-
DaugiauNure Onna
Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai)...
-
DaugiauOkada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – vienas iš keturių garsiųjų Japonijos samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri), gyvenusių Bakumatsu laikotarpiu (Edo periodo (1603–1867 m.) pabaigoje) (Hillsborough 2017). Gimė 1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje, dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11 d. Edo...
-
DaugiauSokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje IX a. susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus, reiškia „Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements,...
-
DaugiauDžiultagis
Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis...
-
DaugiauMinhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo...
-
DaugiauHiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus –...
-
DaugiauHua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén...
-
DaugiauHina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė...
-
Daugiau303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje),...
-
DaugiauI Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor....
-
DaugiauAmerikos japonų internuotų asmenų stovyklos
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų...
-
DaugiauKorėjos laidojimo papročiai
Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią...
-
DaugiauPanelė Kakši
Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip...
-
DaugiauNamu Dorjongas
Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję...
-
DaugiauSamdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog...
-
DaugiauŠousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir...
-
DaugiauInmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas...
-
DaugiauLikimo deivė Kamundžangagi
Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą,...
-
DaugiauŠaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos...
-
DaugiauPak Hjokgose
Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų...
-
DaugiauNinmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad...
-
DaugiauGunungai
Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės...
-
DaugiauGolipšinas
Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia...
-
DaugiauImperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios...
-
DaugiauOiva
Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija...
-
DaugiauInglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų...
-
DaugiauLongmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu...
-
DaugiauUnjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung),...
-
DaugiauTrys išmintingosios beždžionės
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo...
-
DaugiauDzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač...
-
DaugiauAdzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki...
-
DaugiauŠikigamis
Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši...
-
DaugiauHitocume kodzo
Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną...
-
DaugiauSenelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai...
-
DaugiauJuhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose...
-
DaugiauCukumogamis
Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis...
-
DaugiauBulgasari
Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari...
-
DaugiauNoperabo
Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią...
-
DaugiauUdzumė
Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų...
-
DaugiauPragaro sugulovė
Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų...
-
DaugiauOkami
Okami (jap. 狼, Ōkami) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie...
-
DaugiauHašihimė
Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži...
-
DaugiauMorio
Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai...
-
DaugiauFusi
Fusi (伏羲 Fuxi) – kinų mitologijoje laikomas kultūros herojumi, žmonių protėviu ir vienu galingiausių pirmykščių valdovų. Antikinėje literatūroje jis dar vadinamas Paosi (庖犧 Paoxi) arba Baosi (包牺 Baoxi) (Deming, Yang 2005, p. 118). Fusi mitas Šiuo metu galima rasti daugybę mitų, pasakojančių apie Fusi gyvenimą. Pagrindinis mitas pasakojamas skirtingai....
-
DaugiauGongongas
Gongongas (龔工 Gongong) dar kitaip žinomas kaip Kanghujus (康回 Kanghui) – vandens dievas kinų mitologijoje. Kinų mitologijoje laikomas blogu dievu, kadangi sukeldavo potvynius, kurie padarydavo daug žalos žmonėms. Taip pat pralaimėjęs kovą su ugnies dievu Džužongu (祝融 Zhurong), trenkėsi į dangaus atramą – Budžou kalną, taip sukeldamas katastrofą žemėje – nesibaigiančius potvynius....
-
DaugiauHulidzing
Hulidzing (kin. 狐狸精, huli jing) arba Dziuveihu (kin. 九尾狐, jiuweihu) vardais kinų mitologijoje yra vadinama devynias uodegas turinti lapė. Šios būtybės vaizdinys yra nevienareikšmis: kartais ji pristatoma iš gerosios pusės, kartais – iš blogosios (Kang, 2006). Devynuodegės lapės vaizdinys taip pat yra aptinkamas ir kinų folklore, literatūroje. Apie šią būtybę taip pat...
