-
DaugiauOkada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – vienas iš keturių garsiųjų Japonijos samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri), gyvenusių Bakumatsu laikotarpiu (Edo periodo (1603–1867 m.) pabaigoje) (Hillsborough 2017). Gimė 1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje, dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11 d. Edo...
-
DaugiauSokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje IX a. susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus, reiškia „Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements,...
-
DaugiauDžiultagis
Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis...
-
DaugiauMinhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo...
-
DaugiauHiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus –...
-
DaugiauHua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén...
-
DaugiauHina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė...
-
Daugiau303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje),...
-
DaugiauI Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor....
-
DaugiauAmerikos japonų internuotų asmenų stovyklos
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų...
-
DaugiauKorėjos laidojimo papročiai
Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią...
-
DaugiauPanelė Kakši
Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip...
-
DaugiauNamu Dorjongas
Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję...
-
DaugiauSamdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog...
-
DaugiauŠousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir...
-
DaugiauInmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas...
-
DaugiauLikimo deivė Kamundžangagi
Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą,...
-
DaugiauŠaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos...
-
DaugiauPak Hjokgose
Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų...
-
DaugiauNinmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad...
-
DaugiauGunungai
Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės...
-
DaugiauGolipšinas
Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia...
-
DaugiauImperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios...
-
DaugiauOiva
Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija...
-
DaugiauInglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų...
-
DaugiauLongmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu...
-
DaugiauNure Onna
Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai)...
-
DaugiauUnjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung),...
-
DaugiauTrys išmintingosios beždžionės
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo...
-
DaugiauDzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač...
-
DaugiauAdzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki...
-
DaugiauŠikigamis
Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši...
-
DaugiauHitocume kodzo
Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną...
-
DaugiauSenelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai...
-
DaugiauJuhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose...
-
DaugiauCukumogamis
Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis...
-
DaugiauBulgasari
Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari...
-
DaugiauNoperabo
Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią...
-
DaugiauUdzumė
Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų...
-
DaugiauPragaro sugulovė
Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų...
-
DaugiauOkami
Okami (jap. 狼, Ōkami) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie...
-
DaugiauHašihimė
Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži...
-
DaugiauMorio
Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai...
-
DaugiauHajao Mijadzaki
Hajao Mijadzaki (jap. 宮崎駿, Miyazaki Hayao) yra žymus japonų animatorius, režisierius, prodiuseris, scenaristas, manga (jap. 漫画, Manga) menininkas bei kino ir animacijos studijos – „Studio Ghibli“ (jap. 株式会社スタジオジブリ, Kabushiki-gaisha Sutajio Jiburi) įkūrėjas. Hajao Mijadzaki taip pat yra Tokuma memorialinio animacijos kultūros fondo pirmininkas (jap. 公益財団法人徳間記念アニメーション文化財団, Kōeki zaidanhōjin Tokuma kinen animēshon bunkazai-dan) bei Mitaka miesto animacijos muziejaus (jap. 三鷹市立アニメーション美術館, Mitaka shiritsu...
-
DaugiauImperatorius Činas Ši Huangdis
Činas Ši Huangdis (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) pirmasis Činų (Qin) dinastijos imperatorius, sugebėjęs per dešimt metų suvienyti Kiniją ir baigti Kovojančių karalysčių laikotarpį (Istorijos enciklopedija 2003, p. 44). Jam valdant padaryta nemažai reformų, pastatyta Didžioji kinų siena ir Terakotinė armija su arkliais – tai vieni svarbiausių jo pasiekimų. Kaip pirmasis Kinijos imperatorius jis padarė...
-
DaugiauMaitrėja
Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha). Vardo kilmė ir jo variacijos Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą. Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma ...
-
DaugiauGongfu arbatos ceremonija
Gongfu (工夫) – tai klasikinės kinų arbatos ceremonija, kartais vadinama Kungfu (功夫) arbatos ceremonija. Gongfu reiškia „įgūdžiai iš praktikos“ arba „kantrios pastangos“. Dauguma jos papročių yra manoma liko iš paskutinių Mingų (明) dinastijos (1368-1644 m.) metų. Kinai žiūri į šią ceremoniją, priėmimo ir įteikimo arbatą, kaip meno formą, naudojant terminą...
-
DaugiauBunraku
Bunraku (jap. 文楽 Bunraku) – japonų tradicinio lėlių teatro rūšis. Šios teatro rūšies pagrindas yra lėlių judėsių, deklamacijos bei muzikos sintezė. Bunraku ištakos – misterijose, religiniuose kultuose. Turi simbolinio natūralistinio kabukio (jap. 歌舞伎 Kabuki) ir no (jap. 能 Nō) teatro elementų (vle.lt). Bunraku buvo populiari pramoga paprastiems žmonėms Edo...
