-
DaugiauLongmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu...
-
DaugiauOkada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – vienas iš keturių garsiųjų Japonijos samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri), gyvenusių Bakumatsu laikotarpiu (Edo periodo (1603–1867 m.) pabaigoje) (Hillsborough 2017). Gimė 1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje, dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11 d. Edo...
-
DaugiauSokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje IX a. susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus, reiškia „Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements,...
-
DaugiauDžiultagis
Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis...
-
DaugiauMinhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo...
-
DaugiauHiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus –...
-
DaugiauHua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén...
-
DaugiauHina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė...
-
Daugiau303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje),...
-
DaugiauI Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor....
-
DaugiauAmerikos japonų internuotų asmenų stovyklos
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų...
-
DaugiauKorėjos laidojimo papročiai
Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią...
-
DaugiauPanelė Kakši
Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip...
-
DaugiauNamu Dorjongas
Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję...
-
DaugiauSamdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog...
-
DaugiauŠousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir...
-
DaugiauInmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas...
-
DaugiauLikimo deivė Kamundžangagi
Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą,...
-
DaugiauŠaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos...
-
DaugiauPak Hjokgose
Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų...
-
DaugiauNinmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad...
-
DaugiauGunungai
Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės...
-
DaugiauGolipšinas
Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia...
-
DaugiauImperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios...
-
DaugiauOiva
Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija...
-
DaugiauInglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų...
-
DaugiauNure Onna
Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai)...
-
DaugiauUnjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung),...
-
DaugiauTrys išmintingosios beždžionės
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo...
-
DaugiauDzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač...
-
DaugiauAdzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki...
-
DaugiauŠikigamis
Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši...
-
DaugiauHitocume kodzo
Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną...
-
DaugiauSenelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai...
-
DaugiauJuhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose...
-
DaugiauCukumogamis
Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis...
-
DaugiauBulgasari
Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari...
-
DaugiauNoperabo
Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią...
-
DaugiauUdzumė
Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų...
-
DaugiauPragaro sugulovė
Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų...
-
DaugiauOkami
Okami (jap. 狼, Ōkami) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie...
-
DaugiauHašihimė
Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži...
-
DaugiauMorio
Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai...
-
DaugiauMjongdongas
Mjongdongas (kor. 명동, Myeongdong) yra prekybos ir pramogų rajonas centriniame Seule, Pietų Korėjoje. Šis rajonas jau kurį laiką garsėja kaip viena populiariausių apsipirkimo vietų ir apskritai yra laikomas vienu iš labiausiai lankomų taškų visoje Pietų Korėjoje. Mjongdongo plėtra vyko daugelį dešimtmečių, jame gausu vietinių ir tarptautinių prekių ženklų, čia žmonės...
-
DaugiauŽušou
Žušou (kin.: 蓐收, Rù shōu) kinų mitologijoje yra metalo dvasia, gyvenanti Vakaruose ir globojanti rudenį. Sakoma, jog Žušou pirmasis vardas buvo Gai, jis yra legendinis rudens ir aukso valdovas, dar taip pat laikomas kankinimų dievu, bausmių vykdytojų. Sunku pasakyti, kokius giminystės ryšius turi legendinis valdovas Šaohao (kin. 少昊, Shǎo...
-
DaugiauMikaribaba
Mikaribaba (jap. 箕借り婆, mikaribaba) – jokajams (jap. 妖怪, yōkai) priskiriama Japonijos mitologinė būtybė. Pati Mikaribaba yra kilusi iš Kanto regiono (jap. 関東地方, kantō-chihō), o atrodo kaip vienaakė senė, dėvinti nudrengtą seną šiaudinę skrybėlę bei paltą. Burnoje nešioja liepsnojantį fakelą (ICHACHA). Pavadinimo kilmė Nors ženklai (jap. 漢字, kanji), kurie yra naudojami Mikaribabos vardui užrašyti pažodžiui...
