Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Karpis

Parašė Karolina Lorenschat - 2018-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karpis (kin. 鲤鱼, lǐyú, jap. 鲤, koi) yra svarbi kinų ir japonų mitologinė būtybė. Ši žuvis yra laikoma atkaklumo bei ryžto simboliu, kuris žmonėms atneša sėkmę ir gerovę. Nors karpis yra dažniausiai asocijuojamas su Japonija, tačiau tikrasis šios žuvies mito kilmės šaltinis yra sietinas su Kinijos mitologija. Mitas Pasak vienos kinų legendos, gausus karpių būrys kartą plaukė Geltonąja upe tol, kol galiausiai pasiekė didžiulį krioklį. Sakoma, kad šio krioklio viršuje esantys Drakono vartai, jungė Geltonąją upę su dangiškąja mėlynąja upe. Dauguma...

Daugiau

Mahakala

Parašė Brigita - 2018-05-13 - Indija

Mahakala (skr. महाकाल, Mahākāla, liet. „didysis juodasis“, „didysis tamsusis“) – viena iš dievybių sergėtojų budizmo, induizmo ir sikhizmo religijose. Ji užima svarbią vietą tantrinio (ezoterinio) budizmo atmainose. Japonijoje, Mahakalos kultas yra itin populiarus. Šioje šalyje minima dievybė yra žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikoku-ten) vardu. Ji yra garbinama kaip vienas iš septynių laimės dievų. Tibeto budizme ši dievybė yra geriau žinoma Nagpo Chenpo (tib. ནག་པོ་ཆེན་པོ།) vardu. Pagrindinės šios dievybės funkcijos yra išminties ir tvarkos saugojimas, kliūčių, trukdančių laimei pasiekti, naikinimas. Jis taip pat žinomas kaip griovimo,...

Daugiau

Kidžimuna

Parašė Viktorija Purlytė - 2018-05-13 - Japonija

Kidžimuna (jap. キジムナ, Kijimuna) yra vadinami Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) bengalinio fikuso medžiuose gyvenantys, vaiko ūgio raudonplaukiai jokajai. Yra manoma, jog kidžimuna termino kilmė gali būti siejama su vieno seno Okinavos kaimo – Kidžimuka (jap. きじむか, Kijimuka) pavadinimu. (Meyer 2015). Kidžimuna, kaip ir kodama, gali būti priskirti medžių dvasių kategorijai. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus, raudonplaukius salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Nors egzistuoja įvairios regioninės kidžimuna išvaizdos...

Daugiau

Kuisingas

Parašė Paula Šidagytė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng), dar žinomas Didžiojo meistro Kui arba Didžiojo žvaigždžių princo Kui vardu (kin. 大魁星君, Dà Kuí Xīng Jūn), yra kinų mitologijos egzaminų dievybė bei aukščiausiojo literatūros dievo Venčango (kin. 文昌, Wénchāng) padėjėja. Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „pagrindinė žvaigdė“. Jos vardas nuo seno yra siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu. Mitas Kuisingas buvo paprastas ir nepaprastai išmintingas mirtingasis, kurio išvaidza buvo bjauri ir atstumianti. Pasak legendos, Kuisingas puikiai išlaikė baigiamuosius imperatoriškuosius egzaminus, tačiau dėl savo negražios išvaizdos, iš imperatorius negavo auksinės...

Daugiau

Džiačiongbi

Parašė Simona Pumputytė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) korėjiečių mitologijoje yra vadinama deivė, kuri yra laikoma šalies žemdirbystės pradininke bei gero derliaus užtikrintoja. Džiačiongbi yra viena iš labiausiai garbinamų dievybių, kuriai yra priskiriami narsos ir išminties atributai. Mitas apie šią deivę yra aprašytas Segjong-bonpuri (kor. 세경본풀이, Segyeong bonpuri) legendoje. Mitas Pasak legendos, būsimieji Džiačiongbi tėvai niekaip negalėjo susilaukti vaikų. Jie labai norėjo sūnaus, todėl deivės būsimasis tėvas vieną dieną nutarė paprašyti vienuolio patarimo ir pagalbos. Šis skyrė jam užduotį – paaukoti šventyklai ryžių maišą bei šimtą sidabrinių njangų...

Daugiau

Gangrim Dorjongas

Parašė Virginija Laukaitytė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gangrim Dorjongu (kor. 강림도령, Ganglim Doryeong) arba Gangnimu korėjiečių mitologijoje yra vadinamas pomirtinio pasaulio pasiuntinys, kuris pasitinka ir palydi sielas. (Sin 2014). Savo drąsa Gangnimas sužavėjo pomirtinio pasaulio karalių, kuris jį nusprendė paskirti aukščiausiuoju pasiuntiniu. Dėl šios priežasties jis dar yra dažnai vadinamas karaliumi Gangnimu (kor. 강림대왕, Ganglim daewang) (TV Tropes 2012). Pomirtinio pasaulio pasiuntinio mitas Gangrim Dorjongo vardas pirmą kartą buvo paminėtas „Pomirtinio pasaulio pasiuntinio“ mite. Nors šis mitas  pirmą kartą buvo užrašytas Džedžiu saloje, tačiau panašių pasakojimų galima rasti ir žemyninėje Korėjos dalyje....

