Naujausi straipsniai
Balio sala
Balis – viena iš Indonezijos respublikos salų, tarp Javos vakaruose ir Lomboko salų rytuose. Balio sala yra maždaug 5632 km². ploto. Nuo šiaurinio smaigalio iki pietinio – 55 km., nuo vakarinio iki pietinio – 140 km. Landšaftas kalvotas, ypač vakarų regione, centrinėje salos dalyje yra vulkaninių kalnų. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m). Šiaurinėje ir pietinėje centrinių kalnų dalyje išplėtota terasinė žemdirbystė, bei auginamos įvairios kultūros, pvz.: ryžiai, kukurūzai, kava, arbata, tabakas, kakava, vanilė, sojos pupelės, čili pipirai....
DaugiauKinijos arbatos kultūra
Kinijos arbatos kultūra (茶文化) – kinų kultūros dalis, atsiradusi apie 2000 m. pr. Kr. Arbata saugojo nuo epidemijų ir ligų, įkvėpė poetus, buvo religinių apeigų dalis, vienas iš pagrindinių ūkininkų pragyvenimo šaltinių, valstybės politikos dalis. Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) arbata buvo įtraukta į septynių privalomų kasdienio naudojimo reikmenų sąrašą (Mair 2008, p. 9). Istorija Manoma, jog pirmasis žmogus, susipažinęs su arbatmedžiu, buvo antrasis Kinijos imperatorius Šennongas (2737–2698 m. pr. Kr.). Imperatorius domėjosi agrokultūra, todėl, norėdamas pažinti įvairių žolelių galias, paragavo 100 augalų, nuo 72 iš...
DaugiauGongfu arbatos ceremonija
Gongfu (工夫) – tai klasikinės kinų arbatos ceremonija, kartais vadinama Kungfu (功夫) arbatos ceremonija. Gongfu reiškia „įgūdžiai iš praktikos“ arba „kantrios pastangos“. Dauguma jos papročių yra manoma liko iš paskutinių Mingų (明) dinastijos (1368-1644 m.) metų. Kinai žiūri į šią ceremoniją, priėmimo ir įteikimo arbatą, kaip meno formą, naudojant terminą „arbatos menas“ (艺术茶 yìshù chá) (Richardson 2014, p. 86). Kinijoje arbatos ceremonija yra būdas peržengti žemišką pasaulį, tiltas į kitą pasaulį, vienas – tobulumo, kitas – harmonijos. Ceremonija taipogi skirta...
DaugiauInugami
Inugami (犬神) – šuns dvasia, sukurta Japonijoje. Ją garbino ir įdarbindavo tam tikra šeima naudodama magiją. Inugami buvo randami Kiūšiū, Šikoku ir vakarinėje Honšiū dalyje. Inugami atrodo kaip įprastas šuo, bet tikrasis jo pavidalas – išdžiūvusi, mumifikuota šuns galva, kuri dažnai aprengiama ritualiniais atributais. Ši galva yra saugoma ir paslėpta nuo žmonių slaptoje šventovėje savininko namuose. Istorija Inugami turi daug bendro su kitais sergėtojais, pavyzdžiui, Šikigami ir kicune. Inugami dažniau naudojami tose vietose, kur nėra lapių, pavyzdžiui, daug gyventojų turinčiuose centruose....
DaugiauAkašita
Akašita (赤舌 Akashita) – japonų mitologinė būtybė, demonas, žinomas kaip keršytojas ginčuose dėl vandens, atnešantis su savimi tik blogį ir žalą. Pažodžiui jo vardas yra verčiamas kaip „raudonas liežuvis“ (赤 aka, liet. „raudonas“, 舌 shita, liet. „liežuvis“). Pats Akašita yra bauginančios išvaizdos demonas su naguotomis rankomis, snukiu, apaugusiu juodais plaukais ir praverta didžiule burna, kurioje matosi ilgas raudonas liežuvis. Atsiranda Akašita vasarą, kai vanduo yra gyvybiškai svarbus sėkmingam ryžių derliui užtikrinti. Šis plaukuotas padaras-nasrai gyvena išskirtinai tamsiuose debesyse, retkarčiais...