-
DaugiauJanari
Janari (jap. 家鳴, Yanari, pažodžiui „namų girgždesys“) terminas Tekančios Saulės šalies folklore ir legendose buvo skirtas apibūdinti paranormaliam reiškiniui, kurio metu, dėl nežinomų priežasčių, staiga imdavo drebėti ir girgždėti vieno ar kito namo konstrukcija arba juose buvę baldai ar kiti daiktai. To meto žmonės manė, jog šį fenomeną sukeldavo išdykę demonai,...
-
DaugiauŠiuolaikinės japonės moters grožio standartai
„Oksfordo žodyne“ grožis apibrėžiamas kaip kombinacija tokių požymių, kaip figūra, spalva, forma, kuri patenkina estetikos pojūtį, ypač išvaizdos. Japonijoje grožis yra svarbi kultūros dalis. Moterims keliami ypač aukšti grožio standartai, neretai jie išvis nepasiekiami (Zeilinger 2015). Kiekvienoje šalyje grožis vertinamas skirtingai: moteris, kuri vienoje kultūroje laikoma gražia, kitoje gali...
-
DaugiauImugis
Imugis (kor. 이무기 Imugi) yra iš Korėjos mitologijos kilusi žalčio, gyvatės arba pitono pavidalo būtybė, kuri siekia tapti drakonu. Tai tarsi drakono pirminė forma. Imugis yra dažniausiai pasitaikantis šio padaro pavadinimas, tačiau šie drakonais dar nevirtę gyvatės formos padarai turi ir kitų galimų pavadinimų kaip: išimis (kor. 이시미, ishimi),...
-
DaugiauKorėjos aneksija
Korėjos aneksija– 1910 metais pasirašyta Japonijos–Korėjos aneksijos sutartis tarp Japonijos imperijos ir Korėjos imperijos, leidusi Japonijai visiškai užimti ir tiesiogiai valdyti Korėją. Tai tęsėsi 35 metus ir paliko stiprių istorinių nuoskaudų Japonijos ir Korėjų santykiuose. Japonijos motyvai užimti Korėją Japonija ne vieną šimtmetį matė Korėją, kaip potencialų taikinį, tad...
Naujausi straipsniai
Gutajaus grupė
Gutajaus grupė (具体美術協会 Gutai Bijutsu Kyōkai, liet. „Gutajaus meno asociacija”) – 1954 m. Osakoje, Japonijoje įkurta meno asociacija. Įkūrėjai – Džiro Jošihara (吉原 治良 Yoshihara Jirō) ir Šiozo Šimamotas (嶋本 昭三 Shimamoto Shōzō). Grupė pasaulyje garsėjo savo radikaliu požiūriu į meną pokariniu laikotarpiu (XX a. II pusė). Gutajaus grupė aktyviai užsiiminėjo tapyba, kurdavo menines instaliacijas, atlikdavo performansus, įvairius eksperimentinio teatro renginius. Ši asociacija pasižymėjo savo tradicinį meną atstumiančiu stiliumi. Grupė galutinai iširo 1972 m. po D. Jošiharos mirties. Gutajaus grupės veiklą galima...
Daugiau
Roninai
Roninas (浪人 rōnin) – yra samurajus (武士 bushi, 侍 samurai) karys, praradęs savo valdovą. Samurajus gali tapti roninu keliais būdais: jo valdovas miršta arba praradęs savo įtaką netenka galios. Taip pat samurajus gali prarasti savo valdovo palankumą, globą ir būti išvarytas. Taip samurajus tampa negerbiamu roninu. Pažodžiui roninas verčiamas kaip „bangų žmogus“, kitaip tarus, atsiskyrėlis ar klajūnas. Samurajai tapę roninais tokiais ir būdavo – klajūnai, atskirti nuo visuomenės. Naros ( 奈良時代 Nara-jidai) ir Heiano (平安時代 Heian-jidai) laikotarpiais šiuo terminu buvo...
