Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Džiultagis

Parašė Simona Valytė - 2024-11-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis ir viena populiariausių pasilinksminimo formų tradicinėje Korėjoje (Encyclopedia of Korean Seasonal Customs 2010, p. 244). Paveldas 1976 m. Pietų Korėjos vyriausybė paskelbė džiultagį svarbiu nematerialiuoju kultūros paveldu Nr. 58, o...

Daugiau

hide (Hideto Macumoto)

Parašė Neda Baravikovaitė - 2024-09-09 - Japonija

hide (Hideto Macumoto) hide (rašoma mažąja raide, tikrasis vardas Hideto Macumoto (jap. 松本 秀人, Matsumoto Hideto)) buvo vienas žymiausių bei įtakingiausių Japonijos roko muzikantų, grupės „X Japan“ narys, kuris taip pat laikomas visual kei (jap. ヴィジュアル系, vijuaru kei) subkultūros pradininku. Ankstyvasis gyvenimas hide gimė 1964 m. gruodžio 13 d. Jokosukoje (jap. 横須賀市, Yokosuka-shi), Kanagavos prefektūroje (jap. 神奈川県, Kanagawa-ken). Vaikystėje mokėsi anglų kalbos bei kendo (jap. 剣道, kendō), neilgam išvyko į JAV su apgyvendinimo vietinėje šeimoje (angl. homestay) programa. Su roko muzika pirmą...

Daugiau

Minhva

Parašė Gabija Saniukaitė - 2023-04-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo stiliumi, buvo nežinomi arba dažnai keliaujantys. Nepaisant to, jog jie turėjo sugebėjimų tapyti, negalėjo mokytis profesionalaus meno dėl finansinio nepritekliaus ir socialinės padėties. Minhva buvo tapoma ne tik keliaujančių po...

Daugiau

Vakašiu

Parašė Elzė Šatkutė - 2023-04-03 - Japonija

  Vakašiu Terminas vakašiu (jap. 若衆 wakashū) yra kilęs Japonijos Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (1603–1868 m.). Tai – jauni vyrai, kurie yra pasiekę lytinę brandą, bet nėra visiškai suaugę, todėl gali lytiškai santykiauti tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tradicinėje japonų visuomenėje vakašiu dažnai vadinami trečiąja lytimi (Isaka 2016). Vakašiu termino kilmė Vakašiu terminas gali būti atėjęs iš Edo laikotarpio, tačiau vakašiu ištakų galima rasti daug ankstesnėje Japonijos istorijoje. Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代 Heian jidai) (794–1192 m.) Japonijos kultūros sektorius...

Daugiau

Mirusiųjų santuoka Kinijoje

Parašė Iveta Šližytė - 2023-01-21 - Kinija ir Taivanas

Vaiduoklių santuoka (kin: 冥婚; pinyin: mínghūn) – kiniška laidojimo tradicija, kuri manoma, kad atsirado Čingų dinastijoje 1644–1912 m. Ši tradicija vadinama – mirusiųjų santuoka, kuomet vienas arba abu asmenys savo vestuvių dieną yra mirę. Jungtuvių ceremonijos siekis yra nuraminti mirusiojo vaiduoklį, jog jis galėtų atrasti ramybę ir neklaidžiotų gyvųjų pasaulyje. Tokio tipo sąjunga padėdavo nelaužyti Kinijos tradicijų, padedant nenutrūkti šeimos linijai. Tokio tipo sąjunga tarp mirusiojo ir gyvo žmogaus ar tarp dviejų mirusiųjų, dažniausiai būdavo sudaryta mirusiojo šeimos pastangomis,...

Daugiau

Fejerverkai Japonijoje

Parašė Živilė Skabickaitė - 2023-01-21 - Japonija

Fejerverkai – tai dekoratyvinės spalvotos ugnys, gaunamos specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus raketas ant įvairių formų karkasų pirotechninių užtaisų. Dažniausiai naudojami per įvairias šventes ar iškilmes, tačiau kartais ir kitomis progomis. Fejerverkų atsiradimo istorija Fejerverkai, ar tiksliau, parakas, manoma, kad buvo atrastas maždaug prieš du tūkstančius metų Kinijoje. Tikima, kad kinų virėjas atsitiktinai sumaišė tris įprastus virtuvės ingredientus: kalio salietrą (KNO3), sierą ir anglis (Russell, M. S. 2000, p. 2). Šis mišinys buvo pakaitintas virš ugnies, kol...

