Naujausi straipsniai
Karštosios versmės
Karštosiomis versmėmis (jap. 温泉, Onsen) yra vadinamas magmos ar įkaitusių uolienų sušildytas ir į žemės paviršių trykštantis požeminis vanduo. Japonija garsėja savo karštųjų versmių kurortais, kurių skaičius siekia apytiksliai tris tūkstančius. Karštosios versmės gali būti tiek gamtinės kilmės, tiek dirbtinės. Karštųjų versmių gamtos reiškinys yra būdingas visam Japonijos salynui, nes šalies teritorija yra išsidėsčiusi aktyvioje vulkaninėje zonoje. Karštųjų versmių vanduo yra prisotintas įvairiomis mineralinėmis medžiagomis, kurios turi atpalaiduojančių, gydomųjų ir žmogaus imunitetą stiprinančių savybių. Karštosios versmės yra neatsiejama Japonijos kultūros dalis,...
DaugiauTendžino festivalis
Tendžino festivalis (jap. 天神祭, Tenjin matsuri) yra vienas iš trijų didžiausių Japonijos festivalių, į kurį kiekvienais metais susirenka daugiau nei milijonas žmonių (Japan Guide, 2018). Šventė vyksta liepos 24 – 25 dienomis, trečiame pagal dydį Japonijos Osakos mieste. Šis festivalis yra vienas seniausių Japonijoje, jo ištakos siekia 951-uosius mūsų eros metus. Tendžino festivalis yra paremtas šintoizmo religinių praktikų pagrindu, o pačios šventės pagrindinis akcentas yra dievų (jap. 神, Kami) pagerbimas. Būtent dėl šios priežasties festivalis japonų kalboje yra vadinamas “Dievų švente”. Tendžino šventės metu yra...
DaugiauNiko šventyklos
Niko šventyklos (jap. 日光神社, Nikkōjinja) – tai religinės paskirties statiniai, 1999 m. įtraukti į UNESCO organizacijos pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 1999). Niko yra japonams šventa vieta, žinoma dėl savo architektūrinių ir dekoratyvinių šedevrų. Šventyklos buvo pastatytos Tokugava Šiogūnų (jap. 徳川将軍, Tokugawa shōgun) valdymo laikotarpiu, kuris tęsėsi daugiau kaip 250 metų iki Meidži restauracijos laikotarpio pradžios XIX a. antroje pusėje. Iš viso Niko mieste yra trys šventyklos: Futarasano šventykla (jap. 二荒山神社, Futarasan Jinja), Tošiogu šventykla (jap. 東照宮, Tōshōgū), Rinodži šventykla (jap.輪王寺, Rinnōji) (Japan-guide.com). Futarasano šventykla...
DaugiauVedybos Pietų Korėjoje
Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Pasak Suh Cheong-Soo (2004) sudarytos enciklopedijos ,,An encyclopedia of Korean culture“, ceremonijos, kurių metu šeimyninei sąjungai būdavo sujungiami du žmonės, vadintos Honljė (kor. 혼례). Jos Korėjoje vykdavo jau senovėje, tačiau pati vedybų ceremonija buvo susisteminta ir formalizuota Gorjo (kor. 고려) dinastijos valdymo (918–1392 m.) pabaigoje. Vestuvės tapo įtvirtintos teisiniu pagrindu Čioson (kor. 조선) dinastijos valdymo laikotarpiu (1392–1897 m.). Per daugelį metų Korėjoje susiformavo unikalios vedybų tradicijos ir papročiai, kurios pasauliniame kultūriniame kontekste...
DaugiauHeiano laikotarpio kultūra
Heiano kultūriniu laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai, liet. „visuotinė taika“) yra vadinamas vienas iš Japonijos istorinių periodų, kuris truko nuo 794 iki 1185 metų. Kadangi pasibaigus Naros istoriniam laikotarpiui šalies sostinė buvo perkelta į Heiano miestą (dabartinį Kiotą), šiam naujam laikotarpiui ir buvo suteiktas Heiano pavadinimas. Heiano laikotarpiu Japonija nutraukė glaudžius diplomatinius ryšius su Kinija (Takayama, 1995). Šiuo periodu japonai atsigręžė į senuosius laikus, siekdami kurti naują ir unikalią šalies kultūrą. Nors Japonijoje ir buvo pradėtas formuoti savitas žmonių identitetas bei...
