876) laikotarpio pradžia galima laikyti japonų invaziją 1592 m. (25-uosius Sondžo (선조 Seonjo) valdymo metus). Šios dinastijos pabaigos įvykiu galima laikyti Gangvado sutarties pasirašymą 1876 m. ir uostų atidarymą vėlyvajame XIX a. (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 204). Vėlyvajame Džiosone suklestėjo menai ir literatūra, buvo...
-
DaugiauKiniški popieriaus karpiniai
Popieriaus karpymo menas (剪纸 jiǎnzhǐ) – tradicinio kinų meno šaka, atsiradusi prieš daugiau nei 2000 metų, kai buvo išrastas popierius. Vėliau ši meno šaka įvairiomis atmainomis paplito ir visame pasaulyje. Kinijoje karpiniai įvairių švenčių ir festivalių metu kabinami ant langų bei durų, dėl to dar yra vadinami Lango gėlėmis (窗花 chuāng...
-
DaugiauIslamas Indonezijoje
Islamas į Indoneziją atkeliavo VIII a., tačiau tik XIII a. jis buvo priimtas kaip valstybinė religija. 2010 m. duomenimis Indonezijoje gyvena apie 204 mln musulmonų, kurie sudaro 88% šalies populiacijos, kartu su mažumomis: krikščionimis, budistais ir induistais. Šalies šūkis: ,,vienybė yra įvairovė“. Taip pat tai yra šalis, kurioje gyvena...
Naujausi straipsniai
Džiovang
Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신 jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata. Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014). Mitas ir kilmė Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“...
Daugiau
Džongkujus
Džongkujus (鍾馗 Zhōng Kui) – kinų mitologijos personažas. Jo legenda atsirado Tangų dinastijos gyvavimo laikotarpiu, o Songų dinastijoje Džongkujus buvo priimtas į daoizmo panteoną. Tradiciškai laikomas vėlių ir kitų blogio būtybių išvarytoju bei gebančiu vadovauti 80000 demonų. Kaip globos simbolis jo atvaizdas dažnai vaizduojamas ant namų vartų bei didelės vertės daiktų. Džongkujaus mitas Džongkujus gimė Džongnano (终南 Zhongnan) kalnų apylinkėse Tangų dinastijos pradžioje. Pasak legendos jis gimė su galva panašia į panteros, apvaliomis lyg žiedai akimis, kvadratiniu veidu bei garbanotais...
Daugiau
Umibodzu
Umibodzu (海坊主 Umibōzu) – mitinė jūrų dvasia, skandinanti laivus Japonijos folklore. Pažodžiui umibodzu reiškia „jūros vienuolis“. Kartais jis dar vadinamas umibošiu (海法師 Umibōshi) arba uminiūdo (海入道 Uminyūdo). Abu šie pavadinimai taip pat reiškia vienuolį („Budizmo įstatymų mokytojas“ bei „einantis keliu“). Būtybės pavadinimas yra visiškai susijęs su jos išvaizda – sakoma, jog apvalaina umibodzu galva primena nuskustą budistų vienuolio galvą – ir neturi jokių gilesnių ryšių su budizmu. Vis dėlto šiais laikais pradedama spekuliuoti, jog umibodzu yra nuskendusių vienuolių dvasios...
Daugiau
Šiodžio
Šiodžio (猩々 shōjō) – tai japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajų (妖怪 yōokai) kategorijai. Jūros dvasia su paraudusiu veidu ir raudonais plaukais, kurios vardas gali reikšti „girtuoklis“ arba „orungutangas“. Šiodžio išsiskiria savo pomėgiu vartoti daug sakės (酒 sake). Šis jokajus turi veikėją viename iš No (能 no) teatro vaidinimų su tuo pačiu vardu. No teatras naudoja kaukę šiam veikėjui, o kabukio (歌舞伎 kabuki) scenoje naudojamas grimas, kurie kartu dalinasi panašiais vardais (Volker 1975). Išvaizda Šalia kalnuotų Japonijos pakrančių gyvena jokajai,...
Daugiau
Kuafu
Kuafu (夸父 Kuāfù) – kinų mitinis didvyris, milžinas, vienos iš penkių pasaulio šalių dvasių, žemės dvasios Houtu (后土 Hòutǔ) vaikaitis. Mitologijoje pasižymėjo kaip siekęs sugauti saulę arba saulės deivę Sihę, tačiau miręs iš troškulio ir šio tikslo neįvykdęs didvyris, kuris vaizduojamas milžiniško ūgio ir su keturiomis gyvatėmis – dvejomis ausyse ir dvejomis rankose. Nors galima rasti nemažai Kuafu mito versijų, kurios neretai vienos kitoms prieštarauja, tačiau dalis detalių yra sutinkamos daugelyje iš jų. Šaltiniai rodo, jog Kuafu mitas buvo žinomas tiek...