-
DaugiauMakoto Šinkai
Makoto Šinkai (jap. 新海誠, Shinkai Makoto), tikrasis vardas: Makoto Niicu (jap. 新津 誠, Niitsu Makoto) – tai žymus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs Tekančios Saulės šalies animatorius, filmų kūrėjas bei japoniškų komiksų (jap. 漫画, Manga) dailininkas. Jis yra geriausiai žinomas dėl japoniškų animacinių filmų (jap. アニメ, Anime) „Tavo vardas“ (jap....
-
DaugiauŠinsekajaus kvartalas
Šinsekajus (jap. 新世界, shinsekai) – kvartalas, esantis pietinėje Osakos miesto dalyje, Japonijoje. Šios vietovės pavadinimą sudaro du žodžiai – naujas (jap. 新, shin) bei pasaulis (jap. 世界, sekai). Išvertus pažodžiui iš japonų kalbos, šios vietovės pavadinimas reikštų „Naujasis pasaulis“. Ši vieta tik neseniai tapo turistų traukos centru. Anot vietinių, šis kvartalas buvo...
-
DaugiauTamamo-no Mae
Tamamo-no Mae (jap. 玉藻前, 玉藻の前, 玉藻御前 Tamamo-no Mae, liet. „Ponia Máuras“) – kelios skirtingos moteriškos asmenybės, japonų mitologijoje laikomos devynuodegės lapės (jap. 九尾の狐 Kyūbi no Kitsune) įsikūnijimu. Tai viena iš stipriausių jokajų (jap. 妖怪 yōkai). Tamamo-no Mae gyveno Heiano laikotarpiu. Jos planas nužudyti imperatorių nepasisekė, tačiau veiksmai sukėlė vieną svarbiausių pilietinių karų Japonijos istorijoje. Dėl šios priežasties Tamamo-no Mae...
-
DaugiauDžikininki
Džikininki (食人鬼 jikininki) japonų mitologijoje yra pabaisa, kurios vardas reiškia “žmogų ėdantis demonas”. Ši būtybė yra jokajų (妖怪 yokai) rūšis. Japoniškame budizme tikima, jog džikininki atsiranda iš savanaudžių, godžių ir nepagarbių žmonių sielų, kurios yra prakeiktos po mirties ieškoti ir ryti žmogieną arba ritualinį maistą, paliktą šalia numirėlio. Džikininki...
Naujausi straipsniai
Septyni laimės dievai
Septyni laimės dievai (七福神 shichifukujin) − grupė šventųjų, išrinktų iš induizmo, daoizmo, budizmo bei šintoizmo panteono, ir paverstų japonų folkloro dievybėmis. Šiandien Japonijoje jų atvaizdus galima pamatyti daug kur. Tradiciškai jie vaizduojami plaukiantys savo lobių laivu (宝船 takarabune) ir Naujųjų metų išvakarėse lankantys to nusipelniusius žmones, kad padalytų jiems laimę. Vaikams patariama sausio pirmosios vakarą pasikišti Septynių laimės dievų laivo atvaizdą po pagalve, ir jeigu tą naktį jie susapnuos gerą sapną – sėkmė lydės visus metus. Visos septynios dievybės...
Daugiau
Dokkebi
Dokkebi (도깨비), kitaip vadinami miško dievais duduri (두두리) ar korėjietiškais goblinais – tai Korėjos folklore dažnai minimos dvasios, įprastai įvairiose pasakose vaizduojamos kaip goblinai. Tai – kultūros ikona, pasirodanti animacijoje, komiksuose, muilo operose ir filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose. Dažnai dokkebi vardas yra naudojamas ir parduotuvių lentynose, ant įvarių produktų pakuočių. Dokkebi turi atgrasią išvaizdą, tačiau dažniausiai jie atvaizduojami geraširdžiai ir turintys gerą humoro jausmą. Pasakose minima, jog jie gyvena kalnuose, o į visus mirtinguosius kreipiasi pagarbia forma „Mr. Kim“. Dokkebi...
