-
DaugiauSacumos sukilimas
Sacumos sukilimas – paskutinis pilietinis karas Japonijos istorijoje. Supriešinęs Meidži restauracijos herojus. Šis karas buvo didelė grėsmė ne tik evoliucijai link demokratijos, kurios norėjo esminiai vyriausybės nariai, bet ir pačiam rėžimui. Konflikto pradžioje nebuvo aišku ar Sacumos sukilimas pavyks ar žlugs. Sėkmės atveju Japonija politiniu atžvilgiu būtų stipriai pakitusi...
-
DaugiauVaiduokliai (Japonija)
Jūrei (幽霊 Yūrei), arba japoniški vaiduokliai, – tai yra mirusių žmonių dvasios, kurios dėl tam tikrų priežasčių nenori arba negali peržengti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Jūrei yra labai dažnai maišomi su jokajais. To priežastis – terminų neapibrėžtinumas. Mokslininkai turi skirtingą nuomonę apie jokajų ir jūrei ryšį bei...
-
DaugiauDangunas
Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su...
-
DaugiauBakekudžira
Bakekudžira (化鯨 bakekujira) – japonų mitologijoje paplitęs, jūrose plaukiojantis ūsuotojo banginio skeletas. Jis yra vienas iš jokajų būtybių, kildinamas iš vakarinės Japonijos dalies. Manoma, kad skeletas siekia atkeršyti visiems, medžiojantiems banginius ar valgantiems jų mėsą. Pavadinimas 化鯨 sudarytas iš dviejų rašmenų: 化 (bake) – „pa(si)keisti“ ir 鯨 (kujira) –...
-
DaugiauŠibui
Šibui (渋い shibui) – tai japoniškos estetikos forma, filosofija. Pats žodis šibui yra būdvardis, daiktavardinė šibui forma yra šibusa (渋さ shibusa) arba šibumi (渋み shibumi). Šibui yra dzen estetikos dalis, taigi šiai filosofijai labai didelę įtaką darė dzen budizmas ir jo puoselėjamos vertybes: saikingumas, asimetrija, netobulumas, natūralumas, minimalizmas. Pats...
-
DaugiauSamurajai
Samurajai (武士 bushi, 侍 samurai) tai Japonijoje XII-XIX a. gyvavusio karių luomo atstovai. Šimtmečius egzistavęs karių luomas labiausiai žinomas dėl savo garbės suvokimo, drąsos, besąlygiško paklusnumo ir tvirto garbės kodekso. Nuo įprasto tų laikų kario samurajus skyrėsi tuo, jog jis ypač rūpinosi savo dvasiniu tobulėjimu, kova buvo neatsiejama jo gyvenimo...
-
DaugiauJamauba
Jamauba (山うば Yamauba), Yamamba, Yamanba – Japonijos folklore minimas jokajus, japonų vaiduokliai, demonai, nepaaiškinamos antgamtinės būtybės (Jisho, 2006), Japonijos kalnuotų ir miškingų vietovių laumės, raganos. Jamauba kažkada buvo žmogaus pavidalo, tačiau vėliau transformavosi į pabaisas. Kilmė Jamaubų susikūrimas ir jų kilmė, kaip ir daugelio mitologinių būtybių, turi ne vieną...
-
DaugiauTradicinė kinų medicina
Tradicinė kinų medicina (中医 Zhongyi)- tai unikalios su žmogaus sveikata susijusios praktikos ir ligų gydymo metodai, atsiradę prieš tūkstančius metų Kinijoje. Pagrindinis šios medicinos principas yra išgydyti ne atskirą ligą, bet visą žmogų. Tradicinėje medicinoje dažniausiai gydoma vaistažolėmis, akupunktūra, akupresūra, masažais ir moksibustija. Šiandieninėje Kinijoje tradicinė medicina nebėra tokia...
Naujausi straipsniai
Džiovang
Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신 jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata. Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014). Mitas ir kilmė Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“...