Daugiau
Tamamo-no Mae
Tamamo-no Mae (jap. 玉藻前, 玉藻の前, 玉藻御前 Tamamo-no Mae, liet. „Ponia Máuras“) – kelios skirtingos moteriškos asmenybės, japonų mitologijoje laikomos devynuodegės lapės (jap. 九尾の狐 Kyūbi no Kitsune) įsikūnijimu. Tai viena iš stipriausių jokajų (jap. 妖怪 yōkai). Tamamo-no Mae gyveno Heiano laikotarpiu. Jos planas nužudyti imperatorių nepasisekė, tačiau veiksmai sukėlė vieną svarbiausių pilietinių karų Japonijos istorijoje. Dėl šios priežasties Tamamo-no Mae laikoma viena iš trijų baisiausių Japonijos jokajų. Sprendžiant iš daugybės šaltinių, Tamamo-no Mae buvo labai populiari šalies istorijoje. Jos atsiradimas vaizduojamas įvairiuose literatūros kūriniuose, kabukyje (jap. 歌舞伎 kabuki), No teatre (kin. 能), bunraku (jap. 文楽)...
Daugiau
Dadzi
Dadzi (妲己Dájǐ) – paskutinio Šangų dinastijos karaliaus Džou mylimiausia sugulovė. Dadzi yra neigiamai pagarsėjusi Devynuodegės lapės (狐狸精 huli jing) dvasia, įsikūnijusi mergelės Su Dadzi kūne. Devynuodegė lapė taip pat turi ir savo atitikmenų Japonijoje ir Korėjoje – kicune bei gumiho. Dadzi moters personažas išgarsėjo ir paplito dėka vieno svarbiausių kinų vėlyvojo laikotarpio romanų „Dievų sukūrimas“ (封神演義 Fēngshén yǎnyì). Dadzi mitas Šangų dinastijos karalius Džou, už nepagarbą ir ištvirkavimus buvo nubaustas deivės Niuvos (女媧 Nǚwā). Deivė išsiuntė tūkstančio metų lapės...
Daugiau
Janari
Janari (jap. 家鳴, Yanari, pažodžiui „namų girgždesys“) terminas Tekančios Saulės šalies folklore ir legendose buvo skirtas apibūdinti paranormaliam reiškiniui, kurio metu, dėl nežinomų priežasčių, staiga imdavo drebėti ir girgždėti vieno ar kito namo konstrukcija arba juose buvę baldai ar kiti daiktai. To meto žmonės manė, jog šį fenomeną sukeldavo išdykę demonai, kurie Japonijoje yra geriau žinomi oni (jap. 鬼 , Oni) vardu. Šiais laikais janari terminas japonų kalboje yra skirtas apibūdinti įvairiems namo medžiagų sukeliamiems girgždesiams, kurie atsiranda dėl įvairių temperatūros ir drėgmės...
Daugiau
Kosodate jūrei
Kosodate jūrei (子育て幽霊, kosodate yūrei, liet. „vaikus auginantis vaiduoklis“) – vaiduoklių tipas japonų mitologijoje. Kosodate jūrei yra vadinami vaiduokliai moterų, kurios mirė gimdydamos arba netrukus po kūdikio gimimo. Teigiama, kad jos negali palikti gyvųjų pasaulio dėl stipraus prisirišimo prie savo kūdikio bei jaučiamų motiniškų pareigų. Kosodate jūrei pasirodo dėl vieno vienintelio dalyko – pamatyti, kad jų kūdikis yra saugus ir sveikas, bei įsitikinti, kad jam nieko netrūksta. Jos tą bando padaryti pirkdamos saldainius ar kitus mažus niekniekius, tačiau neturėdamos...
Daugiau
Nedža
Nedža (哪吒 nézhā) – apsaugos dievybė Kinijos liaudies religijoje. Dievybės oficialus daoistinis vardas yra „Centrinio altoriaus maršalas“ (中壇元帥 Zhōng tán yuán shuài). Taip pat vadinamas „Trečiuoju lotoso princu“ (蓮花三太子Liánhuā sān tàizǐ). Kinų padavimuose tai buvo trečiasis karalaitis, baisus nutrūktgalvis, kuriam nebuvo nieko šventa. Kitos sakmės tvirtina jį buvus tam tikra dievybe, Nefritinio imperatoriaus (玉皇 Yù Huáng) atsiųsta iš dangaus tramdyti piktųjų dvasių įžūliai savivaliaujančių žemiškąjam pasaulyje. Toji dievybė esą įsikūnijusi į Li Dzingo (李靖 Lǐ Jìng), Džou dinastijos (周朝...
Daugiau
Komainu
Komainu (jap. 狛犬 komainu, liet. „korėjiečių šuo“) – į liūtą ar šunį panašių būtybių statulos, dažniausiai statomos po dvi prie įėjimų į įvairias japonų šintoizmo šventyklas arba laikomos viduje. Koma dalis šiame pavadinime simbolizuoja senovinę Korėjos karalystę Gogurjo (kor. 고구려 Goguryeo), tačiau daugelis japonų sako, jog tai tiesiog abstraktus žodis, reiškiantis „svetimas, atėjęs iš kitur“. Egzistuoja du šių statulų tipai: pirmasis vadinamas „lankymo kelio“ komainu (jap. 参道狛犬 sandō komainu). Tai prie įėjimų į šventyklas statomos statulos, atsiradusios Edo laikotarpyje. Antrasis tipas – šventyklos viduje esantis komainu (jap. 陣内狛犬 jinnai komainu)....
Daugiau