Daugiau
Šonaslydis Japonijoje
Terminas šonaslydis (jap. ドリフト Dorifuto) turi kelias reikšmes. Viena jų – automobilio vairavimo technika lenktynių metu, kai, naudojantis automobilio stabdžiais, akceleratoriumi, sankaba ir vairu, priverčiama galinius arba visus automobilio ratus slysti šonu ir tuo pačiu metu pasukti priekinius automobilio ratus į automobilio slydimo krypčiai priešingą pusę (Abdulrahim 2006; Driftjapan n. d.). Visus šiuos veiksmus kontroliuoja vairuotojas. Jei šie veiksmai atliekami tinkamai, pasiekiamas didesnis nei įprastai automobilio greitis išvažiuojant iš posūkio. Bet, dažnai atliekant šiuos veiksmus, neišvengiama greito padangų susidėvėjimo (Takahashi...
Daugiau
Henjo
Henjo (kor. 핸여 Haenyeo) – profesionalės moterys nardytojos Pietų Korėjos Džedžiu saloje (제주도 Jeju-do), dar žinomos kaip Džedžiu undinės (ang. Jeju mermaids), kurios nardo be jokios specialios kvėpavimui skirtos įrangos ir gaudo jūros laimikį (Jeju Provincial Self-governing Haenyeo Museum 2016). Henjo yra svarbus moterų jėgos, ryžto, stiprios valios bei nepriklausomybės simbolis ir turi didelę įtaką Džedžiu saloje vyraujančiai pusiau matriarchalinei šeimos struktūrai (Choe, 2014). Istorija Nėra aišku kada tiksliai susikūrė pirmosios henjo, tačiau įrašų apie moteris nardytojas yra rasta jau Džiosono...
Daugiau
Kimono šiuolaikinėje visuomenėje
Kimono (着物 kimono liet. „vilkimas daiktas“) – T formos tradicinis japonų drabužis. Dažniausiai naudojamos medžiagos kimono siuvimui – šilkas, medvilnė, poliesteris ar linas. Kimono, koks yra dabar, ėmė formuotis Heiano periodu (794–1192 m.) (Varley 2000). Šiuolaikinėje visuomenėje šis tradicinis rūbas dėvimas švenčių, ceremonijų ar festivalių metu, simbolizuoja asmens mandagumą, geras manieras ir kimono vilkėjimo išmanymą. Istorija Nuo Naros periodo (奈良時代 Nara jidai, 710–794 m.) iki Heiano laikotarpio (平安時代 Heian jidai, 794–1192 m.) kimono susidėjo iš dviejų atskirų dalių – viršutinių...
Daugiau
Gifu prefektūra
Gifu prefektūra (岐阜県 Gifu-ken) yra Čiūbu regione, centrinėje Japonijoje. Jos sostinė yra Gifu miestas. Įsikūrusi Japonijos centre, ji ilgą laiką buvo labai svarbi teritorija, nes ji buvo sankirta, jungianti Japonijos rytus su vakarais. Per Sengoku laikotarpį daugelis žmonių minėdavo Gifu su posakiu: „jeigu valdai Gifu, gali valdyti ir Japoniją“. Žemės plotas, kuris sudaro moderniąją Gifu prefektūrą, tapo IV a. vidurio Jamato rūmų dalimi. Kadangi ji yra Honšiū salos viduryje, joje per visą Japonijos istoriją įvyko daugybė lemtingų mūšių, seniausias iš...
Daugiau
Kinų peizažinė tapyba
Kinų peizažinė tapyba (kin. 山水画 Shanshuihua) – tai kinų tapybos kryptis kiniškai vadinama ,,Šan šui “(Kalnų – vandens tapyba). Šio stiliaus tapyba perteikiamas gamtos kraštovaizdis. Pagrindiniai peizažinėje tapyboje vaizduojami objektai yra uolos, kalnai, medžiai, debesys, upės bei kriokliai. Peizažinė tapyba kuriama pagal daoistinę (道 Dào) penkių elementų (五行 Wu Xing) filosofiją. Penkis elementus sudaro: vanduo (水 shui), ugnis (火 huo), medis (木 mu), žemė (土 tu) ir metalas (金 jin). Kiekvienam elementui priskiriama tam tikra pasaulio kryptis – šiaurė,...