-
DaugiauVakašiu
Vakašiu Terminas vakašiu (jap. 若衆 wakashū) yra kilęs Japonijos Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (1603–1868 m.). Tai – jauni vyrai, kurie yra pasiekę lytinę brandą, bet nėra visiškai suaugę, todėl gali lytiškai santykiauti tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tradicinėje japonų visuomenėje vakašiu dažnai vadinami trečiąja lytimi (Isaka 2016)....
-
DaugiauManeki neko
Maneki neko (招き猫) yra vienas iš populiariausių laimę ir turtus nešančių amuletų Japonijoje. Japoniškai „maneki“ (招き) kyla iš veiksmažodžio „maneku“ (招く) kuris reiškia „kviesti“, o žodis „neko“ (猫) reiškia „katė“. Pažodžiui Maneki neko reiškia „kviečianti katė“. Ši katė dažniausiai vaizduojama viena pakelta letenėle, kuria moja ir kviečia užeiti. Maneki neko statulėlės dažnai randamos...
-
DaugiauHundunas
Hundunas (混沌 Hùndùn) – iki galo neišaiškinta mitinė būtybė Kinijos mitologijoje. Hundunas, dar kitaip vadinamas Chaosu, yra vienas svarbiausių komponentų senovės mitologijoje ir pasaulio sukūrime. Senovės įrašai apie Hunduną dažnai skiriasi ar net prieštarauja vienas kitam. Kas rodo, jog mitai galėjo atsirasti iš skirtingų naratyvinių tradicijų. Dėl to, beveik...
Naujausi straipsniai
Alkanų vaiduoklių šventė
Alkanų vaiduoklių, arba Džongjuan, šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) švenčiama kiekvienais metais, septinto Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė – viena iš tradicinių Kinijos švenčių, per kurią garbinami protėviai. Taip pat minima Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakosDaoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba 三官, San Guan) dar vadinami Trijų valdovų elementais. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan)...
Daugiau
Kinų vestuvių tradicijos
Kinų vestuvių tradicijos – vedybų metu taikomų papročių, ritualų ir apeigų visuma, per ilgą laiką susiformavusi kinų sociokultūrinėje aplinkoje. Šias tradicijas apibrėžia keletas esminių aspektų. Sutampantis socialinis statusas Senovės Kinijos kultūroje buvo labai svarbus faktorius. Dvidešimtmetis vaikinas ir šešiolikmetė mergina – senais laikais buvo idealus derinys sutuoktuvėms. Kalbant apie socialinį statuso sutapimą, jo reikšmė išaugo jau Vakarų Džou dinastijos (周朝 Zhōu Cháo) laikotarpiu (1046-771 pr. Kr). Tuo metu didikų ir prasčiokų vestuvės, pagal įstatymą, buvo draudžiamos. Tačiau po Džou dinastijos...
Daugiau
Kavinių kultūra Japonijoje
Kavinių kultūra Japonijoje – vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pradėjęs sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kaip teigia Mike Oakland (2011). Tradicinės japonų kavinės yra vadinamos kissaten (喫茶店), pažodžiui verčiant iš japonų kalbos – „arbatos kambarys“. Juose prekiaujama kava, arbata, lengvais užkandžiais. Kadangi didžioji dalis jų buvo įkurtos praeitame amžiuje, interjeras dažnai būna nostalgiškas ir tuo pačiu jaukus. Tačiau Japonijos kavinių kultūra neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis. Egzistuoja labai gausus teminių kavinių pasirinkimas, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, mėgautis liokajų...
Daugiau
Kiniški popieriaus karpiniai
Popieriaus karpymo menas (剪纸 jiǎnzhǐ) – tradicinio kinų meno šaka, atsiradusi prieš daugiau nei 2000 metų, kai buvo išrastas popierius. Vėliau ši meno šaka įvairiomis atmainomis paplito ir visame pasaulyje. Kinijoje karpiniai įvairių švenčių ir festivalių metu kabinami ant langų bei durų, dėl to dar yra vadinami Lango gėlėmis (窗花 chuāng huā). Istorija Mokslininkai nesutaria, tačiau manoma, jog pirmieji karpiniai atsirado prieš maždaug 2100 metų. Istoriniai įrašai nurodo, jog Hanų dinastijos (III a. pr. Kr.-III a.) laikais nežinomas asmuo, norėdamas pradžiuginti...
