Naujausi straipsniai
Osakabe-himė
Osakabe-himė (jap. 長壁姫, osakabe hime) – yra jokajų (jap. 妖怪, yōkai) kategorijai priskiriama mitologinė būtybė, kuri gyvena slaptose Baltojo garnio pilies (jap. 姫路城, himejijyō) vietose. Kai UNESCO 1993 m. įtraukė Baltojo garnio pilį į paveldo sąrašą, tai padarė šią pilį galbūt vienintele pasaulinio paveldo vieta, kurioje gyvena jokajus (Toriyama, 2017). Išvaizda Dažniausiai Osakabe-himė yra aprašoma kaip sena moteris arba jauna mergina, dėvinti dvylikos sluoksnių kimono (jap. 十二単, jūnihitoe) – japonų tradicinį drabužį. Kilmės teorijos Egzistuoja kelios šios mitologinės būtybės...
DaugiauNaraka
Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo, taip pat ir kinų mitologijos sąvoka, reiškianti pragarą. Mintis, kad egzistuoja pragaras, yra labai sena ir paplitusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę „pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų. Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad...
DaugiauSenutė Meng
Senutė Meng (kin. 孟婆, Mèng Pó) – tai kinų mitologijos užmaršties deivė, patiekianti ypatingą sriubą ant Užmaršties tilto (kin. 奈何桥, Nàihé qiáo). Ši sriuba ištrina žmogaus atmintį, kad šis galėtų persikūnyti į kitą gyvenimą be jokios ankstesnio gyvenimo naštos. Senutė Meng gyvena Kinijos Mirusiųjų karalystėje (kin. 地狱, Diyu), 10-ajame teisme. 10-asis teismas Pasak budizmo, žmonių dvasias, patekusias į Mirusiųjų karalystę, kankina šios vietos valdovas karalius Jama (kin. 阎罗王, Yánluó-wáng) (plačiau, čia). Jis kankindamas veda dvasias per teismus, nuo pirmo iki dešimto. Paskutiniame jas pasitinka Senutė Meng. 10-asis...
DaugiauCurara-Onna
Curara-onna (jap. つらら女, liet. „varveklių moteris“) – viena iš Japonijos mitologinių būtybių jokajų (jap. 妖怪, yokai). Ši būtybė, priklausomai nuo to iš kokio regiono yra atsiradusi jos istorija ir to regiono dialekto, gali būti vadinama dar dvejais būdais. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken) ji yra vadinama Varveklių žmona (jap. シガマ女房, Shigama-nyobo), o Aomorio prefektūroje (jap. 青森県, Aomori-ken) – varveklių dukra (jap. カネコリ娘, Kanekori-musume) (Hyakumonogatari, 2013). Atsiradimo legenda Curara-onna dažniausiai yra labai graži moteris, kuri atsiranda žiemos metu iš vienišų vyrų vienatvės. Vyrui žvelgiant...
DaugiauKrokodilas (japonų mitologija)
Krokodilai, arba vani (jap. 和邇, wani), yra jūrų pabaisos, gyvenančios giliuose vandens telkiniuose. Jos turi ilgus gyvatiškus kūnus, pelekus ir gali kvėpuoti tiek po vandeniu, tiek išnirusios į paviršių. Vani taip pat gali keisti savo pavidalą į žmogaus. Kilmė Žodis „vani“ pirmąkart paminėtas pirmuosiuose rašytiniuose japonų mituose – Kodžikyje (jap. 古事記) ir Nihonšiokyje (jap. 日本書紀). Po kurio laiko buvo užrašomas rašmeniu 鰐, o terminu „vani“ pradėta vadinti ryklius ir kitas jūrų pabaisas, su kuriais žvejai galėdavo susidurti jūroje. Kadangi jūra buvo...
DaugiauTrys senelės Jongdung sūnūs
Trys senelės Jongdung sūnūs – Goulna (kor. 고을나, Goeulna), Bulna (kor. 부을나, Bueulna) ir Rjangulna (kor. 량을나, Ryangeulna) – trijų Džedžu (kor. 제주, Jeju) salos klanų pusdieviai, gerai žinomi šioje saloje. Jie – senelės Jongdung (kor. 영등할망, Yeongdeung-halmang), Džedžiu salos vėjo ir jūros deivės, sūnūs (Wozniak, 2011). Sakoma, kad senelė Jongdung iš viso turėjo „penkis šimtus vaikų, bet tik Goulna, Bulna ir Rjangulna pasižymėjo aktyvumu“(Byung, 2009). Atsiradimo versijos Pirmąją pateikia Samsongo (kor. 삼성, Samseong) mitologija (kilusi iš Tamnos karalystės...
