Naujausi straipsniai
Spalvų simbolika Kinijoje
Spalvų simbolika – su spalvomis susijusių simbolių visuma. Nuo seniausių laikų prietaringojoje ir ritualus praktikuojančioje Kinijoje spalvos užėmė svarbią vietą religinėse, politinėse ceremonijose ir praktikose. Spalva suprantama kaip kosminės energijos či (气 qi) apraiška, formuojanti žmogaus asmeninę energiją ir likimą. Penkių elemetų teorija Prieš atsirandant Penkių elementų (五行 wu xing) teorijai, buvo dvi pradinės, neatskiriamos, viena kitai prieštaraujančios, bet kartu papildančios ir tobulą harmoniją sukuriančios spalvos – juoda ir balta, dar vadinamos in (阴) ir jang (阳). In ir jang laikomos pagrindinėmis gyvenimo jėgomis...
DaugiauOpijaus karai
Opijaus karai – tai XIX a. tarp Kinijos imperijos ir Vakarų vykę konfliktai. Pirmajame kare 1839–1842 m. kovojo Didžioji Britanija su Kinija, antrajame 1856–1860 m. prie Didžiosios Britanijos prisijungė Prancūzija. Abiem atvejais kinai buvo nugalėti ir jiems teko pripažinti, kad Vakarų valstybės yra galingesnės. Dėl šios priežasties iki tol uždarai gyvenusiems kinams teko atidaryti savo šalies sienas užsieniečiams ir užmegzti su jais diplomatinius santykius. Prieš konfliktą XVIII amžius Kinijos imperijai buvo pakilimo laikotarpis. Valdant imperatoriui Čianlongui (乾隆帝), Kinijos teritorija...
DaugiauPavasario šventė
Pavasario šventė (春节 trad. 春節 Chun jie), Vakaruose vadinama Kinų Naujaisiais metais. Ši šventė švenčiama ne tik Kinijoje, bet ir kitose sinosferinėse valstybėse (Japonijoje, Korėjoje, Vietname, Singapūre), o taip pat, kur yra didelės kinų bendruomenės (Indonezijoje, Malaizijoje ir kt.). Šios šventės data yra apskaičiuojama pagal mėnulio kalendorių ir kasmet keičiasi. Pavasario šventė prasideda per pirmąją jaunatį ir baigiasi per pirmąją pilnatį (Kuiper 2011, p. 37). Dažniausiai ši šventė švenčiama beveik mėnesiu vėliau, nei Naujieji metai Vakarų valstybėse – tarp sausio 21-osios ir...
DaugiauJokajai
Jokajai (妖怪, yokai; ayakashi (妖), mononoke (物の怪), mamono (魔物), arba japonų vaiduokliai, demonai, nepaaiškinamos antgamtinės būtybės (Jisho 2006). Folklore japonų baubai jokajai įkūnija tam tikrą jausmą, vietą ar laiką. Šių antgamtinių būtybių atsiradimo ir raidos istorija tęsėsi nuo vėlyvojo XVII a. iki vėlyvojo XX a. (Foster 2008, p. 2). Istorija Yra keturi pagrindiniai istoriniai laikotarpiai, kurių metu atsirado, plito ir vystėsi jokajų kultūra. Japonų baubai pradėti minėti Edo, arba kitaip Tokugavų laikotarpiu (1603–1867 m.), ypač nuo 1660 m. iki 1780 m., kai jie aprašyti rimtose enciklopedijose ir šmaikščiuose...
DaugiauRudens vidurio šventė
Rudens vidurio šventė (中秋节 Zhongqiu-jie) – viena iš svarbiausių švenčių Kinijoje. Ji švenčiama aštunto mėnulio mėnesio 15 dieną (rugsėjo viduryje ar pabaigoje pagal Grigaliaus kalendorių), kai mėnulis atrodo didžiausias ir apvaliausias. Rudens vidurio šventė Kinijoje 2008 m. paskelbta valstybine švente (Jicai 2009, p. 140). Tai šventė, kai visa šeima susirenka drauge, vakarieniauja, mėgaujasi artumu. Dėl šios priežasties šventė dažnai vadinama šeimos susirinkimo švente (Lemei, 2006). Dėl Kinijos kultūros paplitimo Rudens vidurio šventė populiari ir kitose Azijos valstybėse (Jicai 2009, p. 140)....
