-
DaugiauOkada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – vienas iš keturių garsiųjų Japonijos samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri), gyvenusių Bakumatsu laikotarpiu (Edo periodo (1603–1867 m.) pabaigoje) (Hillsborough 2017). Gimė 1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje, dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11 d. Edo...
-
DaugiauSokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje IX a. susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus, reiškia „Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements,...
-
DaugiauDžiultagis
Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis...
-
DaugiauMinhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo...
-
DaugiauHiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus –...
-
DaugiauHua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén...
-
DaugiauHina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė...
-
Daugiau303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje),...
-
DaugiauI Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor....
-
DaugiauAmerikos japonų internuotų asmenų stovyklos
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų...
-
DaugiauKorėjos laidojimo papročiai
Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią...
-
DaugiauPanelė Kakši
Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip...
-
DaugiauNamu Dorjongas
Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję...
-
DaugiauSamdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog...
-
DaugiauŠousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir...
-
DaugiauInmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas...
-
DaugiauLikimo deivė Kamundžangagi
Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą,...
-
DaugiauŠaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos...
-
DaugiauPak Hjokgose
Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų...
-
DaugiauNinmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad...
-
DaugiauGunungai
Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės...
-
DaugiauGolipšinas
Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia...
-
DaugiauImperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios...
-
DaugiauOiva
Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija...
-
DaugiauInglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų...
-
DaugiauLongmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu...
-
DaugiauNure Onna
Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai)...
-
DaugiauUnjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung),...
-
DaugiauTrys išmintingosios beždžionės
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo...
-
DaugiauDzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač...
-
DaugiauAdzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki...
-
DaugiauŠikigamis
Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši...
-
DaugiauHitocume kodzo
Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną...
-
DaugiauSenelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai...
-
DaugiauJuhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose...
-
DaugiauCukumogamis
Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis...
-
DaugiauBulgasari
Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari...
-
DaugiauNoperabo
Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią...
-
DaugiauUdzumė
Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų...
-
DaugiauPragaro sugulovė
Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų...
-
DaugiauOkami
Okami (jap. 狼, Ōkami) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie...
-
DaugiauHašihimė
Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži...
-
DaugiauMorio
Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai...
-
DaugiauDidieji Kinijos išradimai
Tūkstantmetė Kinijos civilizacija paliko daugelį dalykų, kuriuos naudojame ir šiandien. Keturi pagrindiniai išradimai yra šie: popierius, spausdinimas, kompasas, parakas (Deng 2011, p. 14). Popierius ir jo spausdinimas 105 m. dažnai yra vadinami popieriaus išradimo metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tais metais kinų imperatorius Cai Lunas (蔡倫 Cài Lún), gyvenęs Hanų...
-
DaugiauInugami
Inugami (犬神) – šuns dvasia, sukurta Japonijoje. Ją garbino ir įdarbindavo tam tikra šeima naudodama magiją. Inugami buvo randami Kiūšiū, Šikoku ir vakarinėje Honšiū dalyje. Inugami atrodo kaip įprastas šuo, bet tikrasis jo pavidalas – išdžiūvusi, mumifikuota šuns galva, kuri dažnai aprengiama ritualiniais atributais. Ši galva yra saugoma ir paslėpta...
-
DaugiauDangaus mandatas
Dangaus mandatas (天命 Tianming) yra senovės Kinų civilizacijos filosofinis principas, kuris atsirado Džou dinastijoje (周朝 Zhou chao, 1046-256 m. pr. Kr.) Dangaus mandatas nurodo, ar Kinijos imperatorius yra pakankamai doras valdyti. Jei jis neištesi savo kaip imperatoriaus įsipareigojimų, jis praranda dangaus mandatą, o taip pat ir teisę būti imperatoriumi. Atsiradimo istorija...
-
DaugiauDžindo šuo
Džindo šuo (진돗개 Jindogae, 진도군 Jindogun, 진개 Jingae) – Pietų Korėjos Džindo saloje išveisti šunys, tapę nacionaline Korėjos šunų veisle. Iš pradžių ši veislė gyveno tik Džindo saloje, kuri yra Pietų Džiolos (전라남도 Jeonlanamdo) provincijoje. Ši sala kartu su džindo šunimis iki 1984 m. buvo izoliuota, vėliau šie šunys paplito...
-
DaugiauMadam Dženg
Madam Dženg (kin. 鄭氏, Zhèng shì) (tikrasis vardas: Ši Jang (kin. 石陽, Shí yáng) (1775-1844 m.), kuri taip pat yra žinoma Dženg I Sao (kin. 鄭一嫂, Zhèngyīsǎo) vardu – tai žymi Kinijos piratė, kuri XIX a. pr., valdant Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīngcháo)(1636–1912 m.) imperatoriui Džiačing (kin. 嘉庆帝, Jiāqìng dì),...