DaugiauDzingvei
Dzingvei ( kin. 精衛, Jīngwèi) – mitinė paukštė, atsiradusi iš imperatoriaus Jandi (Šennongo) (kin. 炎帝, Yán Dì) dukters vardu Niuva (kin.女娃, Nǚwá), (nemaišyti su deive motina Niuva (kin. 女媧, Nǚwā)). Ji nenumaldomai stengiasi pripildyti jūrą akmenukais (Yang ir Deming 2008). Legenda Viena iš legendų apie Dzingvei sako, jog 3090 mylių į pietryčius, po to į šiaurės rytus stovi „Išskrendančių balandžių“ kalnas. Šio kalno aukštumose auga daug šilkmedžių. Ten gyvena paukštė, kuri savo forma primena varną su raštuota galva, baltu snapu ir raudonomis pėdomis. Ji...
DaugiauTakeminakata
Takeminakata (jap. タケミナカ, Takeminakata), taip pat žinomas kaip Minakatatomis arba Takeminakatatomis yra viena iš daugelio dievybių (jap. 神, kami) japonų mitologijoje. Ši dievybė taip pat yra vadinama „Suvos dievu“ (jap. 諏訪明神, Suwa Myōjin), arba „Didžiuoju Suvos dievu“ (jap. 諏訪大明神, Suwa Daimyōjin), nes yra garbinama didžiojoje Suvos maldykloje (jap. 諏訪大社, Suwa-taisha), kuri yra Nagano prefektūroje. Istoriškai Takeminakata yra garbinamas kaip vėjo, vandens ir žemės ūkio dievas, bet taip pat ir kaip medžioklės ir karo dievas. Takeminakata taip pat buvo laikytas kaip kadaise maldyklose tarnavusių...
DaugiauŠuo žmogaus veidu
Šuo žmogaus veidu, arba Džinmenkenas (jap. 人面犬, Jinmenken, Jinmen inu), – tai mitologinė japonų būtybė, atsiradusi Edo laikotarpiu (1603–1868). Ši būtybė pasižymi tuo, kad turi šuns kūną ir žmogaus galvą, moka kalbėti. Šuo žmogaus veidu prilyginamas blogam ženklui ir laikomas kaltu dėl visokiausių atsitikimų ir nelaimių. Elgsena Pasak legendos, šuo žmogaus veidu pasirodo tik naktimis ir klajoja po miestą arba tūno tamsiuose skersgatviuose. Sutikusi žmogų, pirmiausia būtybė pavargusiu balsu liepia palikti jį ramybėje. Nors jis nekelia jokio pavojaus, tačiau...
DaugiauGangčori
Gangčori (kor. 강철이, Gangcheori) – drakono formos būtybė korėjiečių mitologijoje, kuri pirmą kartą paminėta XVII a. (Jibong Yuseol, 1614). Apie Gangčori Ši būtybė tradiciškai buvo labai populiari Korėjoje. Gangčori ne tik turėjo pavadinimą, priklausomai nuo regiono, jis dar buvo vadinamas Kkangcheol (kor. 깡철), ir Ggoangcheol (kor. 꽝철), t.y. „Plienu“. Ši būtybė yra labiau panaši į gyvatę negu į drakoną, tačiau jis gali laisvai skristi danguje. Jis neturi jokių karališkų ženklų. Vietoj to, jos žvynai yra juodi ir slidūs. Akys tamsiai raudonos...
DaugiauSecubunas
Secubunas (jap. 節分, Setsubun) – tai Japonijoje vykstanti šventė, skirta sutikti naują pavasario sezoną. Šventė vyksta tarp vasario 2 ir 4 dienos, yra švenčiama kaip viena iš pavasario festivalio (jap. 春祭り harumatsuri) dalių. Kilmė ir istorija Secubuno atsiradimas siejamas su VIII a. iš Kinijos į Japoniją atvežta tsuina (追儺) tradicija. Tai ceremonija, skirta piktųjų dvasių išvarymui prieš sutinkant pavasario sezoną. Per pačią ceremoniją atliekamas šokis bandant atsikratyti piktųjų dvasių, o atlikėjai turi dėvėti ypatingas čido kaukes (jap. 治道 chidou), kad...
Daugiau

