Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Undinė (japonų mitologija) 

Parašė Ursula Tumševičiūtė - 2021-11-30 - Japonija

Undinė (jap. 人魚, ningyo) japonų folklore yra vandens mitologinė būtybė jokajus (jap. 妖怪, yokai). Manona, jog žmogus suvalgęs gardų undinės kūną tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas.   Išvaizda  Vakaruose undinės yra vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją, jūreivius vilioja šokti į jūra ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinių stebėjimas yra užfiksuotas ankstyviausios rašytinės...

Daugiau

Korpokkurai

Parašė Laura Leščevič - 2021-11-26 - Japonija

Korpokkurai (jap. コロポックル,  korupokkuru) yra ainų (jap. アイヌ, Ainu) etnoso mitologijos mitinė tautelė. Korpokkurai vaizduojami kaip maži žmogeliukai, gyvenantys augalo japoninio šaukščio laukuose. Jų išvaizda beveik nieko nesiskiria nuo žmogiškosios, tačiau jie išsiskiria savo mažu ūgiu. Juos vaizduojančiose iliustracijose drabužius dažniausiai puošia tautiniai ainų raštai. Korpokkurai yra priskiriami prie kamui (ainų kalba taip vadinamos dvasios ir dievybės). Pagal ainų mitologiją jie yra klasifikuojami kaip gamtos dievybės, tačiau bendrai priklauso Japonijos tautosakai ir yra priskiriami prie jokajų (jap. 妖怪, Yōkai)....

Daugiau

Žušou

Parašė Dovilė Keizikaitė - 2021-11-26 - Kinija ir Taivanas

Žušou (kin.: 蓐收, Rù shōu) kinų mitologijoje yra metalo dvasia, gyvenanti Vakaruose ir globojanti rudenį. Sakoma, jog Žušou pirmasis vardas buvo Gai, jis yra legendinis rudens ir aukso valdovas, dar taip pat laikomas kankinimų dievu, bausmių vykdytojų. Sunku pasakyti, kokius giminystės ryšius turi legendinis valdovas Šaohao (kin. 少昊, Shǎo hào) su šiuo jo pavaldiniu, mat yra trys interpretacijos: jis yra Šaohao sūnus, kurie kartu valdė Vakarus įsikūrę Čangliu kalno viršūnėje (kin. 长留之山, Zhǎngliú zhīshān) (Allen ir Phillips 2012); Žušou galėjo būti...

Daugiau

Ubumė

Parašė Ugnė Gelažinytė - 2021-11-26 - Japonija

Ubumė (jap. 産女, ubume, liet. „gimdanti moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Ubumės vardo reikšmė yra siejama su aplinkybėmis, kurių metu ji mirė. Standartinių šiam jokajui naudojamų kandži reikšmės yra 産 (jap. u) – „(pa)gimdyti“, ir 女 (jap. onna, me) – „moteris“ (Prostak, 2018). Japonų dailininkas, poetas ir folkloristas Torijama Sekienas ( jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) būtybei naudoja kitokį, su ubume tarimu nesusijusį kandži junginį, turintį sąsajų su mitiniu Kinijos paukščiu guhuoniao, japoniškai vadinamu kokakučio (jap. 姑獲鳥, kokakuchō)....

Daugiau

Šiunobonas

Parašė Ugnė Guigaitė - 2021-11-26 - Japonija

Šiunobonas (朱の盆 arba 首番, shunobon) – japonų mitologijos pabaisa, kuri savo baisia išvaizda gąsdina žmones. Ši būtybė dažniausiai vaizduojama žmogiškos išvaizdos su didžiule galva ir raudona kūno spalva. Sakoma, kad sutikus šią būtybę, pabaisa pavogs žmogaus sielą. Kilmė Ši būtybė vaizduojama 1742 m.  Edo laikotarpio vaiduoklių istorijų rinkinyje „Senoji arbatos istorija“ (老媼茶話, Rōōsawa)  bei 1677 m. „Šimtas įvairių šalių istorijų“ (諸国百物語, Shokoku hyaku monogatari), kuriame pabaisa minima originaliai kaip „šiunobanas“ (Legendary monsters and gods of the world, 2021). Nors...

Daugiau

Devynių dangaus karalysčių deivė

Parašė Titas Vaitkevičius - 2021-11-26 - Kinija ir Taivanas

Devynių dangaus karalysčių deivė (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) – kinų mitologijos karo, ilgaamžiškumo bei seksualumo deivė, taip pat yra svarbi dievybė daoizme, kuri padėjo Geltonajam imperatoriui Huangdi (kin. 黃帝, Huángdì) ir kitiems Kinijos imperatoriams karo mūšiuose įveikti savo priešus. Ji turėjo antgamtiškų, magiškų galių ir galėjo tapti nematoma. Taip pat ji turėjo galių kontroliuoti žvaigždes ir paversti jas kariais, kurie apsaugotų Kiniją nuo priešų. Daoizme ši deivė yra vaizduojama kaip galia, kuri leidžia „sugerti“ šviesą ir iš jos sukurti...