-
DaugiauSamurajai
Samurajai (武士 bushi, 侍 samurai) – Japonijoje XII–XIX a. gyvavusio karių luomo atstovai. Šimtmečius egzistavęs karių luomas žinomiausias dėl savo garbės suvokimo, drąsos, besąlygiško paklusnumo ir tvirto garbės kodekso. Nuo įprasto tų laikų kario samurajus skyrėsi tuo, jog ypač rūpinosi savo dvasiniu tobulėjimu, kova buvo neatsiejama jo gyvenimo dalis, o svarbiausia...
-
DaugiauJutnoris
Jutnoris (kor. 윷놀이 Yutnori, liet. „žaidimas Yut lazdelėmis“) – tradicinis Korėjos stalo žaidimas, žaidžiamas Korėjos Naujųjų metų Solal (kor. 설날) pirmąją dieną bei per Pirmosios Pilnaties šventę (kor. 정월대보름, Jeongwol Daeboreum), kartu su šeimos nariais ar draugais. Senaisiais laikas, jutnoris nebuvo laikomas tiesiog žaidimu, tai buvo būdas išpranašauti ateinančių...
-
DaugiauKinų drama „Bijūnų pavėsinė“
Tango Siandzu (汤显祖 Tang Xianzu) (1550–1616) drama „Bijūnų pavėsinė“ (牡丹亭 Mǔdān tíng) baigta apie 1588 m. Pirmą kartą suvaidinta 1598 m. princo Tengo pavėsinėje (滕王阁 Tengwang Ge). Tuo metu buvo plačiai kalbama, kad beveik visi galėjo padeklamuoti dramos žodžius. „Bijūnų pavėsinės“ literatūrinėje kalboje Siandzu išlaiko prozą ir liaudiškas idiomas. Tai ne tik įrodo neprilygstamą...
Naujausi straipsniai
Dzaodziunas
Dzaodziunas (灶君 Zao Jun), dar vadinamas Virtuvės dievu, Viryklės dievu, Dzaošenu (灶神 Zao Shen), Džanglanu ir kt., yra vienas iš svarbiausių žemiškųjų dievų kinų mitologijoje ir daoizme. Daugybė šeimų visoje Kinijoje, Taivane ir Pietryčių Azijoje turi savo virtuvės dievą ir laiko jo atvaizdą, pakabintą virš savo viryklės. Yra tikima, kad Dzaodziunas globoja tas šeimas. Virtuvės dievas labai svarbus šeimos gyvenime, kadangi viryklė simbolizuoja vieningumą. Vėlyvosios Kinijos imperijos laikais vyko procesas, vadinamas „šeimos dalybos”, kurio metu du broliai, abu vedę ir...
Daugiau
Džumongas
Džumongas (주몽 Jumong) yra legendinis Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės, kuri buvo įkurta 37 m. pr. Kr., įkūrėjas ir valdovas. Dar žinomas kaip karalius Dongmjongas (동명왕 Dongmyeong-wang) ar Šventasis karalius Dongmjongas (동명성왕 Dongmyeong-seongwang), kuriuo pasivadino, kai tapo karaliumi. Įrašai Mitologinių įrašų apie Džumongą galime rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta „Trijų Karalysčių kronika“ (Samguk Sagi) yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir...
Daugiau
Šaulys I
Šaulys I (kin. 后羿 Hòu yì, kiti pavadinimai: 仁羿 Rén yì, 夷羿 Yí yì), dar žinomas kaip „puikusis šaulys“, „šaulių valdovas“ – tai mitinis, vienas populiariausių Kinijos didvyrių, taikliausias šaulys. Šaulys I gyveno valdant imperatoriui Jao (kin. 堯 Yáo). Didžiausias Šaulio I žygdarbis – tai, kad apsaugojo žemę nuo dešimties saulių, kurios sukėlė sausrą ir badą, ir taip išgelbėjo ne tik žmones, bet ir žemę nuo negandų. Šaulio I sugebėjimai Daugelis šaltinių patvirtina, kad Šaulys I meistriškai šaudė iš lanko. „Jo vardas keldavo susižavėjimą...
Daugiau
Kunlunas
Kunlunas (昆仑山 Kūnlún Shān) yra vienas žymiausių mitais apipintų kalnų kinų mitologijoje. Šis kalnas žinomas kaip aukščiausios dievybės buveinė Žemėje, nemirtingųjų ir kitų dievybių rojus, vienas iš dangaus ramsčių, neleidžiančių dangui nukristi ant Žemės, dangaus kopėčios, jungiančios Žemę su dangumi. Mitologinis Kunlunas nesusijęs su dabartine Centrinėje Azijoje išsidėsčiusia Kunluno kalnų virtine. Šis kalnas kinų mitologijoje yra vienas iš penkių šventųjų kalnų, saugančių nemirtingumo paslaptis. Kunlunas – centrinis ir pats svarbiausias kalnas, savo didybe ir galybe neturintis lygių (Allan, Phillips...