Daugiau

Sansa

Parašė Viktorija Dudinska - 2022-02-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Sansa (kor. 산사, 한국의 산지승원, Sansa, Hangug-ui sanjiseung-won) – tai septyni budistų kalnų vienuolynai-šventyklos, esantys Korėjos pusiasalio pietinėse provincijose, 2018 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 2018). Šios septynios į sąrašą įtrauktos šventyklos yra: Tongdosa (kor. 통도사, Tongdosa), Busoksa (kor. 부석사, Buseoksa), Bongdžongsa (kor. 봉정사, Bongjeongsa), Bobdžusa (kor. 법주사, Beopjusa), Magoksa (kor. 마곡사, Magoksa), Sonamsa (kor. 선암사, Seonam-sa), Dehungsa (kor. 대흥사, Daeheungsa) (Koreansansa.net). Visos šios šventyklos buvo pastatytos tarp VII ir IX a., klestėjo...

Daugiau

Hirojukis Savano

Parašė Lukas Stankevičius - 2021-12-28 - Japonija

Hirojukis Savano (jap. 澤野 弘之, Sawano Hiroyuki) – japonų muzikantas ir kompozitorius, geriausiai žinomas dėl savo kompozicijų, naudojamų įvairiose TV dramose, animė ir filmuose. Savano gimė 1980 m. rugsėjo 12 d. Tokijuje. Ankstyvasis gyvenimas Nuo pradinių klasių Hirojukis Savano grojo pianinu, o būdamas 17 metų mokėsi kompozicijos, aranžuotės, orkestravimo ir grojimo fortepijonu pas Nobučiką Tsuboi (jap. 坪井信親, Tsuboi Nobuchika). Interviu su gerai žinoma Amerikos kompanija „Crunchyroll“, užsiimančia animė bei dramų platinimu, leidyba, gamyba ir licencijavimu, Savano pasakojo, kad vaikystėje...

Daugiau

Geltonojo Turbano sukilimas

Parašė Tomas Tamulevičius - 2021-12-21 - Kinija ir Taivanas

Geltonojo Turbano sukilimas (kin. 黄巾之乱, Huángjīn zhī luàn) – tai karinis valstiečių sukilimas, prasidėjęs 185 m. valdant vėlyvajai Hanų (kin. 漢, Hàn) dinastijai, Imperatoriui Ling (kin.漢靈帝, Hàn Língdì). Nors pagrindis sukilimas buvo numalšintas 185 m., mažesni sukilimai truko iki 205 m. Geltonasis Turbano sukilimas laikomas Trijų karalysčių (kin. 三國, Sānguó)  konflikto pradžia ir yra aprašomas kaip pirminis įvykis istoriniame XIV a. kūrinyje „Trijų karalysčių romanas“ (kin. 三國演義  Sānguó yǎnyì). Sukilimas savo pavadinimą įgijo dėl geltonų skarų, kurias vilkėjo sukilėliai,...

Daugiau

Džiubokko

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-12-11 - Japonija

Džiubokko (jap.  樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama  (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama),  niekuo nesiskiria nuo...

Daugiau

Undinė (japonų mitologija)

Parašė Ursula Tumševičiūtė - 2021-12-08 - Japonija

Ningjo (jap. 人魚, Ningyo) japonų folklore yra undinė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai). Manoma, jog žmogus, suvalgęs gardų undinės kūną, tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas. Išvaizda Vakaruose undinės vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją jūreivius vilioja šokti į jūrą ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinės paminėtos ankstyviausios rašytinės Japonijos istorijoje. Pirmieji paminėjimai užfiksuoti Nihon Shoki – vienoje iš seniausių klasikinės...

Daugiau