Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Raudonasis paukštis

Raudonasis paukštis

Parašė Arnas Luskevičius - 2021-11-30 - Kinija ir Taivanas

Raudonasis paukštis arba Raudonasis feniksas (kin. 朱雀; pinyin. Zhūquè) – mitinis paukštis, vienas iš keturių pasaulio globėjų, vaizduojamų Rytų Azijos mitologijoje. Taip pat kartais vadinamas Raudonuoju pietų paukščiu (kin. 南方朱雀, pinyin Nán Fāng Zhū Què.) Šis paukštis, pagal penkių gaivalų filosofiją (kin.五行, pinyin Wǔxíng), atspindi vasarą, ugnį ir pietų kryptį. Raudonasis paukštis yra susijęs su fengšui (kin. 风水; pinyin. fēngshuǐ), daoizmu bei astrologija. Japoniškas šios mitinės būtybės atitikmuo yra Suzaku (jap. 朱雀, suzaku), atkeliavęs į Japoniją maždaug VII a. pr. Kr. (Bane,...

Daugiau
Jakša

Jakša

Parašė Augustas - 2021-11-30 - Japonija

Jakša – tai yra budistinė dievybė, Japonijoje žinoma kaip yasha (jap. 夜叉). Moteriškosios lyties jakšos buvo vadinimos jakši (jap. ヤクシニー yakushinī). Jakšos gyvendavo miškuose, upėse bei kalnuose. Kilmė Jakša yra kilęs iš indų mitologijos. Iš pradžių jie buvo geranoriškos gamtos dvasios ir medžių bei žemės prižiūrėtojai. Budizme jie buvo suprantami kaip piktosios, į vaiduoklius panašios dvasios, kurios grobdavo keliautojus, bet vėliau, išgirdusios Budos pamokslus, atsisakė savo nedorybių. Budistinė jakšos versija yra labai panaši į kitą induistų dvasių klasę: rakšasus (jap....

Daugiau
Suidžinas

Suidžinas

Parašė Ugnė Dvarvidytė - 2021-11-30 - Japonija

Suidžinas (jap. 水神, Suijin) yra šintoizmo vandens dievybė japonų mitologijoje. Jis susijęs su  daugybe dangiškųjų ir žemiškųjų vandens šintoizmo dieviškumo apraiškų. Tačiau tai taip pat reiškia daugybę mitologinių ir magiškų būtybių, randamų ežeruose, tvenkiniuose, šaltiniuose ir šuliniuose, įskaitant gyvates (žalčius ir drakonus), ungurius, žuvis, vėžlius ir mėsą mintančią kappa. Šių smulkesnių vandens būtybių nereikėtų painioti su geranorišku Suidžinu, dar žinomu kaip Mizu no Kamisama (水の神様, liet. Vandens dievas), žvejų globėju ir vaisingumo, motinystės ir lengvo gimdymo globėju. Ši šintoizmo dievybė...

Daugiau
Džulongas

Džulongas

Parašė Jekaterina Smirnova - 2021-11-30 - Kinija ir Taivanas

Džulongas (kin. 逴龍, Zhúlóng, „Deglo drakonas“), taip pat žinomas kaip Džujinas (kin. 燭陰, Zhúyīn, „Deglo šešėlis“) yra galinga kinų dievybė, kuri yra pusiau žmogus pusiau drakonas, ir valdo dieną ir naktį, metų laikus ir vėją (Yang ir An  2005, p. 246). Ši dievybė yra laikoma oro, šviesos ir saulės dievu. „Kiaulė drakonas“ yra viena iš daugelio jo vardo reikšmių. Kaip ir daugelis būtybių, aptinkamų kinų mituose, jis taip pat aptinkamas japonų mitologijoje, kur priskiriamas jokaju kategorijai (Skoteinos 2020). Istorija                                                                    Apie...

Daugiau
Undinė (japonų mitologija) 

Undinė (japonų mitologija) 

Parašė Ursula Tumševičiūtė - 2021-11-30 - Japonija

Undinė (jap. 人魚, ningyo) japonų folklore yra vandens mitologinė būtybė jokajus (jap. 妖怪, yokai). Manona, jog žmogus suvalgęs gardų undinės kūną tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas.   Išvaizda  Vakaruose undinės yra vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją, jūreivius vilioja šokti į jūra ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinių stebėjimas yra užfiksuotas ankstyviausios rašytinės...

Daugiau
Korpokkurai

Korpokkurai

Parašė Laura Leščevič - 2021-11-26 - Japonija

Korpokkurai (jap. コロポックル,  korupokkuru) yra ainų (jap. アイヌ, Ainu) etnoso mitologijos mitinė tautelė. Korpokkurai vaizduojami kaip maži žmogeliukai, gyvenantys augalo japoninio šaukščio laukuose. Jų išvaizda beveik nieko nesiskiria nuo žmogiškosios, tačiau jie išsiskiria savo mažu ūgiu. Juos vaizduojančiose iliustracijose drabužius dažniausiai puošia tautiniai ainų raštai. Korpokkurai yra priskiriami prie kamui (ainų kalba taip vadinamos dvasios ir dievybės). Pagal ainų mitologiją jie yra klasifikuojami kaip gamtos dievybės, tačiau bendrai priklauso Japonijos tautosakai ir yra priskiriami prie jokajų (jap. 妖怪, Yōkai)....