Daugiau
Aštuoni nemirtingieji
Aštuoni nemirtingieji (八仙 Bāxiān), pagal daoizmo mokymą, yra grupė žmonių, kurie gyveno mirtingųjų gyvenimą žemėje (kai kuriais atvejais tai buvo tikros istorinės asmenybės), ir vėliau pasiekė nemirtingumą skirtingais būdais. Dabar jie leidžia amžinybę kartu. Liaudies pasakojimuose nemirtingieji vaizduojami kaip grupė keliaujančių žmonių, kurie patiria įvairius stebuklingus nuotykius (In Bloomsbury Dictionary of myth 1996). Taip pat legenda sako, jog Aštuoni nemirtingieji gyvena Penglajaus kalnuose (蓬莱山 Pénglái shān) (mistiniai kalnai kinų mituose). Kiekvienas nemirtingasis turi talismaną, kuris gali būti panaudotas kaip...
Daugiau
Dzigongas
Dzigongas (济公 Ji Gong) – Kinijos bei Taivano mitologinė būtybė, turto dievas, kurio žemiškasis vardas buvo Li Šiujuanas (Li Xiuyuan, 1133-1209). Istorija Li Šiujuanas gimė Jongningo (Yongning) kaime, Tiantai apskrityje, Džedziango (Zhejiang) provincijoje. Jo tėvas buvo Li Maočunas (Li Maochun) ir motina, kuri turėjo Vang (Wang) pavardę. Li Maočunas buvo beveik 40-ties metų ir vis dar neturėjo vaikų. Po trijų dienų badavimo, jis liepė savo žmonai Jongningo (Yong Ning) šventykloje melstis už sūnaus atėjimą į jų šeimą. Šis poelgis...
Daugiau
Sihė
Sihė (羲和 Xīhé) yra Kinijos Saulės deivė. Viena iš dviejų (kartu su Mėnulio deive Čange (嫦娥 Cháng’é)) imperatoriaus Didziuno (帝俊 Dìjùn) žmonų, ji buvo dešimties saulių motina, dažnai vaizduojama kaip trikojė varna. Saulės sukūrimo motyvas randamas daugelio Kinijos etninių grupių mitologiniuose pasakojimuose. Saulė kartais vaizduojama kaip dievų kūrinys arba kartais kaip būtybė, atsiradusi iš mirusio dievo. Pavyzdžiui, buji etninė grupė saulės sukūrimą įsivaizduoja kaip dievo Vengo nuopelną, jis, pasak mito, pagimdė dangų, dieną ir naktį, saulę ir mėnulį. Etninių kinų mituose saulė vis dėlto dažniausiai yra...
Daugiau
Guišinai
Guišinai (귀신 gwishin) – mirusiųjų vėlės Korėjoje, kurios atsisakė pasitraukti į pomirtinį pasaulį vien dėl to, jog turi tam tikrų neužbaigtų darbų čia, žemėje. Kaip teigia autorius Stevenas Redekeris, „Pietų Korėja taip pat kaip ir visos kitos šalys turi savitą dalį būtybių ir vaiduoklių, kurie yra išlikę nuo senų senovės“ (Redeker 2013). Taip ir guišinai yra vienos iš seniausių mitologinių būtybių Pietų Korėjoje. Šis terminas yra kilęs iš šamanistinių įsitikinimų, religijos, kuri vis dar labai populiari Korėjoje ir yra...
Daugiau
Šennongas
Šennongas (神農 / 神农 Shénnóng), dar vadinamas Jandi (炎帝 Yandi), – vienas iš trijų legendinių Kinijos valdovų, kartu su Fusi ir Niuva; kultūrinis herojus, žemdirbystės ir tradicinės žolininkystės bei medicinos pradininkas. Šennongas buvo laikomas vienu iš Trijų imperatorių, pseudomistine būtybe, jis gyveno maždaug prieš 5000 metų. Šennongas laikomas autoriumi daugybės Kinijai svarbių išradimų, tokių kaip kauptukas, plūgas, kirvis, kasamieji šuliniai, žemės drėkinimas; jis sugalvojo ūkininkų turgus, kinišką kalendorių, prie medicinos prisidėjo ištobulindamas pulso matavimo metodus, akupunktūrą ir kitus (Yang 2005, p. 190–199). Už visus nuopelnus žemdirbystei jis buvo vadintas...