Daugiau

Pengas

Parašė Brigita Pruskaitė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Pengas (鹏 péng) –  kitaip žinomas kaip Kunpengas (鲲鹏 kūnpéng) arba Auksasparnis Didysis Pengas (金翅大鹏 jīnchì dàpéng) – kinų mitinė būtybė, kuri transformuojasi iš kitos kinų mitinės būtybės, gigantiškos žuvies Kuno (鲲 kūn). Lyginamojoje mitologijoje Pengas yra dažnai siejamas su Artimųjų Rytų mitine būtybe Rochu (arab.الرُخّ rukk) arba budizmo, hinduizmo ir džainizmo mitine būtybe Garuda. Kunas dažnai sulyginamas su Leviatanu. Mitas Daoistinėje klasikinėje knygoje „Džuangdzi“ (莊子 zhuāngzi) Pengo ir Kuno mitas yra seniausias įrašas kinų literatūroje. Jis vadinasi „Lengvas ir laisvas klajojimas“ (逍遙游 xiāoyáo...

Daugiau

Gašinai

Parašė Akvilė Andriuškaitė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gašinais (kor. 가신,  Gasin) Korėjos šamanizme yra vadinamos dievybės, kurios sergėja namus. Tikima, jog kiekviena iš jų yra apsigyvenusi tam tikroje specifinėje namų vietoje bei yra atsakinga už šeimos gerovės ir santarvės užtikrinimą. Gašinų įvairovė yra stulbinanti, tačiau labiausiai garbinamos dievybės yra namų globėjas Songdžiu (kor. 성주신, Seongju-shin), ugnies deivė Džiovangšin (kor. 조왕신, Jowangshin), gyvybės bei vaisingumo deivė Samšin (kor. 삼신할머니, Samshin Halmoni), turto sergėtoja Opšin (kor. 업신, Eopshin), galvijų globėjas Umašinas (kor. 우마신, Umashin), vartų dievybė Munšinas (kor. 문신, Munshin) bei tualeto deivė Čiukšin (kor. 측신, Cheuksin) (National Folk Museum of Korea 2013). Songdžiu...

Daugiau

Abura Akago

Parašė Aistė Marija Daubaraitė - 2018-05-13 - Japonija

Abura Akago (jap. 油赤子, Abura Akago) vardu yra vadinama viena iš japonų mitologijos antgamtinių būtybių – jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Šios būtybės vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių – aliejus (jap. 油, Abura) ir kūdikis (jap. 赤子, Akago). Šis vardas atspindi ne tik jokajaus gebėjimą transformuotis į kūdikį, bet ir jo atliekamą funkciją – lempų aliejaus vogimą. Ši būtybė yra priskiriama ugnies kamuolio jokajų klasei (jap. 火の玉, Hinotama). Pasakojimas apie Abura Akago buvo užrašytas Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo Jidai) (1603-1868 m.). Tuo metu aliejus turėjo...

Daugiau

Kasa obake

Parašė Gabrielė Bartašiūtė - 2018-05-13 - Japonija

Kasa Obake (jap. 傘お化け, Kasa – Obake) yra skėčio pavidalo jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Ši būtybė taip pat yra žinoma Karakasa – Obake (jap. 唐傘お化け, Karakasa – Obake), Kasa – Bake (jap. 傘化け, Kasa – Bake), ir Karakasa – Kozō (jap. 唐傘小僧, Karakasa – Kozō) vardu. Ši skėčio pavidalo šmėkla priklauso cukumogami (jap. 付喪神, Tsukumogami) jokajų kategorijai, kuriai priskiriami įvairūs išmesti buitiniai daiktai. Kai šiems daiktams sukanka šimtas ar daugiau metų, jie įgauna antropomorfinių savybių. Japonijos tautosakoje yra teigiama, jog ilgai žmonėms tarnavusiems...

Daugiau

Ocuju

Parašė Viktorija Tališauskaitė - 2018-05-13 - Japonija

Ocuju (jap. お露 Otsuyu) – tai pagrindinė japoniškos istorijos apie vaiduoklius (怪談 kaidan), „Bijūnų žibintas“ (牡丹燈籠 Botan Dōrō), veikėja. Istorija „Bijūnų žibintas“ kilo 1666 m., japonų rašytojui Asai Rioi (浅井 了意 Asai Ryōi) į japonų kalbą išvertus ir Edo laikotarpio žmonių gyvenimo būdui adaptavus ankstyvosios kinų Mingų dinastijos rašytojo Čiu Ju (kin. 瞿佑 Qu You) sudarytą budistinį liaudies pasakų rinkinį „Naujosios istorijos, papasakotos trumpinant dagtį“ (kin. 剪灯新话 Jiandeng Xinhua, 1378). „Bijūnų žibintas“ Pasakojama, kad prieš daugelį metų gyveno našlys...

Daugiau