Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Džiundži Ito

Parašė Viltė Kvedaraitė - 2020-12-27 - Japonija

Džiundži Ito (jap. 伊藤 潤二, Junji Ito) yra žinomas Tekančios Saulės šalies siaubo mangų (jap. 漫画, Manga) kūrėjas, kurio darbai yra sulaukę pripažinimo tiek Japonijoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Dėl savo išskirtinio piešimo stiliaus, unikalių siaubo siužetų bei visuomenei aktualių problemų nagrinėjimo, Džiundži Ito yra vadinamas šiuolaikiniu „siaubo istorijų genijumi“ bei didžiu „Japonijos siaubo meistru“. Džiundži Ito yra sukūręs ne vieną siaubo mangą, tačiau sėkmingiausiomis jo kūrybos reprezentacijomis yra laikomi tokie darbai kaip „Tomie“ (jap. 富江, Tomie), „Udzumaki“ (jap. うずまき, Uzumaki) ir „Gio“ (jap. ギョ,...

Daugiau

Gervės ir Japonijos kultūra

Parašė Simona Jastžemskytė - 2020-06-23 - Japonija

Japoninė gervė (lot. Grus japonensis) (jap. 丹頂鶴, Tanchōzuru) – gervinių šeimos migruojantis paukštis, kuris pavasarį ir vasarą gyvena Sibire, o žiemas leidžia įvairiose Japonijos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio vietovėse. Rytų Azijos regione Japoninės gervės yra laikomos sėkmės bei ilgaamžiškumo simboliu, o paukščių ištikimybės bei visą gyvenimą trunkančios partnerystės vaizdinys Tekančios Saulės šalyje taip pat yra įsivaizduojamas kaip tobulos poros pavyzdys. Japoninės gervės užima svarbią vietą Japonų kultūros panteone, šalia tokių simbolinių gyvūnų kaip Japoninės makakos (lot. Macaca fuscata) (jap. 日本猿, Nihonzaru), dėmėtieji elniai (lot. Cervus nippon) (jap. 日本鹿, Nihonjika)...

Daugiau

Baltosios gyvatės legenda

Parašė Inesa Židonytė - 2020-06-19 - Kinija ir Taivanas

Baltosios gyvatės legenda (kin. 白蛇传, Báishé chuán) – tai viena iš geriausiai žinomų Kinijos meilės istorijų, kuri kartu su tokiais pasakojimais kaip „Istorija apie įsimylėjėlius, virtusius drugeliais“ (kin. 梁山伯與祝英台,  Liáng Shānbó yǔ Zhù Yīngtái), „Ponia Meng Dziang“ (kin. 孟姜女, Mèng Jiāng Nǚ) bei „Jaučiaganys ir Audėja“ (kin. 牛郎织女, Niúlángzhīnǚ) patenka į keturių garsiausių Kinijos legendų sąrašą (kin. 中国四大民间传说, Zhōngguó sì dà mínjiān chuánshuō). Legendos siužetas ir jos variacijos Legenda pasakoja, jog prie Vakarų ežero (kin. 西湖, Xī Hú) gyveno baltoji ir žalioji (kartais vadinama juodąja) gyvatės. Bėgant metams, jos meditacijos proceso...

Daugiau

Momotaro

Parašė Ernestas Juršė - 2020-06-16 - Japonija

Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas.  Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004). Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005). Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga). Pasakos siužetas Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus...

Daugiau

Todžiušin

Parašė Diana Preimonite - 2020-06-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Todžiušin (kor. 터주신, Teojushin) arba Džišin (kor. 지신, Jishin) – tai korėjiečių mitologijos dievybė, kuri yra laikoma žemės, ant kurio buvo pastatytas žmonių namas, globėja. Todžiušin yra priskiriama korėjiečių mitologijoje egzistuojančiai gašinų (kor. 가신, Gashin) arba žmonių namus sergėjančių dievybių grupei. Dievybės vaizdinys bei garbinimo praktika Todžiušin dievybės įsikūnijimu Korėjos šamanizme yra laikoma puodynė, kurioje yra laikomi ryžiai, žirniai arba raudonosios pupelės. Ši puodynė yra paprastai pastatoma toje žmonių kiemo vietoje, kurioje yra laikomi įvairūs fermentuoti produktai. Pati puodynė yra apdengiama iš ryžių...