DaugiauFudziano tulou
Tulou (土楼, tǔlóu) išvertus į lietuvių kalbą reiškia „žemės pastatas“. Fudziano tulou – tai dideli, kelių aukštų, apvalūs arba kvadratiniai, fortifikuoti namai Fudziano provincijoje, pietryčių Kinijoje. Jie statyti apsauginiais tikslais, dažniausiai su atviru centriniu kiemu, vienu pagrindiniu įėjimu ir mažais langeliais į išorę, prasidedančiais tik nuo antro aukšto. Namai dar vadinami „maža šeimos karalyste“ arba „triukšmingu mažu miesteliu“, nes juose gyvendavo vienos arba kelių giminių klanai, kurie sudarydavo mažas bendruomenes. Juose daugiausia gyveno fulao ir hakų etninės mažumos. Viename pastate galėjo tilpti šimtai...
DaugiauAikido
Aikido (jap. 合気道, „harmoningas dvasios kelias“) – tai vienas iš japonų savigynos / kovos menų (武道 budō) . Aikido, kaip ir kiti japonų kovos menai, siekia technikos, kūno ir proto suvienijimo. Aikido stengiasi sujungti techniką su dangaus ir žemės dvasia ir taip sukurti „kelią“ treniruoti kūną ir protą, besąlygiškai mylėti viską, kas yra aplinkui. „Ai-ki“ – „meilė“ (harmonija su ki) siekia numalšinti žmogaus ego ir kitus būdingus nenuoširdumo bruožus, palikti vietos susitaikyti su savimi ir tobulinti save. Ši technika reikalauja disciplinos...
DaugiauDidysis šuolis
„Didysis šuolis“ (大跃进, da yue jin) – Mao Dzedongo įsakymu pradėta ekonominė ir socialinė programa, 1958–1961 m. vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje. Ja siekta agrarinę Kinijos visuomenę paversti industrine ir modernia. Istorija Mao Dzedongas troško modernizuoti Kinijos ekonomiką, o geriausias būdas tai padaryti – vystyti pramonę ir žemės ūkį. 1958 m. visai Kinijai paskelbta apie ekonominę ir socialinę programą pavadinimu „Didysis šuolis“. Mao tikėjo, kad industrija yra priklausoma nuo žemės ūkio ir, atvirkščiai. Jo įsitikinimu, pramonė gali klestėti tik tuo atveju,...
DaugiauTradiciniai korėjietiški patiekalai
Tradiciniai korėjietiški patiekalai – korėjiečiams būdingų, juos reprezentuojančių arba iš Korėjos pusiasalio kilusių patiekalų visuma. Dauguma Pietų Korėjos patiekalų receptų kilo iš Šiaurės Korėjos, tačiau dėl klimato ir ekonominių priežasčių Pietų Korėjos maisto kultūra labai skiriasi. Korėjiečių virtuvė pasižymi aštrumu, todėl kartais yra vadinama Azijos meksikiečių virtuve. Istorija Korėjiečiai pradėjo auginti javus nuo neolito vidurio, o ryžius nuo maždaug 2000 m. pr. Kr. Įvairiausios pupos maistui buvo naudojamos nuo pat Korėjos istorijos pradžios. Todėl ryžiai, pupos ir įvairiausi javai...
DaugiauUkijo-e
Ukijo-e (浮世絵) yra japoniškos medžio graviūros, žinomos Japonijoje nuo IX a. Žodis ukiyo paimtas iš budistų terminologijos. Iki XVI a. jis reiškė „paniekintą, suvargusį pasaulį“. Vėliau, Edo periode (nuo XVII a.), šis žodis vartotas norint išreikšti sąvokas „madingas, šiuolaikinis, kupinas malonumo“. E reiškia tiesiog „dailės kūrinį“. Dabar ukiyo-e suprantami kaip „kasdienio gyvenimo“ arba „nepastovaus pasaulio“ vaizdai (Takahashi 1983, p. 9). Priešistorė Japonijoje medžio graviūros buvo žinomos nuo IX a., kai vienuoliai naudojo jas budistiniams tekstams iliustruoti, tačiau medžio graviūros suklestėjo tik...
DaugiauKaraokė
Karaokė – dainavimo būdas, kuris išpopuliarėjo Japonijoje aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Dainos yra įrašomos su pilnu akompanimentu, bet be vokalo partijos, ją vėliau sukuria dainuojantys (Keneddy, Bourne 1996). Žodis karaokė yra kilęs iš japonų kalbos kara (空) – tuščias ir ōkesutora (オーケストラ) – orkestras. Tai globalus fenomenas, kuris sėkmingai išpopuliarėjo Pietryčių Azijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Šiaurės Amerikoje, kai kuriose Europos dalyse (Kelly 2001, p. 76). Muzikos žanrai, kuriuos galima dainuoti karaokėje: enka, popmuzika, šokių muzika, rokas, sunkusis metalas, klasikinė, euroamerikietiškoji popmuzika ir rokas, kiniška bei...
Daugiau