Daugiau
Džongkujus
Džongkujus (鍾馗 Zhōng Kui) – kinų mitologijos personažas. Jo legenda atsirado Tangų dinastijos gyvavimo laikotarpiu, o Songų dinastijoje Džongkujus buvo priimtas į daoizmo panteoną. Tradiciškai laikomas vėlių ir kitų blogio būtybių išvarytoju bei gebančiu vadovauti 80000 demonų. Kaip globos simbolis jo atvaizdas dažnai vaizduojamas ant namų vartų bei didelės vertės daiktų. Džongkujaus mitas Džongkujus gimė Džongnano (终南 Zhongnan) kalnų apylinkėse Tangų dinastijos pradžioje. Pasak legendos jis gimė su galva panašia į panteros, apvaliomis lyg žiedai akimis, kvadratiniu veidu bei garbanotais...
Daugiau
Umibodzu
Umibodzu (海坊主 Umibōzu) – mitinė jūrų dvasia, skandinanti laivus Japonijos folklore. Pažodžiui umibodzu reiškia „jūros vienuolis“. Kartais jis dar vadinamas umibošiu (海法師 Umibōshi) arba uminiūdo (海入道 Uminyūdo). Abu šie pavadinimai taip pat reiškia vienuolį („Budizmo įstatymų mokytojas“ bei „einantis keliu“). Būtybės pavadinimas yra visiškai susijęs su jos išvaizda – sakoma, jog apvalaina umibodzu galva primena nuskustą budistų vienuolio galvą – ir neturi jokių gilesnių ryšių su budizmu. Vis dėlto šiais laikais pradedama spekuliuoti, jog umibodzu yra nuskendusių vienuolių dvasios...
Daugiau
Šiodžio
Šiodžio (猩々 shōjō) – tai japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajų (妖怪 yōokai) kategorijai. Jūros dvasia su paraudusiu veidu ir raudonais plaukais, kurios vardas gali reikšti „girtuoklis“ arba „orungutangas“. Šiodžio išsiskiria savo pomėgiu vartoti daug sakės (酒 sake). Šis jokajus turi veikėją viename iš No (能 no) teatro vaidinimų su tuo pačiu vardu. No teatras naudoja kaukę šiam veikėjui, o kabukio (歌舞伎 kabuki) scenoje naudojamas grimas, kurie kartu dalinasi panašiais vardais (Volker 1975). Išvaizda Šalia kalnuotų Japonijos pakrančių gyvena jokajai,...
Daugiau
Kuafu
Kuafu (夸父 Kuāfù) – kinų mitinis didvyris, milžinas, vienos iš penkių pasaulio šalių dvasių, žemės dvasios Houtu (后土 Hòutǔ) vaikaitis. Mitologijoje pasižymėjo kaip siekęs sugauti saulę arba saulės deivę Sihę, tačiau miręs iš troškulio ir šio tikslo neįvykdęs didvyris, kuris vaizduojamas milžiniško ūgio ir su keturiomis gyvatėmis – dvejomis ausyse ir dvejomis rankose. Nors galima rasti nemažai Kuafu mito versijų, kurios neretai vienos kitoms prieštarauja, tačiau dalis detalių yra sutinkamos daugelyje iš jų. Šaltiniai rodo, jog Kuafu mitas buvo žinomas tiek...
Daugiau
Tamamo-no Mae
Tamamo-no Mae (jap. 玉藻前, 玉藻の前, 玉藻御前 Tamamo – no Mae, liet. „Ponia Máuras“) – kelių skirtingų moteriškų asmenybių, kurios laikomos devynuodegės lapės (jap. 九尾の狐 Kyūbi no Kitsune) įsikūnijimais japonų mitologijoje. Ji yra viena iš stipriausių jokajų (jap. 妖怪 yōkai). Tamamo-no Mae gyveno Heiano laikotarpiu. Jos planas nužudyti imperatorių nepasisekė, tačiau jos veiksmai įtakojo vieną svarbiausių pilietinių karų Japonijos istorijoje. Dėl šios priežasties Tamamo-no Mae laikoma viena iš trijų baisiausių Japonijos jokajų. Sprendžiant iš daugybės šaltinių, Tamamo-no Mae buvo labai populiari Japonijos...