Daugiau

Sungmo

Parašė Urtė Butkutė - 2020-06-09 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Sungmo (kor. 성모, sungmo) arba Demo (kor. 대모, Daemo), Džiamo (kor. 자모, Jamo), Šinmo (kor. 신모, Sinmo) – tai korėjiečių šamanizmo motinystės deivė, kuri yra laikoma dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) dukra arba motina. Vieni korėjietiški mitai teigia, jog Sungmo yra visų šamanų motina, nors kiti pabrėžia, kad Korėjos šamanai yra veikiau Danguno – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo palikuonys (Lee, 1981). Sungmo mito variacijos Korėjiečių mitologijoje egzistuoja ne viena Sungmo mito versija. Viename mite teigiama, jog vyras, kurio vardas buvo Pobu...

Daugiau

Hačimanas

Parašė Tomas Zulonas - 2020-06-09 - Japonija

Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja. Hačimano legenda  Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją. Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje. Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių...

Daugiau

Amabiko

Parašė Rūta Katinaitė - 2020-06-05 - Japonija

Amabiko (jap. 天日子, Amabiko) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai), mokantis žmones apsisaugoti nuo ligų bei gebantis išpranašauti jų ateitį. Pasakojimai apie šią būtybę buvo paplitę Tekančios Saulės šalies Higo (jap. 肥後国, Higo no kuni), Hiugos (日向国, Hyūga no kuni) ir Ečigo (越後国, Echigo no kuni) regionuose. Vaizdinio variacijos Šio jokajaus pavadinimas, o taip pat ir pats jo vaizdinys yra nevienareikšmis. Iki šių dienų iš viso yra išlikę 9 pasakojimai apie šį jokajų ar jokajų grupę. Iš jų yra išskiriamos kelios galimos jokajaus...

Daugiau

Dianmu

Parašė Brigita Sandaitė - 2020-06-05 - Kinija ir Taivanas

Dianmu (kin. 電母, Diànmǔ) yra kinų mitologijos žaibų dievybė. Ji yra  laikoma gimdyvių globėja bei kinų griaustinio dievo Leigongo (kin. 雷公, Léigōng) pagalbininke ir žmona. Dianmu vaizdinys, galios ir sąveika su kitomis dangaus dievybėmis Kinų mitologijoje Dianmu yra vaizduojama kaip moteris, pasipuošusi dekoruotais, ryškiaspalviais, mėlynos, žalios, raudonos arba baltos spalvos drabužiais. Savo rankose dievybė paprastai laiko du veidrodžius, kurie leidžia jai sukurti žaibo reiškinius danguje. Veidrodžiai taip pat yra dar vienas In ir Jang (陰阴, Yīnyáng) priešpriešos simbolis: kaip vienas į kitą trinami du akmenys...

Daugiau

Huanungas

Parašė Kamilė Skiecevičiūtė - 2020-06-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Huanungas (kor. 환웅, Hwanung) arba Šin Ši (kor. 신시, Shin-Shi) – tai Korėjos mitologijos figūra, suvaidinusi svarbų vaidmenį Korėjos įkūrimo legendoje. Huanungas yra laikomas Dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnumi bei Danguno (kor. 당운, Dangun) – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo, tėvu. Huanungas yra plačiau aprašytas Danguno mite, kuris yra randamas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) knygoje. Danguno mitas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygoje rašoma, jog Huanungas buvo janesnysis Dangaus valdovo Huanino sūnus,...

Daugiau

Maitrėja

Parašė Audronė Lečaitė - 2020-05-29 - Indija, Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha). Vardo kilmė ir jo variacijos Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą. Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma  kaip Mile Pusa (kin. 彌勒菩薩, Mílè Púsa), Japonijoje – kaip Miroku Bosacu (jap. 弥勒菩薩, Miroku Bosatsu), o Korėjos pusiasalyje – kaip Miruk Bosal (kor. 미륵보살, Mireuk Bosal). Maitrėjos paminėjimas šventraščiuose Maitrėjos kultas šventraščiuose buvo...

Daugiau