Daugiau

Mogao urvai

Parašė Saulė Vaitkevičiūtė - 2021-10-27 - Kinija ir Taivanas

Mogao urvai (kin. 莫高窟, Mògāo kū), dar vadinami „Tūkstančio Budų urvai“ – religinės paskirties budistų kompleksas-šventykla, paversta muziejumi, esanti 25 km į pietryčius nuo Dunhuango (kin. 炖煌, Dùnhuáng) miesto, Gansu (kin. 甘肃, Gānsù) provincijoje. Šis kompleksas taip pat įeina į buvusio Šilko kelio (kin. 丝路, sīlù) teritoriją. Urvuose aptinkami vieni iš geriausių budistinio meno pavyzdžių, kuriuos galima datuoti tūkstantį metų atgal. Pačius urvus sudaro 492 atskiros celės, kuriose galima pamatyti tiek budistinių paveikslų, tiek skulptūrų. Mogao urvai yra vieni...

Daugiau

Geltonoji upė

Parašė Laura - 2021-10-27 - Kinija ir Taivanas

Geltonoji upė (kin. 黃河, Huánghé) yra laikoma senosios kinų civilizacijos lopšys, todėl ji dažnai dar yra vadinama „Motina upe“ (kin. 母親河; Mǔqīn Hé). Ši upė yra antra pagal ilgį Kinijoje (5400 km), o jos slėnis užima 750000 km2 (trečiasis pagal plotą upės slėnis Kinijoje). Huanghė išteka iš Tibeto-Činghajaus kalnyno (kin. 青藏高原,  Qīng–Zàng Gāoyuán),  o jos žiotys išteka į Bohaivano įlanką (kin. 渤海,  Bó Hǎi). Geltonosios upės slėnis tankiai apgyvendintas. Didžiausi miestai prie upės: Landžou, Uhajus, Baotou, Kaifengas, Dzinanas. Geltonoji upė kultūroje Geltonosios upės pavadinimas kilo iš upės spalvos, kurią...

Daugiau

Imperatorė U Dzetian

Parašė Airida Patlabaitė - 2021-10-27 - Kinija ir Taivanas

Imperatorė U Dzetian (kin. 武则天, Wu Zetian), dar kitaip žinoma kaip U Hou, kurios pirmasis vardas buvo U Dzou (gim. 624 m.–705 m. valdymo metai 690 m.-705 m.) yra moteris kuri Tangų dinastijos (618 m.- 907 m.) metu imperiniame hareme sugebėjo pakilti is žemo rango sugulovės titulo iki Imperatoriaus sosto. Ji buvo pagarsėjusi gudrumu ir žiaurumu. Per 15 metų kuriuos U Dzetian valdė Kiniją pasiskelbusi imperatoriumi ji sugebėjo įtvirtinti Tangų valdžią ir suvienijo imperijos valdas. U Dzetian jaunystė U...

Daugiau

Gjongboko rūmai

Parašė Eglė Zlatkutė - 2021-10-27 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gjongboko rūmai (kor. 경복궁, Gyeongbokgung) yra viena iš žinomiausių istorinių vietų Seule. Pavadinimas išsiverčia į „rūmai, kuriuos palaimino dangus“. Šie rūmai buvo pastatyti 1395 m., Džiosono (kor. 조선, Joseon) dinastijos (1392–1910) pradžioje, valdant pirmajam karaliui Taedžo (kor. 태조, Taejo). Gjongboko rūmai yra didžiausias iš penkių didžiųjų rūmų, kuriuos sudaro: Čangdoko rūmai (kor. 창덕궁 Changdeokgung), Čangjongo rūmai (kor. 창경, Changgyeonggung), Doksu rūmai (kor. 덕수궁, Deoksugung) bei Gjonghui rūmai (kor. 경희궁, Gyeonghuigung); tai buvo Džiosono dinastijos karalių namai bei Džiosono vyriausybės...

Daugiau

Jun Šimdok

Parašė Luknė Grigaliūnaitė - 2021-10-27 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Jun Šimdok (kor. 윤심덕, Yoon Shim-deok) (1897-1926 m.) – aktorė, pirmasis profesionalus Korėjos sopranas. Ši asmenybė išgarsėjo dėl savo kūrybos dainos „Mirties himnas“ žodžių ir dėl pasirinkimo kartu su Kim Vudžinu nutraukti gyvenimą jaunystėje. Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis Jun Šimdok gimė 1897 m. liepos 25 dieną krikščioniškoje keturių vaikų šeimoje. Tuo metu Pchenjane (dabar Š. Korėjos sostinė) gyvenę tėvai buvo neturtingi, tačiau dėl tikėjimo buvo pasiryžę suteikti vaikams galimybę mokytis nepaisant finansinių sunkumų.  Visi vaikai šioje šeimoje buvo gabūs muzikai:...

Daugiau