Daugiau
Funajūrei
Funajūrei (船幽霊 Funa-yūrei) − „jūros vaiduoklis“, vienas iš gausybės japoniškų vaiduoklių. Funajūrei dažnai pasirodo japoniškose siaubo istorijose. Kilmė, bruožai Funajūrei kilmė siejama su kerštingomis, jūroje mirusių žmonių sielomis. Funajūrei − paskendusių jūreivių šešėliai, likę šiame pasaulyje, kad surastų buvusius draugus ar bendražygius ir nusitemptų juos į jūros gelmę. Kaip ir daugelis kitų vaiduoklių, funajūrei dėvi baltus laidojimo drabužius. Kai kuriose Azijos šalyse balta spalva simbolizuoja mirtį. Funajūrei galima pamatyti šviečiant jaunam mėnuliui ar pilnačiai. Taip pat jie matomi itin...
Daugiau
Takemikadzučis
Dievas Takemikadzučis (建御雷神/武甕槌神 Takemikadzuchi-no-kami), kitaip žinomas kaip Kašima (鹿島神 Kashima-no-kami) – tai šintoizmo mitologinė karo dievybė (神 kami), perkūno, kardo bei Kašimos maldyklos (鹿島神宮 Kashima Jingū) vyriausias dievas. Pirmasis mitologijoje užfiksuotas dievas, varžęsis sumo imtynėse. Kodžiki kronikoje (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) kartais rašomi kiti dievybės vardai: Takemirai Jukio (建御雷之男神 Takemirai-yukio-kami), Takefucu (建布都神 Takefutsu-no-kami), Tojofucu (豊布都神 Toyofutsu-no-kami). Japonijos kronikose Nihon Šioki (日本書紀 Nihon Shoki), dar vadinamose Nihongi (日本紀), norint apibūdinti šią dievybę, kartais naudojami skirtingi hieroglifai, Viljamo Džordžo Astono (William...
Daugiau
Vaiduokliai (Japonija)
Jūrei (幽霊 Yūrei), arba japoniški vaiduokliai, – tai mirusių žmonių dvasios, kurios dėl tam tikrų priežasčių nenori arba negali peržengti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Jūrei labai dažnai painiojami su jokajais. To priežastis – terminų neapibrėžtumas. Mokslininkai turi skirtingas nuomones dėl jokajų ir jūrei ryšio bei atsiradimo. Japoniški vaiduokliai išsiskiria tam tikrais bruožais: balti trikampiai galvos apdangalai, kilę iš senųjų budistinių laidojimo ceremonijų; ilgi, netvarkingi, susivėlę plaukai ir kabančios rankos, dažniausiai su ilgomis rankovėmis; baltas kimono, apsuktas atvirkščiai...
Daugiau
Hebo
Hebo (河伯 Hebo) – kinų mitologijos dievybė, kuri kontroliuoja ir valdo upes, ypač siejama su Geltonosios upės valdymu, žmonių dar vadinama „Upės grafu”. Geltonosios upės dievybė turi net keletą vardų: Fengi (冯夷 / 馮夷 Féng yí), Bingi (冰夷 Bīng yí) ir Hopo (Jordan 1993, p. 127). Dievybė Hebo yra Geltonosios upės įasmeninimas. Laikomas geranorišku, bet gobšiu, nenuspėjamu ir pavojingu kaip ir pati upė. Hebo taip pat turėjo svarbų vaidmenį istorijoje, religiniame garbinime Kinijoje (ypač Šiaurės Kinijoje), kultūroje, literatūroje ir...
Daugiau