Daugiau
Niuva
Niuva (女媧 Nǚwā) – viena iš legendinių Kinijos valdovių, mitologinis personažas, žmonių giminės sukūrėja, pasaulio tvarkytoja. Dažnai minima kartu su broliu-vyru Fusi (伏羲 fúxī). Ji vaizduojama turinti gyvatės kūną ir žmogaus galvą (Philip 2005, p. 97). Legenda Kai Žemė atsiskyrė nuo dangaus, joje jau buvo kalnų, upių, žolės ir medžių, netgi paukščių, žvėrių, vabzdžių bei žuvų, tačiau vis dar nebuvo žmonių, todėl pasaulis buvo erdvus ir tylus. Žemėje klajojo didžioji dvasia Niuva. Savo širdyje ji jautė neapsakomą vienatvę ir...
Daugiau
Amaterasu
Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies, pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami,...
Daugiau
Paukštis Dženas
Dženas, arba Dženniao (鴆鳥 zhènniǎo, zhèn), – paukštis nuodingomis plunksnomis, kuris, manoma, senovėje gyveno dabartinės pietų Kinijos teritorijoje. Apie jį užsimenama daugelyje Kinijos mitų ir kitų raštų. Kinų rašytojas Guo Pu (郭璞 GuōPú) apibūdina Dženo išvaizdą taip: violetinis pilvas, plunksnos žaliais galais ir skaisčiai raudonas kaklas. Šie paukščiai gamino nuodus, nes lesė nuodingų gyvačių galvas. Vyriškos lyties paukštis vadintas Keliaujančia saule (迴陽 huíyáng), moteriškos lyties – In harmonija (阴氳 yīnyūn). Kitas apibūdinimas – iš Songų dinastijos laikotarpio Pijos žodyno...
Daugiau
Nekomata
Nekomata – antgamtinė japonų mitologinė būtybė, primenanti katę. Kartais ji painiojama su bakeneko (化け猫, „pasikeitusi katė“), tačiau nekomata išsiskiria dideliu kūnu ir viena ar dviem per vidurį perskeltomis uodegomis. Nekomata dažniausiai sutinkama miesteliuose ir kaimuose, neretai kalnuose. Tik seniausios ir didžiausios katės, turinčios ilgiausias uodegas (jos laikytos stiprybės ir išminties simboliu), turėjo galimybę pavirsti į nekomatą. Ši būtybė dažnai vaizduojama vaikštanti ant užpakalinių kojų ir kalbanti žmonių kalba; manoma, kad ji yra mėsėdė, dažnai minta žmonėmis. Nekomata yra pagiežinga...
Daugiau
Dziuejuanas
Dziuejuanas, arba kakuenas (kin. 玃猿 jué yuán, jap. カク猿 kakuen), – tai Kinijos Sičuano, Junanio regionų ir Japonijos mitologinis padaras. Šie mitiniai gyvūnai taip pat vadinami dziue, kaku (玃 jué, kaku), dziuefu (玃父 jué fù), dzia (猳 jiā), dziaguo / kakoku (猳國 jiā guó, kakoku), mahua, baka (馬化 mǎhuà, baka). Dziuejuanai gana panašūs į beždžiones ir garsėjo tuo, kad grobdavo ir išniekindavo moteris. Įvairiuose šaltiniuose pateikiami aprašymaiKinijos rašytojo Li Šidženo medicininėje knygoje „Bencao Gagmu“ (本草綱目 Běncǎo gāngmù) dziuejuanai (šioje knygoje vadinama dziue, dziuefu) aprašomi kaip itin didelės beždžionės, turinčios tam tikras gyvenimo stadijas....
Daugiau
Čangė
Čangė ( 嫦娥 Cháng’é), dar vadinama Henge (姮娥 Héng’é), yra Kinijos Mėnulio deivė. Ši dievybė siejama su drąsa, jėga ir vaisingumu. Legendos Tautosakoje pasakojama populiari legenda apie kinų Mėnulio deivę. Ši legenda Kinijoje pradėjo sklisti Kariaujančių karalysčių laikotarpiu, yra nemažai pasakojimo versijų, iš jų galima išskirti tris pagrindines. Pirmoji versija. Pasak legendos, Čangė ir jos vyras Šaulys I (后羿 Hou Yi) buvo nemirtingi ir gyveno rojuje. Vieną dieną dešimt Nefrito imperatoriaus sūnų pasivertė į dešimt saulių ir pradėjo deginti...
Daugiau
Leigongas
Leigongas (雷公 Lei gong) – tai kinų griaustinio dievas. Pasak kinų folkloro, Leigongas keliauja ieškodamas besislapstančių nusikaltėlių ir piktųjų dvasių, juos baudžia laidydamas žaibus. Išvaizda Leigongo išvaizdaapibūdinama labai įvairiai. Skirtinguose šaltiniuose jis vaizduojamas turintis slibino, beždžionės ar paukščio išvaizdą. Labiausiai paplitęs jo atvaizdas – žmogaus kūnas su žalia arba mėlyna oda, šikšnosparnio sparnais, paukščio kojomis ir snapu. Su savimi jis visada turi kirtiklį nusikaltusiems bausti, būgną ir medinį plaktuką jam mušti – šiais įrankiais jis sukelia griaustinį. Kilmės teorijos Yra skirtingų...
Daugiau