Daugiau
Dadzi
Dadzi (妲己Dájǐ) – paskutinio Šangų dinastijos karaliaus Džou mylimiausia sugulovė. Dadzi yra neigiamai pagarsėjusi Devynuodegės lapės (狐狸精 huli jing) dvasia, įsikūnijusi mergelės Su Dadzi kūne. Devynuodegė lapė taip pat turi ir savo atitikmenų Japonijoje ir Korėjoje – kicune bei gumiho. Dadzi moters personažas išgarsėjo ir paplito dėka vieno svarbiausių kinų vėlyvojo laikotarpio romanų „Dievų sukūrimas“ (封神演義 Fēngshén yǎnyì). Dadzi mitas Šangų dinastijos karalius Džou, už nepagarbą ir ištvirkavimus buvo nubaustas deivės Niuvos (女媧 Nǚwā). Deivė išsiuntė tūkstančio metų lapės...
Daugiau
Janari
Janari (家鳴, やなり Yanari) – Japonijos folkloro būtybės, vėlai naktį pasirodančios namuose ir juose keliančios nepaaiškinamus garsus. Janari yra vieni iš japoniškųjų jokajų, jie pristatomi kaip neramios dvasios, išdykę demonai ar miniatiūrinės, linksmos oni versijos. Janari dažniausiai pasirodo medinės konstrukcijos namuose, ypatingai pigiuose ar neseniai pastatytuose. Kilmė Janari pirmą kartą pavaizduoti žymaus ukijo-e meistro Torijamos Sekieno darbe „Iliustruotasis naktinis šimto demonų paradas“ (画図百鬼夜行 Gazu Hyakki Yagyō) 1776-aisiais metais. Po paveikslu nebuvo kito aprašymo, tik būtybių pavadinimas – yanari. Jis...
Daugiau
Kosodate jūrei
Kosodate jūrei (子育て幽霊, kosodate yūrei, liet. „vaikus auginantis vaiduoklis“) – vaiduoklių tipas japonų mitologijoje. Kosodate jūrei yra vadinami vaiduokliai moterų, kurios mirė gimdydamos arba netrukus po kūdikio gimimo. Teigiama, kad jos negali palikti gyvųjų pasaulio dėl stipraus prisirišimo prie savo kūdikio bei jaučiamų motiniškų pareigų. Kosodate jūrei pasirodo dėl vieno vienintelio dalyko – pamatyti, kad jų kūdikis yra saugus ir sveikas, bei įsitikinti, kad jam nieko netrūksta. Jos tą bando padaryti pirkdamos saldainius ar kitus mažus niekniekius, tačiau neturėdamos...
Daugiau
Nedža
Nedža (哪吒 nézhā) – apsaugos dievybė Kinijos liaudies religijoje. Dievybės oficialus daoistinis vardas yra „Centrinio altoriaus maršalas“ (中壇元帥 Zhōng tán yuán shuài). Taip pat vadinamas „Trečiuoju lotoso princu“ (蓮花三太子Liánhuā sān tàizǐ). Kinų padavimuose tai buvo trečiasis karalaitis, baisus nutrūktgalvis, kuriam nebuvo nieko šventa. Kitos sakmės tvirtina jį buvus tam tikra dievybe, Nefritinio imperatoriaus (玉皇 Yù Huáng) atsiųsta iš dangaus tramdyti piktųjų dvasių įžūliai savivaliaujančių žemiškąjam pasaulyje. Toji dievybė esą įsikūnijusi į Li Dzingo (李靖 Lǐ Jìng), Džou dinastijos (周朝...
Daugiau
Komainu
Komainu (jap. 狛犬 komainu,liet. – „korėjiečių šuo“) – į liūtą ar šunį panašių būtybių statulos, dažniausiai statomos po dvi prie įėjimų į įvairias japonų šintoizmo maldyklas arba laikomos vidinėse jų dalyse. Koma dalis šiame pavadinime simbolizuoja senovinę Korėjos karalystę – Gogurjo (kor. 고구려 Goguryeo) – tačiau daugelis japonų sako, jog tai tiesiog abstraktus žodis, reiškiantis „svetimas, atėjęs iš kitur“. Egzistuoja dveji šių statulų tipai: pirmasis vadinamas lankymo kelio komainu (jap. 参道狛犬 sandō komainu ). Tai prie įėjimų į maldyklas...
Daugiau