DaugiauTengu
Tengu (天狗) – tai japonų liaudies mistiniai padarai, išvertus reiškiantys „Dangaus šunys“. Šios būtybės kartais yra garbinamos kaip šintoizmo dievai (神 kami). Tengu dažniausiai vaizduojami kaip pesliai arba kiti plėšrūs paukščiai, bet netgi būdami paukščio formos jie dažnai turi ir žmogiškų bruožų. Jų paukščių snapas gali tapti ilga nosimi, arba jie gali turėti žmogaus kūną su paukščio sparnais, galva ar snapu. Kadangi tengu yra dievai, jie gali pasiversti į sparnuotas, snapuotas būtybes su galūnes apsivijusiomis gyvatėmis, ir joti ant...
DaugiauJamantaka
Jamantaka – (skr. यमान्तक Yamantaka, liet. „Nugalėjęs mirties dievą Jamą“), arba Vadžrabhairava (liet. „Nušvitęs ir bauginantis“), japoniškai žinomas kaip Daiitoku (大威徳明王 Daiitoku Myoo), kiniškai – kaip Daveide (大威德金剛 Dà Wēidé Jīngāng) – viena žinomesnių deimantinio budizmo būtybių, atliekanti gynėjo funkciją. Vaizdavimas Tekstuose, apibūdinančiuose budistų praktikas, yra minimi 3 skirtingi Jamantakos pavidalai: Raktajamari – raudonas, Krišnajamari – juodas, o žinomiausias pavidalas „Jamantaka Vadžrabhairava“ (Baisusis Vadžra) – tamsiai mėlynas, turintis 9 galvas, 34 rankas ir 16 kojų. Devynios Jamantaka galvos –...
DaugiauManeki neko
Maneki neko (招き猫) yra vienas iš populiariausių laimę ir turtus nešančių amuletų Japonijoje. Japoniškai „maneki“ (招き) kyla iš veiksmažodžio „maneku“ (招く) kuris reiškia „kviesti“, o žodis „neko“ (猫) reiškia „katė“. Pažodžiui Maneki neko reiškia „kviečianti katė“. Ši katė dažniausiai vaizduojama viena pakelta letenėle, kuria moja ir kviečia užeiti. Maneki neko statulėlės dažnai randamos japonų firmose, parduotuvių vitrinose, namuose ir t.t., kur atneša laimę ir gina nuo blogio jėgų. Istorija Manoma, kad Maneki neko pirmą kartą paminėta Japonijoje, Edo laikotarpiu (1603-1867), tačiau pirmasis raštiškas įrodymas yra...
DaugiauNianas
Nianas (年 nián; liet. metai) – svarbiausia Kinų Naujųjų metų mitinė būtybė, kuri pagal legendą kas dvylika mėnesių naujųjų metų išvakarėse pasirodydavo miesteliuose ar kaimuose ir niokodavo pastatus bei žudydavo žmones. Nianas vaizduojamas su buliaus kūnu ir liūto galva, o kitur jis yra liūto, jaučio ir vienaragio mišinys. Istorija Pavasario šventės arba kitaip Kinų Naujųjų metų atsiradimas yra siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų (商朝 Shāng cháo) dinastija. Šventė atsirado Šangų dinastijos laikotarpyje (1600 m....
DaugiauKicune
Kicune (狐 kitsune) – yra bendrinis žodis, japonų kalboje reiškiantis lapę. Kicune taip pat gali reikšti ir japonišką mitologinę būtybę – lapės demoną. Kicune yra priskiriamas triksterių ir jokajų (妖怪 yōkai) grupėms. Jokajų grupė yra žemiausia klasė tarp japoniškų mistinių būtybių. Jokajai – japoniškieji vaiduokliai ir demonai. Tuo tarpu triksteriai – tai šiek tiek aukštesnės klasės demonai, kurie yra tarpininkai tarp gėrio ir blogio bei yra nepatikimi, nes gali ir padėti, ir pakenkti žmogui. Japonai lapės demono pavadinimo neišskiria...
DaugiauMadzu
Madzu (妈祖 Māzǔ) yra Kinijos globos deivė, kuri saugo žvejus ir jūreivius. Madzu yra labiausiai garbinama jūros dievybė. Jos dievinimas labiausiai paplitęs Kinijos pakrančių regionuose: Džedziango (Zhejiang), Fudziano (Fujian), Guangdongo (Guangdong) ir Hainano (Hainan) provincijose. Taip pat Madzu garbina Taivane bei Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Kelias šios dievybės šventoves galima rasti Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogus Teigiama, jog kaip ir visos kinų dievybės, Madzu iš tikrųjų buvo žmogus. Ji gimė 960 m., Šiaurinėje Songų (宋朝 Sòng Cháo)...
Daugiau