DaugiauCao Cao
Hanų dinastijos valdymo pabaigoje, istorijos vingiuose iškilo daug žymių žmonių, kurių vardus minime iki šiol. Vienas iš jų buvo Cao Cao (kin. 曹操, Cao Cao) (155-220 m.). Jis geriausiai žinomas kaip karvedys, vadovavęs teritorijai, kuri vėliau tapo Vei (kin. 魏, Wei) valstybe. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip negailestingas tironas, tačiau tuo pačiu metu buvo aukštinamas kaip nuostabus valdytojas ir genialus karo strategas. Cao Cao tėvas Cao Songas (kin. 曹嵩, Cao Song) ėjo aukštas pareigas įvairiose vietose, bet geriausiai žinoma, kad 187 metais Cao Songas sumokėjo šimtus...
DaugiauIdzumo maldykla
Idzumo maldykla (jap. 出雲大社, Izumo-taisha) yra viena iš lankomiausių ir svarbiausių Japonijos šintoistų maldyklų. Šventvietė yra Idzumo mieste (jap. 出雲, Izumo) Šimanės (jap. 島根, Shimane) pusiasalio vakarinėje dalyje. Nors tikslūs maldyklos įsteigimo metai nėra žinomi, tačiau dažnai teigiama, jog tai yra pati seniausia iki mūsų dienų išlikusi šintoistų šventvietė. Tikima, jog maldykloje egzistuoja mistinė energija, kuri gali išgydyti ten apsilankiusius žmones, suteikti jiems jėgų bei sėkmės (Japan Guide, 2018). Istorija Nihon Šioki (jap. 日本書紀, Nihon Shoki, liet. „seniausios Japonijos...
DaugiauMjongdongas
Mjongdongas (kor. 명동, Myeongdong) yra prekybos ir pramogų rajonas centriniame Seule, Pietų Korėjoje. Šis rajonas jau kurį laiką garsėja kaip viena populiariausių apsipirkimo vietų ir apskritai yra laikomas vienu iš labiausiai lankomų taškų visoje Pietų Korėjoje. Mjongdongo plėtra vyko daugelį dešimtmečių, jame gausu vietinių ir tarptautinių prekių ženklų, čia žmonės gali turiningai praleisti laiką ir artimiau susipažinti su Korėjos kultūra. Istorija Mjongdongo istorija prasidėjo dar Džiosonio dinastijos laikotarpiu (kor. 조선, Joseon) (1392 – 1910 m.), kuomet jis buvo laikomas labiausiai apgyvendintu rajonu...
DaugiauJaponijos komunistų partija
Japonijos komunistų partija (JKP) (jap. 日本共産党, Nihon Kyōsan-tō) – yra viena seniausių Japonijos politinių jėgų, kuri per visą savo gyvavimo laikotarpį nebuvo šalies valdančiojoje daugumoje. Ideologiniu požiūriu ši partija randasi politinio spektro kairėje. Ji vadovaujasi demokratijos, socializmo ir pacifizmo principais. JKP pasisako prieš politinių partijų finansavimą, negauna valstybės subsidijų ir yra finansuojama tik savo rėmėjų pagalba. Dabartinis partijos pirmininkas yra Kadzuo Ši (jap. 志位和夫, Shii Kazuo) (World Heritage Encyclopedia, n.d.). Partijos istorija Japonijos komunistų partijos įkūrimą paskatino marksizmo idėjų įkvėpta 1917 metų...
DaugiauJaponijos teatras „Bugaku“
Bugaku (jap. 舞楽, Bugaku) – yra japonų teatro žanras. Jis yra laikomas seniausia nepertraukiama muzikos ir šokių tradicija pasaulyje, kuri turi 1400 metų istoriją. Bugaku pasirodymų metu aktoriai dėvi kaukes, šoka ir dainuoja. Šis teatro žanras išsivystė iš tradicinių šokių formų, kurios VIII a., Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai), pasiekė Japoniją iš Kinijos, Korėjos, Indijos ir Pietryčių Azijos. Bugaku imperatoriaus rūmuose tapo svarbiausia atliekamojo meno rūšimi, kuri pakeitė šokius su kaukėmis, vadinamus Gigaku (jap. 伎楽, Gigaku). Ši meno...
DaugiauPirmoji metų pilnatis
Pirmoji metų pilnatis (kor. 정월 대보름, jeongwol daeborum) yra oficiali, nacionalinė šventė Korėjoje, kurios metu korėjiečių tauta atlieka gero derliaus ir ilgalaikės laimės ritualus (Korea4Expats.com, 2011). Tikima, jog šios šventės metu mėnulio šviesa apsaugo žmones nuo tamsos, ligų ir nesėkmių. Sakoma, jog pirmasis žmogus pamatęs šios mėnulio pilnaties šviesą bus lydimas sėkmės visus ateinančius metus. Šventės data nėra pastovi ir kinta kiekvienais metais, nes yra nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Istorija Pirmosios pilnaties šventės kilmė buvo pirmą kartą aprašyta trijų...
Daugiau