Daugiau
Koinobori
Koinobori (jap. 鯉のぼり koinobori, liet. „karpių vėliava“) – tai viena iš daugelio senųjų Japonijos tradicijų, kuria vadovaujantis, Japonijoje kabinamos vėjo kojinės, nuspalvintos taip, kad atrodytų kaip karpiai. Šie, dažniausiai prie namų stogų iškelti karpiai, originaliai buvo sukurti švęsti festivalį skirtą berniukams (端午の節句 Tangonosekku). Buvo tikima jog karpiai neša sėkmę gyvenime, šeimos kabindavo šias vėjo kojines tikėdamos jog taip jų šeimos berniukai užaugs stiprūs ir sveiki. Šiandien karpiai kabinami paminėti vaikų dieną (子供の日kodomo no hi), kuri pakeitė berniukų festivalį. Vaikų diena...
Daugiau
Šiuolaikinės japonės moters grožio standartai
„Oksfordo žodyne“ grožis apibrėžiamas kaip kombinacija tokių požymių, kaip figūra, spalva, forma, kuri patenkina estetikos pojūtį, ypač išvaizdos. Japonijoje grožis yra svarbi kultūros dalis. Moterims keliami ypač aukšti grožio standartai, neretai jie išvis nepasiekiami (Zeilinger 2015). Kiekvienoje šalyje grožis vertinamas skirtingai: moteris, kuri vienoje kultūroje laikoma gražia, kitoje gali būti vertinama kaip „niekuo neypatinga“ (Cho 2012, p. 1). Grožio siekiama dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, noro įtikti visuomenei, kultūros, tradicijų ar tam, kad patiktum pats sau (Croat 2010). Japonijoje moters...
Daugiau
Prancūzų koncesija Šanchajuje
Neretai asocijuojama su „kolonializmo laikotarpiu pasaulyje“ (Cambridge University Press 1999, p. 621), Prancūzų konsesija Šanchajuje – tik viena iš keleto buvusių koncesijų šiame didmiestyje. Dabar ši teritorija – turistų traukos centras, pasižymintis išskirtine, Azijos šalims nebūdinga architektūra ir kavinių, parduotuvėlių labirintais (Foster 2008). Istorija Kinijos imperijos, Čing dinastijos laikotarpiu, 1842 metais buvo pasirašyta Nandžingo sutartis, teisiškai įgaliojusi tam tikras užsienio tautas įsikurti Šanchajuje (Cambridge University Press 1999,, p. 131). Tuo metu Šanchajus buvo mažas žvejybos kaimas (Cady 1942, p. 73)....
Daugiau
Hašimos sala (Japonija)
Hašima (jap. 端島 Hashima), dar vadinama „Karo laivo sala“ (jap. 軍艦島 Gunkanjima), kadaise buvo tankiausiai pasaulyje apgyvendinta sala, o dabar tai miestas-vaiduoklis. XX a. septintajame dešimtmetyje naftai pakeitus anglis, Japonijoje, įskaitant ir Hašimos salą, visos anglies kasyklos buvo uždarytos. „Mitsubishi“ korporacija oficialiai paskelbė, kad kasykla uždaroma 1974 metais. Nuo to laiko saloje niekas negyvena, todėl ji vadinama sala-vaiduokliu. Vieta Sala įsikūrusi Japonijoje netoli Nagasakio krantų, nuo jo nutolusi apie 15 km. Salos plotas 6 ha, o ilgis 480 m. Istorija Saloje anglių pirmą kartą aptikta maždaug 1810...
Daugiau