Daugiau
Hanių dinastija
Hanų dinastija (漢朝) (206 m. pr. Kr-220 m.) buvo antra imperialinė dinastija Kinijoje. Ji buvo įkurta sukilėlių lyderio Liu Bango. Dinastijos valdymas buvo trumpai nutrauktas Sin (新朝 Xin) dinastijos (9-23 m.) buvusio regento Vango Mango (王莽 Wang Mang). Hanų dinastija skirstoma į du laikotarpius: Vakarų Hanų (206 pr. Kr.-9 m.) ir Rytų Hanų (25-220 m.). Šis laikotarpis kuris truko apie keturis šimtmečius, buvo laikomas aukso amžiumi Kinijos istorijoje. Iki šios dienos, Dauguma Kinijos etninių grupių nurodo save kaip „Hanų Žmonės“ ir...
Daugiau
Kinijos pilietinis karas
Kinijos pilietinis karas – 1927-1949 (su pertraukomis) vykęs karas tarp dviejų valdžios Kinijoje siekusių jėgų: Gomindano vyriausybės bei Kinijos Komunistų partijos. Tai vienas daugiausia aukų pareikalavusių karų pasaulyje. Karas baigėsi KKP pergale bei Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimu. Karo prielaidos ir priežastys Kinijos ekonominė bei socialinė padėtis, sudariusi sąlygas įsiplieksti pilietiniam karui, pradėjo formuotis dar paskutiniosios Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos valdymo periodu, kai dėl svetimtaučių, kontroliuojančių Kinijos prekybą, ir augančio nepasitenkinimo imperializmu 1911-aisiais šalyje kilo revoliucija. Kinijai susiskaldžius į regionus,...
Daugiau
Didžioji kinų siena
Didžioji kinų siena (長城 Chángchéng, „Ilgoji siena“). Tai vienas didžiausių ir masyviausių statinių, gerai žinomas dėl savo tvirtos struktūros, ilgos istorijos. Didžiosios kinų sienos statybos tęsėsi nuo III a. pr. Kr. (221 m. pr. Kr.) iki XVII a. Ši siena driekiasi nuo Šanhajaus perėjos Hebėjo provincijoje (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose. Jau prieš kelis šimtus metų Didžioji kinų siena buvo įtraukta į Septynių didžiausių šedevrų sąrašą pasaulyje. 1987 m. ši siena buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo...
Daugiau
Sakura
Sakura (桜) – japoniška vyšnia. Tai vienas iš svarbiausių Japonijos augalų. Sakoma, kad pirmoji sakura Japonijoje užauginta prieš 800 metų. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir ryžiams sodinti tinkamą laiką. Botaninės savybės Ši vyšnia priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis sakura vartojamas toms vyšnių rūšims, kurių grožimasi ne vaisiais, o žiedais. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginamos kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų visame pasaulyje yra išlikę apie 300 sakurų rūšių. Trimis vyšnių rūšimis...
Daugiau
Šinsengumi
Šinsengumi (新撰組 arba 新選組, Shinsengumi, liet. naujosios pajėgos) tai nedidelė grupuotė elitinių karių, įkurta ir įgaliota Tokugavos šiogūnato (徳川幕府 Tokugawa bakufu, paskutinė feodalinės Japonijos karinė vyriausybė). Pirminė šinsengumi pareiga buvo apsaugoti šiogūną, nuslopinti bei užkirsti kelią imperealistiniams sukilimams, taip pat apsaugoti Japonijos gyventojus. Tad neretai šinsengumi vadinami Edo laiktoarpio (1603-1868) pabaigos policija. Rošigumi Šinsengumi pradžia galima laikyti 1863 metais Tokugavos šiogūnato suformuotas Rošigumi (浪士組 Rōshigumi) pajėgas. Jos buvo sudarytos iš roninų (浪人 ronin, liet. samurajus, neturintis šeimininko), jog apsaugotų...
Daugiau
Todaidži šventykla
Todaidži šventykla (東大寺 Tōdaiji, „Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Čia atvykti žmones traukia Nigacu-do menė, Nandai-mon (Didieji Pietiniai Vartai), šventyklos varpinė, jos teritoriją supantys sodai bei visus labiausiai...
Daugiau
Toradžai
Toradžai (Toraja) – labiausiai žinoma dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių laidojimo papročių. Šios tautos svarbiausias gyvenimo etapas yra mirtis, jiems tai yra didelė mirusiųjų išlydėjimo šventė, kuriai jie sunkiai dirba visą savo gyvenimą. Pavadinimas yra kilęs iš „To-ri-aja“, kuris reiškia kalnų žmonės. Toradžai gyvena Tana Toradža regentystėje, kalnuotoje teritorijoje, kuri yra Indonezijos provincijoje, Pietų Sulavese. Šios etninės grupės populiacija yra maždaug 650 000 žmonių, iš kurių tik 450 000 vis dar gyvena Tana Toradža regione. Dauguma jų yra krikščionys, kiti...
Daugiau