Daugiau
Žušou

Žušou

Parašė Dovilė Keizikaitė - 2021-11-26 - Kinija ir Taivanas

Žušou (kin.: 蓐收, Rù shōu) kinų mitologijoje yra metalo dvasia, gyvenanti Vakaruose ir globojanti rudenį. Sakoma, jog Žušou pirmasis vardas buvo Gai, jis yra legendinis rudens ir aukso valdovas, dar taip pat laikomas kankinimų dievu, bausmių vykdytojų. Sunku pasakyti, kokius giminystės ryšius turi legendinis valdovas Šaohao (kin. 少昊, Shǎo hào) su šiuo jo pavaldiniu, mat yra trys interpretacijos: jis yra Šaohao sūnus, kurie kartu valdė Vakarus įsikūrę Čangliu kalno viršūnėje (kin. 长留之山, Zhǎngliú zhīshān) (Allen ir Phillips 2012); Žušou galėjo būti...

Daugiau
Ubumė

Ubumė

Parašė Ugnė Gelažinytė - 2021-11-26 - Japonija

Ubumė (jap. 産女, ubume, liet. „gimdanti moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Ubumės vardo reikšmė yra siejama su aplinkybėmis, kurių metu ji mirė. Standartinių šiam jokajui naudojamų kandži reikšmės yra 産 (jap. u) – „(pa)gimdyti“, ir 女 (jap. onna, me) – „moteris“ (Prostak, 2018). Japonų dailininkas, poetas ir folkloristas Torijama Sekienas ( jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) būtybei naudoja kitokį, su ubume tarimu nesusijusį kandži junginį, turintį sąsajų su mitiniu Kinijos paukščiu guhuoniao, japoniškai vadinamu kokakučio (jap. 姑獲鳥, kokakuchō)....

Daugiau
Šiunobonas

Šiunobonas

Parašė Ugnė Guigaitė - 2021-11-26 - Japonija

Šiunobonas (朱の盆 arba 首番, shunobon) – japonų mitologijos pabaisa, kuri savo baisia išvaizda gąsdina žmones. Ši būtybė dažniausiai vaizduojama žmogiškos išvaizdos su didžiule galva ir raudona kūno spalva. Sakoma, kad sutikus šią būtybę, pabaisa pavogs žmogaus sielą. Kilmė Ši būtybė vaizduojama 1742 m.  Edo laikotarpio vaiduoklių istorijų rinkinyje „Senoji arbatos istorija“ (老媼茶話, Rōōsawa)  bei 1677 m. „Šimtas įvairių šalių istorijų“ (諸国百物語, Shokoku hyaku monogatari), kuriame pabaisa minima originaliai kaip „šiunobanas“ (Legendary monsters and gods of the world, 2021). Nors...

Daugiau
Devynių dangaus karalysčių deivė

Devynių dangaus karalysčių deivė

Parašė Titas Vaitkevičius - 2021-11-26 - Kinija ir Taivanas

Devynių dangaus karalysčių deivė (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) – kinų mitologijos karo, ilgaamžiškumo bei seksualumo deivė, taip pat yra svarbi dievybė daoizme, kuri padėjo Geltonajam imperatoriui Huangdi (kin. 黃帝, Huángdì) ir kitiems Kinijos imperatoriams karo mūšiuose įveikti savo priešus. Ji turėjo antgamtiškų, magiškų galių ir galėjo tapti nematoma. Taip pat ji turėjo galių kontroliuoti žvaigždes ir paversti jas kariais, kurie apsaugotų Kiniją nuo priešų. Daoizme ši deivė yra vaizduojama kaip galia, kuri leidžia „sugerti“ šviesą ir iš jos sukurti...

Daugiau
Mogao urvai

Mogao urvai

Parašė Saulė Vaitkevičiūtė - 2021-10-27 - Kinija ir Taivanas

Mogao urvai (kin. 莫高窟, Mògāo kū), dar vadinami „Tūkstančio Budų urvai“ – religinės paskirties budistų kompleksas-šventykla, paversta muziejumi, esanti 25 km į pietryčius nuo Dunhuango (kin. 炖煌, Dùnhuáng) miesto, Gansu (kin. 甘肃, Gānsù) provincijoje. Šis kompleksas taip pat įeina į buvusio Šilko kelio (kin. 丝路, sīlù) teritoriją. Urvuose aptinkami vieni iš geriausių budistinio meno pavyzdžių, kuriuos galima datuoti tūkstantį metų atgal. Pačius urvus sudaro 492 atskiros celės, kuriose galima pamatyti tiek budistinių paveikslų, tiek skulptūrų. Mogao urvai yra vieni...

Daugiau